VSA Vilnius

Šiandien temą apie mūsų bendrovės “bankrotą” tęsia “Verslo žinios”. Kadangi straipsnis išsamus, paminėta daug skaičių ir faktų, tad ir mūsų paaiškinimas bus išsamus.

Skaitome VŽ:

„VSA Vilnius“ – vienai seniausių ir didžiausių Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovių – liepos pabaigoje inicijuota bankroto byla

Priešingai, nei rašo VŽ, “VSA Vilniui” niekas bankroto bylos neinicijavo. Suprantame, kad geriant rytinę kavą ir skaitant laikraštį, didelio skirtumo gal ir nėra, tačiau teisiniu požiūriu, bankroto bylos inicijavimas ir prašymo iškelti bankroto bylą įregistravimas yra du skirtingi dalykai.

Taigi kol kas “Prekybos namai Lina” tėra įregistravę prašymą iškelti bankroto bylą. Kai pora nuneša pareiškimus tuoktis, tai dar nereiškia, kad jie sukūrė šeimą ir susilaukė vaikų.

“Šitą skolą – 500.000 Lt teismas man jau priteisė, bet „VSA Vilnius“ vis tiek jų negrąžina (…)”, – VŽ pasakoja Arūnas Mažeika, įmonės „Prekybos namai Lina“ direktorius.

Visų pirma, p. Mažeika teisme bylinėjosi dėl 388 414,04 Lt skolos, antra – joks teismo sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs ir negali būti vykdomas.

A. Mažeika: “O skolingi jie ne man vienam, visas jų turtas bankams įkeistas arba areštuotas”.

Šiuo metu UAB “VSA Vilnius” turtas sudaro 17 427 830,00 Lt. Vien turtas, kuriam nėra taikyti jokie suvaržymai, siekia 5 mln. Lt. Be to, arešto apimtys yra nuolat mažinamos, kadangi vykdome susitarimus su partneriais.

„Man bendrovės nuoširdžiai gaila. Tikrai nenoriu jos į bankrotą nuvaryti. Kai bankroto administratorius atliks dalį darbo, kai bus atliktas auditas ir iškils klausimas, ką daryti su įmone, pasisakysiu už restruktūrizavimą ar kitokį gelbėjimo būdą. Įmonė tiesiog buvo prastai valdoma“, – kalba p. Mažeika.

Taigi p. Mažeika pasisako už restruktūrizavimą, o tai yra ne kas kita kaip skolos atidėjimas, grąžinimo grafiko sudarymas ir t.t. Jau rašėme, kad dėl „VSA Vilniaus“ skolos, susidariusios dėl akcininkų ginčo, su p. Mažeika siekėme sudaryti taikos sutartį, tačiau jis teismo posėdžio metu kategoriškai atsisakė tai daryti. Jeigu p. Mažeika būtų norėjęs pinigų, būtų sutikęs sudaryti taikos sutartį. Per laikotarpį, kol jis ruošėsi pasirodymui spaudoje, jau būtų atgavęs apie 30 proc. sumos.

Situacija su degalų tiekėjais verta truputį detalesnio paaiškinimo. Po to, kai “Euler Hermes” sugriežtino rizikos vertinimo tvarką Lietuvos bendrovėms, mūsų įmonei taip pat buvo panaikintas kredito draudimas. Kai mums tai nutiko (beje, 2008 m. lapkričio 7 d. (penktadienį) 16 val.), sulaukėme reikalavimo susimokėti į priekį. Mes pasiūlėme susidariusią skolą grąžinti pagal grafiką: perkant degalus mokėti daugiau tol, kol panaikinsime įsiskolinimą. “Lukoil Baltija” su tokiu siūlymu sutiko (skolą užgarantavome savo turtu – apie tai rašo ir VŽ paskutiniame sakinyje), o “Neste Lietuva” – ne.

Nepavykus susiderėti su “Neste Lietuva”, kreipėmės į lietuviškojo filialo valdytojus Suomijoje. Būtent šį mūsų derybinį žingsnį, matyt, “Neste Lietuva” vadovas p. Macijauskas VŽ ir  pavadino “švelniai tariant, nekorektišku”. Švelniai tariant, kai tau nukerta kredito liniją, kai tą patį padaro dar šimtams Lietuvos įmonių, kai vėliau dėl analogiškos problemos atšaukiami iš atostogų ambasadoriai, kai reikalą sprendžia tarpžinybinė delegacija ir įsijungia šalies Prezidentė – kreipimasis į savo kreditoriaus ‘head-ofisą” yra mažiausiai, ką gali padaryti įmonė siekdama išbalansuoti sutrūkinėjusioje vertės grandinėje.

“Jeigu toks jų stilius – tai įmonė ateities neturi“, – pasakoja p. Macijauskas.

Ateities neturi ta įmonė, kuri problemas perkelia ant klientų pečių. Mes tiesiog prašėme partnerių padėti susitvarkyti piniginius srautus. Tuo metu, kai Vyriausybė dirbo su “Euler Hermesu”, mes dirbome su savo tiekėjais.

Kovą 445.500 Lt dydžio turto areštas buvo pritaikytas „Lukoil Baltija“ prašymu.

Taip, tai tiesa. Su “Lukoil” atsiskaitėme, ir dabar turto areštas (arba skolos grąžinimo užgarantavimas turtu) siekia 219 698,95 Lt ir mažės toliau.

Daugiausia „VSA Vilnius“ skolinga Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC). „VSA Vilnius“ duomenimis, jie sąvartynui skolingi – 793.000 Lt. (…) Vilniaus savivaldybė ir jos kontroliuojami būtų ūkiai bendrovei skolingi 764.500 Lt.

Apie savo santykius su sąvartynu (VAATC) esame išsamiai aprašę čia. Būtinai prašome paskaityti visus, kurie turi ketinimų plėtoti mūsų bendrovės skolų sąvartynui temą. Taip pat esame dėkingi, kad VŽ nepamiršo paminėti ir miesto skolų mūsų bendrovei. Naudojamės proga ir DAR KARTĄ SIŪLOME Vilniaus savivaldybei ir VAATC padaryti trišalį susitarimą dėl skolų vieni kitiems grąžinimo. Mieli žurnalistai, paskambinkite į savivaldybę ir paklauskite, kodėl miesto valdžia nenori susitarti dėl savo skolų grąžinimo mums grafiko, o mes lygiagrečiai pasirašytume susitarimą su VAATC.

Liepos mėn. „Parex faktoringas ir lizingas“ prašymu areštuota beveik 100.000 Lt vertės „VSA Vilnius“ turto.

Čia dar viena atskira istorija. Su “Parex” esame labai netoli abipusio susitarimo. Mes turėjome įsipareigojimų “Parex” bankui apie 350 000 Lt, juos metų pradžioje padengėme. O ginčas kilo dėl delspinigių dydžio. Nemanome, kad kuri nors Lietuvos įmonė sutiktų mokėti 76 proc. metinių palūkanų delspinigius. Todėl ir mes tai esame linkę laikyti technine klaida ir spręsti ją teisiniu keliu. Malonu, kad derybose su “Parex” vadovybe artėjame prie racionalaus galutinio susitarimo, kurį esame pasirengę vykdyti.

Turto areštai sako tik tiek, kad mes turime turto, į kurį yra nukreipiamas išieškojimo užtikrinimas. Jei Lietuva nebūtų buvusi prilyginta Zimbabvei, Sudanui, Afganistanui, ko gero, šios piniginių srautų subalansavimo priemonės nebūtų reikėję taikyti tokiu mastu.

Poną Mažeiką esame įspėję, kad jo daromi veiksmai pažeidžia “VSA Vilniaus” interesus ir daro mums žalą. Visi paaiškinimai, balansai, skaičiai yra pateikti teismo teisėjai, kuriai tikrai nebus sunku priimti teisingą sprendimą – registruoti ar neregistruoti p. Mažeikos prašymą iškelti bankroto bylą.

Mes manome, kad tokiais pasisakymais spaudoje yra nukreipiamas dėmesys nuo tikrųjų priežasčių. “VSA Vilnius” yra valdoma skaidriai, visada sąžiningai elgiamės su savo klientais, darbuotojais ir tiekėjais. Gal ir p. Mažeika galėtų deklaruoti savo skaidrumą ir atskleisti, kokiose bylose jis šiuo metu yra atsakovas. Žurnalistai, tikimės, nepamirš tuo pasidomėti, jei nuspręstų tęsti temą. “VSA Vilnius”, kaip minėjome, neturime ką slėpti. Laikas ir vykdomi tyrimai parodys, ar laikraštiniai pasirodymai buvo p. Mažeikos gynybinė taktika, ir koks buvo jo tikrasis tikslas.

Jei visi kreditoriai nuspręstų vienu metu pareikalauti įvykdyti įsipareigojimus, tai 95 proc. įmonių būtų priverstos užsidaryti. Pono Mažeikos bandymas sutelkti kreditorius, regis,  yra kryptinga veikla, kurią mes teisiškai įvertinsime.

Su savo kreditoriais tariamės dėl tokių grafikų, kurie tenkintų juos ir tuo pačiu atitiktų mūsų galimybes. Paprastai kreditoriai nori atgauti pinigus, todėl nėra linkę kenkti savo skolininkui. Tačiau p. Mažeika, VAATC yra išimtys, galimai turintys kitų, ne piniginių, interesų. Paradoksas – dėl pinigų pavyksta susitarti net su VMI (apie tai rašo ir VŽ), valdiška institucija,  o štai su pelno siekiančiais subjektais – ne. Vieni ieško galimybių, kiti – priežasčių.

Jeigu turite daugiau klausimų apie “VSA Vilniaus” santykius su mūsų tiekėjais, kreditoriais ir t.t. – klauskite komentaruose. Dar turime daugybę komercinių santykių, kurių neaprašė laikraščiai…

Jei žiniasklaidos atstovai norėtų, kad pakomentuotume gyvai – mes visada atviri: Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė, 8-687-80840

Viešumas yra vienintelis mūsų ginklas siekiant įrodyti klientams, kad “VSA Vilniaus” bankroto temos eskalavimas yra virtualus, absoliučiai nepagrįstas. Atliekos bus surenkamos laiku, paslaugų kainos nebus didinamos, investicijos į atliekų surinkimo infrastruktūrą bus tęsiamos.