Archive for Gegužė, 2010

• Šiukšliavežio nuotykiai per televizorių ir internete!

  Date: 2010.05.24 | Category: Atrakcijos, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 0

  Oficialiai “Šiukšliavežio nuotykiai” baigėsi, juos parodė per televizorių, o dabar galima žiūrėti ir internete.

  
  

  Tačiau p. Marcinkevičiui ir jo kolegoms nuotykiai tęsiasi. Kai tik bus kokių įdomesnių naujienų, būtinai pranešime.

• Marcinkevičius: šiukšlės – viskas, ko žmogui nereikia?

  Date: 2010.05.11 | Category: Atliekų rūšiavimas, Pastebėjimai, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 3

  Šiandien esu nusiteikęs gan filosofiškai. Tokia nuotaika mane užplūdo, perskaičius komentatoriaus Vyr žinutę apie tai, kaip iš konteinerio traukė vienadienius viščiukus. Pašiurpau pats ir bijau net pagalvoji kaip būtų sureagavę mano vaikai.

  Kas yra šiukšlė? “Šiukšlė – tai viskas, ko žmogui nereikia (todėl privalote viską išvežti)”, beveik kasdien girdžiu iš mūsų gyventojų šį labai paprastą ir universalų apibrėžimą.

  Iš pirmo žvilgsnio gal šis teiginys ir teisingas, bet kai tokiais nereikalingais tampa vienadieniai visčiukai arba kačiukai, tai diskutuoti apie atliekų rūšiavimą apskritai yra bergždžias reikalas.

  Mes stengiamės nenaudoti žodžio “šiukšlės”, vietoj jo naudojame – “atliekos”. Atrodo, smulkmena, bet vien pakeitę žodį pamatome, kad ne viskas tinka jūsų šiukšlių kibirui.

  Žodis “šiukšlė” turi neigiamą prasmę, o, va, “atlieka” yra daug teigiamesnė. Šiukšles pradėję vadinti atliekomis pamatysime, kad yra daiktų, kurie mums lyg ir nebereikalingi, bet dar gali tarnauti kitoms reikmėms arba kitiems žmonėms.

  Jums turbūt gerai žinoma situacija, kai prie konteinerių stovi išrikiuoti šaldytuvas, klozetas, spintos ar lovos. Dažnai taip rikiuojami daiktai būna visai neblogos būklės, ir esu įsitikinęs, dar galėtų būti naudojami kitų žmonių.

  Taip sakau, nes ir pats esu vieną šaldytuvą nuo laiptinės pasiėmęs. Nuvežiau į kaimą, iki šiol naudojam. Žmonės man dažnai siūlo visokių jiems nereikalingų daiktų. Na, 5 šaldytuvų ar kieno nors naudotų klozetų man nereikia. Bet jei Jūs prieš išmesdami labiau pamąstytumėte, gal surastumėte, kur tą daiktą dar panaudoti.

  Mano viena pažįstama pasakojo, kad norėjo atsikratyti didelės senos (bet nesulūžusios) stintos. Iš pradžių galvojo viską išardyti ir pasiegti kaip dauguma daro  – pastatyti prie namo konteinerio, tačiau ji visgi paskelbė skelbimą apie dovanojamą daiktą. Ir, ką manot, po dienos atsirado šeima, kuriai tos spintos reikėjo. Mano pažįstama išvengė ardymo darbų ir dar dovanų gavo šampano butelį, o spinta pradėjo naują gyvenimą.

  Panašiai galima sakyti ir apie atliekų rūšiavimą. Tai, kad išgertas mineralinio vandens butelis jums yra nebereikalingas, dar nereiškia, kad jis yra šiukšlė. Juk jį lengvai galima perdirbti ir vėl pagaminti naudingą daiktą.

• Apie gerus daiktus paliktus netinkamoje vietoje

  Date: 2010.05.10 | Category: Atrakcijos, Laisva spauda rašo, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 4

  Praeitą savaitę mūsų vairuotojas Marcinkevičius „Pinigų kartai“ papasakojo kelias istorijas, nutikusias jo kolegoms. Kaip p. Marcinkevičius sako, istorijos – nei juoktis, nei verkti. Įdomu ir tai, kad abi jos nutiko Šeškinės rajone.

  „Žodžiu, vienas kolega pasakoja, kad prieš kelerius metus atvažiuoja į kažkurį Šeškinės kiemą šiukšlių surinkti, prieina prie šachtos, atidaro ir jau ruošiasi traukti konteinerį. Žiūri, šalia konteinerio maišeliuose tvarkingai sustatyti puodai su kotletais, atskirai duonos, mėsyčių, daržovių visokių papjaustyta, keli buteliai šampano. O, galvoja, neblogos šiukšlės! Turtingi žmonės čia gyvena. Pakraipo galvą nustebęs, apsidairo, ieško, gal kas savo “šiukšlių” pasiges. Žiūri, kiemsargis kiemą šluoja. Vairuotojas pagalvoja, na va žmogeliui sunkus gyvenimas, reik jam tą radinį atiduoti (juolab, kad viskas tvarkingai sudėta). Pakviečia kiemsargi, įteikia šampano butelį, maisto davinį, tuščius puodus sumeta į šiukšliavežę ir ruošiasi išvažiuoti. Ir tuo momentu iš laiptinės išeina du žmonės (vyras ir moteris), jie prieina prie šachtos, atidaro, dairosi, ieško lyg ko netekę, pradeda panikuoti, ginčytis tarpusavyje…  ir kaip paaiškėja vėliau, pasirodo, žmonės į iškylą ruošėsi, visko vienu kartu nunešti į apačią negalėjo, tai du reisus darė, o pirmojo gerybes paliko “saugioje” vietoje palaukti.

  O pasirodė, kad tas šachtos kambariukas ne tokia jau saugi vieta. O, be to, nelabai higieniška maisto atsargas šachtose kaupti.

  Kitas kolega pasakoja irgi panašią istoriją. Kartą atvažiuoja prie Šeškinės daugiabučio, žiūri, prie šachtų pristatyta visokių stiklainių su agurkais, pomidorais, uogienėmis, bulvių maišas, svogūnai ir pan. Galvoja, na, gal žmogus tvarkėsi, ir gal pasenusius, sugedusius produktus nori išmesti. Maišo to labai nenagrinėjo ir jau ima tą maišą ir vieną stiklainį, ir jau mes į šiukšliavežę, tik žiūri – žmogelis iš rūsio paklaikusiomis akimis išlekia, pradeda rėkti, kam jo produktus vagia….“

  Mieli gyventojai, nepalikit gerų daiktų netoli konteinerių, nes tuo metu gali atvažiuoti piktieji šiukšliavežiai ir viską sutvarkyti.

• Marcinkevičius: turtuoliai irgi šiukšlina

  Date: 2010.05.03 | Category: Laisva spauda rašo, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 0

  

  Vairuotojui Marcinkevičiui pirmadienis visai neišskirtinė diena. Jis atvažiuoja į darbą, persirengia, pasiima šiukšliavežės raktus, kompiuterį. Važiuoja jam priskirtu maršrutu, pakeliui susisodina krovėjus ir pradeda darbus.

  “Šiandien ir vėl važiuojam po turtingų žmonių gyvenvietes, po sodų bendrijas (čia kiek prastesni namukai). Keliai siauri, tvorų pristatyta, vidury kelio kažkieno pamesta mašina, papypinan, patraukia, važiuojam toliau.

  Taip važiuodamas prisiminiau, kai prieš kelerius metus tekdavo laviruoti po Antakalnį, kur slypus perka ir didžiulius namus stato tik labai turtingi žmonės. Tuomet, kai prezidentu Rolandas Paksas buvo, aš veždavau jo šeimos šiukšles.

  Pono Rolando matyti neteko, bet va jo žmoną – gan dažnai.

  Atvažiuojam vieną dieną, o ten toks jaunas vilkšunis bėgioja, loja ant mūsų, o mes sustingtam iš baimės, į kiemą kojos nekeliam. Tuomet ateina p. Laimutė, paglosto šunį, sudrausmina, sako, jam, kad čia geri vyrai atvažiavo, nelok, Grantai. Šeimininkė šunį laiko, o mes per tą laiką šiukšles tempiam. Ir taip kiekvieną savaitę.

  Šis maršrutas tapo ypatingas, nes po kelių menesių šuniukas priprato prie mūsų, o mes prie jo: atvažiuojam, o jis laukia, uodegą vizgina, džiaugiasi. Ir neduokdie, jei koks naujas krovėjas ateitų, tada jau saugokis, loja, urzgia kaip tikras sargybinis. Labai protingas šuo.

  Į politikas nelendu ir politikuoti nenoriu, bet Paksų šeima tikrai tvarkinga (na bent šiukšles savo tikrai susitvarko), o ir p. Laimutė labai mandagi ir supratinga.

  Ir visgi ne visi klientai tokie pasitaiko, gali nors kelis metus tą patį namą aptarnauti, konteineris vistiek bus paliktas už tvoros, už kurios piktas šuniukas loja nesustodamas.

  Tuo musu darbas ir žavingas: niekuo neišsiskiriančią dieną visada nutinks koks įdomesnis įvykis. Ir jei jis teigiamas, tai ir diena puiki, na, o jei kokie nemalonūs nutikimai, tai ir savaitei susierzinimo užtenka.

  Mano vienas kolega dirba tik senamiestyje, ir tik tada, kai visi normalūs žmonės darbus jau būna baigę ir ilsisi namuose. Jam tenka važiuoti romantiškai apšviestomis Senamiesčio gatvelėmis, tačiau gan dažnai sutikti visai ne romantiškai nusiteikusius žmones. Apie tai papasakosiu rytoj, o šiandien linkiu visiems kuo geresnių emocijų.