Archive for Rugsėjis, 2011

• 230 kg. sveriantis aštunkojis iš plastiko atliekų atkeliavo pas mus

  Date: 2011.09.30 | Category: Atliekų rūšiavimas, Atrakcijos | Response: 2

  

  Šiandien Katedros aikštėje vyko smagus renginukas. Vilniaus miesto vaikų darželių, mokyklų bei gimnazijų moksleiviai iš plastiko atliekų pagamino įspūdingą 60 m. skersmens aštunkojį, kurį vėliau patys gabeno per visą Gedimino prospektą iki pat LR Seimo.

  

  Miesto aikštėje šauniuosius akcijos „Mes – už švarų miestą!“ dalyvius sveikino pats J.E. Prezidentas Valdas Adamkus. „Pirmas žingsnis – parodyti, kad jūs, jaunimas, negalit tylėti, ir jeigu vyresnieji to nepadarė, jūs šiandien visiems Lietuvos žmonėms rodot pavyzdį.” -  susirinkusius vaikus gyrė jis.

  

  Prie LR Seimo šventiškai nusiteikusius akcijos dalyvius pasitiko ir gausiai dėkojo LR Seimo narės Agnė Bilotaitė ir Danutė Bekintienė. „Šitas virusas, gerąja prasme, kuris šiandieną pasklido Vilniuje, turėtų pasklisti visoje Lietuvoje” – gerų žodžių vaikams LR Seimo narė Agnė Bilotaitė.

  

  

  Akcijos sumanytojas ir organizatorius, teatro „Avilys“ direktorius Arūnas Pakulevičius, nepagailėjęs laiko ir pastangų sukviesti jaunimą, sakė, kad: „Plastiko atliekas šiam rekordinio dydžio aštuonkojui dvi savaites rinko ir rūšiavo net 18-likos Vilniaus miesto vaikų darželių, mokyklų bei gimnazijų moksleiviai”.

  

  

  Vaikai akciją sutiko itin džiaugsmingai. Kaip teigė lopšelio darželio auklėtoja „Pipiras“ Goda Lukavičiūtė, „Vaikams tai kaip žaidimas, kaip tėvų mokymas“.

  O mes visą šį gražų karavaną pasitikome jau prie Seimo rūmų ir perėmėme pagamintą plastiko gigantą. Dabar pasirūpinsime tolimesniu jo surūšiavimu ir perdirbimu.  Džiaugiamės, kad vaikai padarė tokį didelį ir sunkų darbą. Jie ne tik dėl sukūrė šį šedevrą, bet, pasirodo, per visą Gedimino pr. pernešė net 230 kg. plastiko – o tai tikrai didelis svoris! Nuotraukose galite matyti, kaip entuziastingai vaikai viską grūdo į mūsų šiukšliavežę.:)

  

  

   

• Kuo geriau gyvenam, tuo daugiau šiukšlinam

  Date: 2011.09.27 | Category: Atliekų rūšiavimas, Laisva spauda rašo | Response: 2

  

  Aušros Barysienės nuotr.

  Kalbėjimas apie atliekų tvarkymą, jų rūšiavimą, kaip ir pats rūšiavimas mums jau tapo kasdienybe. Na gerai, ne visai kasdienybe, bet kad žurnalistai (t.y. visuomenė) juo domisi vis labiau yra faktas.

  Pradėsiu nuo to, kad šiame įraše naudojamų nuotraukų autorystė priklauso „Verslo žinių“ marketingo direktorei Aušrai Barysienei. Ir tai, kad ji pas mus apsilankė nėra niekaip susiję su jos tiesioginiu darbu. Pasirodo, fotografija Aušrai yra širdžiai mielas užsiėmimas, o rūšiavimas – įdomi tema. Todėl sudėjus šiuos du dalykus mums gavosi fotosesija, o jai – ekskursija po rūšiavimo bazę.

  P. Aušra rūšiuoja, ir tai daro labai atsakingai: viską išplauna, skirto į skirtingas šiukšliavežes, vėliau į konteinerius esančius prie jos namų. Po tuos konteinerius ateina apsižiūrėti kažkoks benamis, bet: „Jis tvarkingas, išsirenka kas jam reikalinga, aplink neprišiukšlina, tai mes jo ir nevejam“ – pasakoja A. Barysienė.

  

  Aušros Barysienės nuotr.

  Mūsų vairuotojas Česlovas demonstruoja savo darbo ypatumus ir atsakinėja į  p. Aušros klausimus.

  Ar kukliau gyvenantys žmonės rūšiuoja blogiau?“, – domisi ji.

  „Ne, nuo pajamų tai nepriklauso“, – pasakoja Česlovas.

  „Štai garsioje Laurų gyvenvietėje (Laurų g. gyvena ir stambių bendrovių vadovai, garsūs verslininkai, – VŽ), kur, regis,  gyvena pasiturintys ir išsilavinę žmonės, su rūšiavimu irgi yra bėdų. Aną kartą popieriaus konteineris buvo prikimštas kiliminės dangos gabalų ir kitokių statybinių atliekų. Geriausiai rūšiuoja įmonės. Gal todėl, kad nėra maisto atliekų, – svarsto p. Česlovas. - Nors ir garsių bankų popieriaus atliekas tenka peržiūrėti – išrinkti apgraužtas vištienos kulšeles.

  

  Aušros Barysienės nuotr.

  Taigi, vištos kulšelės pagamintos tikrai ne iš popieriaus, čia jau faktas kaip blynas. Nors, o gal… paragavo ir skonis pasirodė panašus. Tačiau atkeliavusios į mūsų rūšiavimo bazę paprastai jau buna pašvinkusios ir popieriumi tikrai nekvepia.

  

  Aušros Barysienės nuotr.

  Na, o štai praeitą savaitę į mus kreipėsi delfi.lt žurnalistė Laima Juozukaitė, kuri domėjosi ar šiuo metu laiku Vilniuje padaugėjo atliekų, ar mes (vilniečiai) geriau pradėjome rūšiuoti ar vis dar taip pat prastai ir tingiai imituojame veiklą.

  O pasirodo atliekų iš tiesų šiuo metu padaugėjo. Mūsų logistai sako, kad viskas dėl to, kad į Vilnių po vasaros atostogų sugrįžo žmonės. Žodžiu, jei norite sužinoti ar Vilnius daug prišiukšlina stebėkite rytinius eismo kamčius. Kuo didesni kamščiai, tuo daugiau žmonių, kuo daugiau žmonių, tuo daugiau šiukšlių.

  Beje, šiukšlių padaugėja ne tik rugsėjį, jų kiekiai ženkliai paauga ir prieš didžiasias šventes (Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus). Žmonės tvarkosi, atsikrato nereikalingų daiktų, žinoma, švenčių proga stipriai išauga ir vartojimas, perkamos dovanos (pakuotėse), didesni maisto kiekiai ir pan. Na, o sausio mėn. vėl viskas grįžta į įprastą ritmą.

  Na, o esminis pastebėjimas apie augančius atliekių kiekius yra tas, kad atliekų kiekiai didėja ne tik nuo žmonių skaičiaus, bet ir nuo to, ką ir kiek žmonės vartoja, t.y nuo jų perkamosios galios.

  Kuo geriau gyvenam, tuo daugiau šiukšlinam!

  Apie visą tai paskaitykite straipsnyje „Pagal Lietuvos miestuose surenkamas šiukšles galima spręsti, kaip juose gyvena žmonės”.

• Nuo trispalvių cepelinų iki vakarinių suknelių

  Date: 2011.09.26 | Category: Krepšinio čempionatas 2011 | Response: 0

   

  

  Nuotrauka paimta iš Restoranai.lt tinklalapio.

  Griausmingai praūžus krepšinio čempionatui, Lietuvai užėmus garbingąją 5 vietą ir gavus kvietimą į Londono Olimpinių žaidynių atrankos turnyrą, dabar su šypsena galime peržvelgti, kokie išradingi buvo sirgaliai ir verslininkai. Kiekvienas jų iš proto ėjo savaip. Tauta kasdieną aikčiojo nuo vis naujų ir vis netikėtesnių trispalve išmargintų dalykų. Bandom chronologiškai prisiminti.

  Visą Lietuvą apkeliavusi akcija atrakcija „Varom už Lietuvą”, kurioje, sudalyvavome ir mes, vieniems kėlė džiaugsmą, kitiems nepasitenkinimą. Užtat šmaikštesni nepatingėjo papokštauti pasiūlydami dar vieną orginalią nacionalinę prekę – „Varom už Lietuvą” prezervatyvus.
  

  Kažkas miesto centre esančias šiukšliadėžes pavertė krepšiais kamuoliams. Mintis į temą ne tik krepšinio čempionatui, bet ir mūsų tinklaraščiui

  

  Įvairios močiučių pintos trispalvės apyrankės, turguose mūsų vėliavos tvarka kabančios liemenėlės ar specialūs kroksai parduotuvėse ir sirgaliams daromos šukuosenos prie arenų jau atrodė neblogas išmanymas. Gudresni smulkūs prekybininkai laiko vėjais nešvaistė.

  

  Bet kai lyg iš dangaus pabiro tokios išprotėjusios idėjos kaip spalvoti cepelinai, ar ortodontų siūlomos geltona-žalia-raudona gumytės, sutvirtinančios dantų breketus, žado galėjo netekti bet  kas…

  Kol vieni sirgaliai išsidažę veidus, prisipirkę palaikančių marškinėlių šokinėjo tribūnose, nosis jiems šluostė apie krepšinį nei kiek ne mažiau išmanančios merginos, nepatingėjusios pasisiūti akį traukiančių sunkelių. Pasidomėjome, kad už tokį grožį buvo nepagailėta ir šimto ar kelių šimtų litų.

  

  Piliečių lengvieji automobiliai, tiek su vėliavėlėmis ant langų ir veidrodėlių, tiek geltona-žalia-raudona apklijuotas kėbulais jau atrodė kaip kasdienybė. Užtat gatvių pastarajį mėnesį pilkomis nebepavadinsi!

  Mes savo ruožtu irgi pasitengėme parodyti tautai, kaip mylime krepšinį ir į gatves paleidome jau, galima sakyti, legendines savo pačių nuotraukomis čempionato proga išdabintas šiukšliavežes sirgales. Apie jas rašė internetai, kalbėjo konferencijose, liežuviais plakė miestiečiai.

  Taigi, kaip rašė vienas rusų žurnalistas: „Nė viena šalis taip negarbina jokio sporto, kaip lietuviai krepšinį”.

• Kai esi nuoširdus, tave pastebi “Krepšinio širdis”

  Date: 2011.09.23 | Category: Krepšinio čempionatas 2011 | Response: 0

  

   

  Šį trečiadienį Vilniuje vyko kasmetinė rinkodaros specialistams skirta „Best Internet 2011” konferencija. Joje užsienio ir Lietuvos pranešėjai dalinosi tarptautinės internetinės rinkodaros patirtimi, pasakojo apie naujausias tendencijas. Lietuviai taip pat pateikė įvairių interneto rinkodaros sričių tyrimus, paremtus šiandienine Lietuvos įmonių praktika.

  Media House Best Internet 2011  

  View more presentations from Media House Lithuania

  Kaip bebūtų netikėta, nors ir tarp eilučių, bet ten buvome paminėti ir mes! Pasirodo, vienas iš pranešėjų „Media House“ verslo plėtros vadovas, Artūras Olšauskas, pristatydamas savo prezentaciją parodė „Krepšinio širdies” iniciatoriaus, fotografo ir šiaip žodžio kišenėje neieškančio, Tomo Tumalovičiaus video.

  Šiame vaizdelyje Tomas pasakojo apie socialinio marketingo Facebook’e ypatumus, kaip svarbu viską daryti nuoširdžiai ir spontaniškai, kaip pavyzdį pateikdamas mūsų skandalingųjų apklijuotų šiukšliavežių sirgalių atvejį. Jų nuotrauka, atsiradusi „Krepšinio širdyje” neliko nepastebėta. „Jeigu parašysi fainai, emocingai, ko žmonėms truksta, o lietuvaičiams trūksta to kitokio požiūrio, nesvarbu koks, svarbu, kad būtų kitoks negu masės, ir jis, aišku, turi būti su teigiamu atspalviu. “ – kalbėjo Tomas Tumalovičius.

  Foto viršuje apie tai kaip mes atrodome „Krepšinio širdies” Facebook puslapyje, ir kokį šurmą su virš 600 „like’ų” ir 52 komentarais ten sukėlėme. Visiems besidomintiems šiomis ir kitomis, su krepšinio liga susijusiomis naujienomis, sakome – marš registruotis į „Krepšinio širdies” Facebook’ą!

   

  
  

• Konfidencialūs dokumentai – po krūmu?

  Date: 2011.09.21 | Category: Ekologija, Laisva spauda rašo, Pastebėjimai | Response: 0

  

  Vaivos Čaplikienės nuotr.

   

  Kasdieną vartant internetinius ir popierinius žiniasklaidos puslapius bei sekant visuomenės aktualijas, vakar pastebėjome mus ypač sudominusią naujieną. „Tarp parke suverstų šiukšlių – oficialūs konsulatų dokumentai”, skelbė „15 min” straipsnio antraštė. Tekste buvo rašoma apie tai kaip Pavilnio regioniniame parke, Ribiškių take praeivė užtiko krūvą besimėtančių oficialių dokumentų iš Lietuvos konsulatų Kaliningrado srityje, Moldovoje bei kitose šalyse.

  Tiesa, toks įvykis Lietuvoje pasitaiko nebe pirmą kartą. Pamename, kai praeitais metais spauda rašė apie šiukšlių maišuose prie konteinerių paliktus „Sodros” dokumentus. Tąsyk Vilniaus skyriaus padalinių vadovai atsipirko tik įspėjimais ir paraginimais laikyti duomenų saugumo reikalavimų, tačiau, jei nuo to žmonės būtų nukentėję …

  Tokie dalykai mus iš tiesų stebina. Neteisingai tvarkomi dokumentai su žmonių vardais, pavardėmis, asmens kodais ir kita svarbia informacija yra ne tik didelis asmens duomenų tvarkymo pažeidimas, bet ir nusikaltimas gamtai. Keistai atrodo, kai valstybės įstaigos nesilaiko LR įstatymų.

  

  Vaivos Čeplikienės nuotr.

  Faktas, kad taip atsikratyti konfidencialiais dokumentais yra pigiau. Na, nereikia mokėti už jų tinkamą sunaikinimą, jų kaip atliekų sutvarkymą. Tačiau jei jau tave prigavo, teks pakloti kokį tūkstantėlį baudai.

  Bet ar ne pigiau ir saugiau dokumentus sunaikinti tinkamu būdu? Juk jei nedidelis dokumentų kiekis galima jos sunaikinti tiesiog ofise su specialiu įrenginiu, jei didesnis – galime atvažiuoti į vietą su specialiu dokumentų naikinimo automobiliu, galėsite stebėti visą naikinimo procesą, o be to visas popierius bus naudingai perdirbtas.

  Nėra išmestų svarbių dokumentų – nėra ir problemų.

   

   

   

• Jurgis Didžiulis: „Geriausios pakuotės su produktu ateina savaime”

  Date: 2011.09.21 | Category: Atliekų rūšiavimas | Response: 0

  Mums visada smagu išgirsti, aplinką tausojančių ir ekologija besirūpinančių žmonių nuomonę. Šįkart “Lietuvos televizijos” laidos „Žingsnis po žingsnio”, kuriai ir patys mielai davėme interviu, herojumi tapo žymus atlikėjas ir dainų autorius Jurgis Didžiulis. Dainininkas sutiko dalyvauti neįprastame mitybos eksperimente. Vienai dienai jis vietoje savo pamėgtų sveikuoliškų salotų buvo įkalbėtas pirkti tik greitą maistą. Tuo tarpu laidos autoriai skaičiavo ne kalorijas, o susidarančias atliekas.

  Apeinant kelis maisto įsigyjimo taškus, buvo bandoma atvaizduoti eilinio žmogaus maitinimosi rutiną ir paskaičiuoti, kiek atliekų tuo metu susigeneruoja. Bet pradėkime nuo pradžių.

  Keliaudamas Gedimino prospektu pro populiarųjį „McDonald’ą” Jurgis kalbėjo: „Jeigu aš būčiau eilinis pilietis, eičiau gatve, būčiau labai išalkęs ir pamatyčiau tokį tašką, užuosčiau skanesnį kvapą – gal nuspręsčiau užeiti.”

  Taigi dainininkas ir išėjo iš to paties „McDonald’o” su pilnu popieriniu maišu maisto, sudėlioto dar į skirtingas pakuotes: didelė „Coca Colla” kartoniame puodelyje, bulvytės fri dėžutėje ir, žinoma, mėsainis suvyniotas į specialų popierių. Jurgis pastebi, kad žmogus valgydamas namie sugeneruoja mažiau atliekų, o pakavino pramonė pasaulyje - didžiulė.

  Be abejo, mes ir stengiamės pabrėžti, koks didelis skirtumas tarp to, kai 50 kartų valgai iš vienkartinės, ir kai - iš išplaunamos lėkštės…

  Taigi, savo eksperimentinių pietų palikimą Jurgis pavadina keliolika gramų šiukšlių. Būtent, kad šiukšlių, juk tokių išteptų, riebaluotų pakuočių perdirbti negalima.

  Tam, kad visi apčiuoptume eksperimento rezultatą, Jurgis susideda atliekas į maišelį ir sutinka pasinešioti visą dieną. Tęsdamas nuotykį atlikėjas patraukia stebėti kitų greito valgymo ypatumų ir praėjus porai valandų jam vėl prireikia pasistiprinti. Šįkart taikinys – spaudos kioskas. Naujas laimikis – „Espresso” kava, vandens buteliukas ir šokoladas. Kavos puodelis tai - dar vienas neperdirbamas popierinis indas, nebent turėtumėte progą jį išplauti, nepamiršę atskirti plastikinio dangtelio. Vandens buteliukas – kiek ekologiškesnis pasirinkimas, pastarąjį bent galima išrūšiuoti kartu su plastiku. O šolokado poprierėlis…

  Su žinių, kaip teisingai reikia rūšiuoti, trūkumu susiduria ir pats Jurgis Didžiulis. „Ypač Olandijoje ar kitose šalyse, kur atliekų rūšiavimas yra sparčiai pažengęs” - teigia jis.

  Ne paslaptis, kad greito maisto restoranų Lietuvoje sparčiai daugėja, o su jais kartu daugėja ir išmetamų vienkartinių pakuočių… Pagal statistiką vienas populiariausių greito maisto restoranų tinklų per metus parduoda 2 mlrd. mėsainių! Ar įsivaizduojate, kaip toks kiekis atrodytų, jei visi jie būtų pagaminti vienu metu? Kur jie tilptų – reikėtų atskiro miestelio?

  Kiekvienas tų mėsainių būtinai pakuojamas į popierinę pakuotę, kuri tarnauja vos akimirksnį. O vidutinio dydžio greito maisto restoranas per tuos pačius metus pagamina apie 45 t. atliekų. Baisu net pagalvoti apie tokius šiukšlių kiekius sąvartynuose, vos ne antros Alpės išeina…

  Tolimesnė Jurgio Didžiulio kelionė nuveda į prekybos centrą. Paskendęs spalvotų pakuočių miške, atlikėjas ieško, ką čia iš greitai paruošiamo maisto nusipirti namo. Pasirinkimo variantų tiek daug, kad pasak dainininko, žmogui prie to priprasti yra labai lengva ir paskui jis ima galvoti, kad tai valgyti yra normalu.

  Vargu, ar vėliau tos daugiasluoksnės pakuotės, aplipusios įvariais maisto likučiais atsidurs perdirbimo aparatuose. Greičiausiai tai tik pridės apkrovų mūsų rūšiuotojoms norom nenorom mesti tokias pakuotes atgal prie buitinių atliekų…

  Štai ir Jurgiui Didžiuliui visai šeimai išmaitinti nusipirkus porą jau paruoštų sriubų, gatavos bulvių košės su faršo padažu, porą picų dėžutėse ir plastikinį 2 litrų šaltos arbatos butelį, atliekų krūva pastebimai išauga. Pasak atlikėjo, ji jis būtų pasigaminęs kažką panašaus namie, pakuočių sumažėtų per pusę.

  Finale pasižiūrime į per dieną vieno žmogaus sudarytą atliekų kalnelį vaizdo įraše ir linguojame galvas – tikrai, o kas, jeigu taip maitintumėmės visu metus? Jurgis Didžiulis teigia, kad jei visiems tektų tokį maišelį pasinešioti visą dieną, suvokti būtų lengviau.

  Lietuvoje greitą maistą valgo pusė gyventojų. Didžioji pakuočių dalis keliauja į savartyną. Pasak Jurgio, mokyklose ekskursijos į sąvartyną vaikams praverstų, kad jie suvoktų, kur tos atliekos patenka. Jei kažkam reikia vaizdingo aplinkos taršos suvokimo – pas mus tai puikiai matosi.  Taigi pritariame Didžiulio nuomonei, kad geriausios pakuotės, tokios kaip banano žievė ar bulvės lupena, ateina su produktu savaime. Kitąkart visi pasvarstykime, kaip supakuotą maistą perkame, ir ar vienkartiniai maišai yra būtini?

• Kompostas gyventojams vietoj sąvartyne pūvančių atliekų

  Date: 2011.09.18 | Category: Atliekų rūšiavimas, Laisva spauda rašo | Response: 0

  

  Nuotrauka paimta iš Brighthub.com tinklalapio.

   

  Ekologinėmis temomis rašantis žurnalas „Ozonas”, kurdamas straipsnį apie biodegraduojančias aliekas, komentaro paprašė ir mūsų. Mes, kaip šios srities specialistai, mielai sutikome tiek patarti maisto atliekų rūšiavimo tema, tiek pakometuoti, kaip su rūšiavimu tvarkosi Vilniaus restoranai bei prekybos centrai.

  Kaip žinia, biodegraduojančios, tai – įvairios biologiškai skaidžios atliekos nuo maisto likučių, iki rudenį nukritusių lapų, nupjautos žolės ar vienkartinių popieriaus gaminių. Tokios atliekos kiekvieno namuose, kiemuose, aplinkoje susigeneruoja neišvengiamai, sudarydamos didžiulius kiekius, kurie vėliau išvežti į sąvartyną tiesiog pūva, taip darydami nepataisomą žalą klimato kaitai. Bet jei truputį pasistengsime, mes galime sau padėti.

  Ne tik padėti, bet dar ir gauti iš to naudos. Turbūt ne vienas esame girdėję, kad iš biologiškai skaidžių atliekų yra gaminamas kompostas. Jis puikiai atstoja dirbtines trąšas, kurių nebereikia pirkti, ir augalai jūsų soduose ar daržuose kuo gražiausiai stiebiasi į viršų.

  Suprantame, kad ne visi namie turi galimybes kompostuoti atliekas, tačiau bent jau nuosavų namų gyventojai Lietuvoje tikrai gali susikurti tam sąlygas. Jiems yra žadama dalinti plastikinius biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimo konteinerius. Pavyzdžiui: „Kauno regiono privačių namų savininkams planuojama išdalinti 30 000, o Klaipėdos regione 10 000 individualaus kompostavimo konteinerių.” – rašo „Ozonas”.

  Taip pat kompostavimo konteinerį gyventojai gali nesunkiai pasigaminti ir patys. Tam tinka kad ir paprastos medinės dėžes, svarbu, kad jose butų tarpai patekti deguoniui mikroorgnizmams. Visas tikslesnes instrukcijas ką ir kaip galima kompostuoti, rekomenduojame pasiskaityti „Ozono” straipsnyje.

  

  Nuotrauka paimta iš "The Daily Green" tinklalapio.

   

  Lietuvoje yra įrengta 17 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių. Jos visos surašytos „Ozono” lentelėje. Ten nemokamai iš visų priimama nupjauta žolė, surinkti lapai, šakos ir kitos biologiškai skaidžios atliekos. Už tai gyventojai gali nebrangiai įsigyti komposto savo daržams ar sodams. Patogu ir naudinga, ar ne? Na o jei kam nėra galimybių realizuoti biodegraduojančių atliekų – skambinkit mums – išvešim ir perdirbsim!

  Šiuo klausimu turime ir savo komentarą:

  Vidas Starkus

  “VSA Vilnius” Pardavimų skyriaus vadovas

  Esame išanalizavę buitinių (komunalinių) atliekų, atkeliaujančių iš vilniečių daugiabučių, sudėtį. Biodegraduojančios atliekos sudaro net 40 – 44 proc. visų į sąvartyną patenkančių atliekų. Taigi pradėjus rūšiuoti šias atliekas ir dar labiau paskatinus stiklo, plastiko ir popieriaus atliekų rūšiavimą, būtų galima ženkliai sumažinti į Lietuvos sąvartynus patenkančių atliekų kiekius.

  Europos Sąjunga Lietuvą yra įpareigojusi rūšiuoti maisto atliekas. Šis procesas realiai turėjo prasidėti dar 2010 metais. Lietuvos savivaldybės tais metais turėjo būti sukūrusios šių atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą, tačiau realybė yra kiek kitokia. Biodegraduojančias (maisto) atliekas dabar rūšiuoja “žaliosios” idėjos vedini gyventojai ir tik gyvenantys nuosavuose namuose. Tiesiog gyvenant daugiabutyje nėra kur padėti šių atliekų.

  Visai kitokia situacija, kai kalbame apie su maisto gamyba ir pardavimu susijusius verslus. Prekybos centrams, viešbučiams, restoranams, kavinėms biodegraduojančių atliekų rūšiavimas yra privalomas pagal įstatymą.

  Galima pagirti prekybos centrus: būtent jie sugeneruoja daugiausia maisto atliekų, ir būtent jie su tomis atliekomis tvarkosi geriausiai ir atsakingiausiai.

  Tačiau Lietuvoje gan dažnai pasitaiko restoranų ar viešbučių, kurių klientai, verslininkų teigimu, viską suvalgo ir jokių atliekų nelieka. Skamba neįtikėtinai? Tačiau būtent taip yra deklaruojama. Nors visi žinome, kad svogūną ar bulvę reikia nulupti, o lupenos, kuri yra biodegraduojanti atlieka, niekas nevalgo. Visgi naudotą aliejų restonai ir viešbučiai rūšiuoja noriai. Kodėl taip yra? Greičiausiai todėl, kad maisto atliekų surinkimas ir tvarkymas verslui kainuoja daugiau nei buitinių atliekų, o pinigus jie gali atgauti tik už panaudotą aliejų.

  Taigi, atliekų rūšiavimas ir finansiniai dalykai yra labai susiję. Jei biodragraduojančių atliekų tvarkymas kainuotų tiek pat, kiek buitinių atliekų, matyt, mūsuose greitai atsirastų daug norinčių būti “žaliais”. O jei biodregraduojančių atliekų tvarkymas kainuotų mažiau nei buitinių atliekų, tikėtina, kad šie procesai gerokai pasistūmėtų į priekį.

   

• Su šiukšliavėžėmis ne į savartyną, o į krepšinio finalą

  Date: 2011.09.13 | Category: Krepšinio čempionatas 2011 | Response: 1

  

  Kai mes iš visos širdies sirgdami už krepšinį apsiklijavome šiukšliavežes, susilaukėm tokio dėmesio, kad kalbos netyla iki šiol. Tarp mus pastebėjusių išraiškingų tautiečių veido mimikų, fotografavimų, filmavimų ir komentarų, pasitaiko visokiausių atsiliepimų. Vieni džiaugiasi miesto gatvėmis važinėjančias smagiais šiukšliavežiais sirgaliais, kiti piktinasi, kad krepšinis ir viskas, kas su juo susiję atsibodo juodai… Kiek žmonių, tiek nuomonių ir nieko čia baisaus.

  Tą patį galime pasakyti ir apie žurnalistus. Prieš kurį laiką apie mūsų šiukšliavežes nusprendė parašyti portalo alfa.lt žurnalistė Jurgita Ogulevičiūtė ir dienraščio “Lietuvos rytas” Arūnas Dumalakas. Du visai skirtingi žmonės, du skirtingi požiūriai, skirtingi nusiteikimai ir žmonių profesijos vertinimai.

  Jurgita, matyt krepšinio nežiūri ir šia liga tikrai neserga, o ir šiukšliavežys jai matyt smirdantis pijokėlis, kuriam tik savartyne vieta, todėl mus su visu krepšiniu ten ir siunčia. Įdomi ir nuomonė, kad sirgti krepšiniu gali bet kas, tik jau ne mes, nes mes gi krepšinį su vilniečių šiukšlėmis sumaišysim ir tik į savartyną nuvaryt galim. ☺

  Žodžiu, puikiai nuteikianti nuomonė. Reikia pastebėti, kad mūsų darbuotojai perskaitę Jurgitos straipsnį pasijautė tarsi “skuduru per veidą” gavę, o vaikai kuriems fotosesija buvo nuotykis….

  Ir visgi, mes didžiuojamės tuo ką darome ir tokios nuomonės mūsų negąsdina ir kūrybos neriboja. Mes labai vertiname tuos, kurie kas rytą anksti keliasi, laviruoja automobilių prigrūstuose kiemuose, tampo sunkius konteinerius nesvarbu ar už lango lyja, ar sninga, surenka vilniečių (ir Jūsų, Jurgita) sugeneruotas šiukšles. Mes nešiukšliname, mes Jūsų šiukšles surenkame, jas rūšiuojame arba išgabename į savartyną.

  Tuo tarpu “Lietuvos rytos” žurnalistas Arūnas į šią akciją pasižiūrėjo kur kas optimistiškiau, o ir šiukšliavežio vairuotojas jam nesmirdėjo. Pabendravęs su mūsų vairuotojais, logistais, direktore (visi dalyvavo fotosesijoje) paprašė papozuoti fotografui prie šiukšliavežių.

  

  Ir šių ir ankstesnių metų idėjos patiko, žmonės patiko, o ir už krepšinį sakėsi sergąs.

  Labai gražus straipsnis, labai jau teigiamas, nors ir neužsakytas. ☺

  Beje, dar ir naudingas mūsų marketingo įvertimas. Mat Arūno pakalbintas idėjų agentūros „Love” atstovas Tomas Ramanauskas netgi pripažino, kad šiukšliavežis yra ideali žiniasklaidos priemonė.

  O kuo gi ne? Vietos reklamai yra, šiukšliavežiai dirba važinėdami po visą miestą, taigi informacija patogiai prieinama žmonėms. Jei išdrysite, tai jūsų reklama irgi gali čia atsidurti! ☺ Mes nejuokaujam.