• Stiklas: priduodam, rūšiuojam ar metam į pamiškę?

    Date: 2012.01.05 | Category: Lietuviška vartojimo istorija | Tags: ,,,,,

    Ką tik pasitikome Naujuosius metus, šventę, kurios, ko gero, daugelis neįsivaizduoja be taurės šampano. Po jų konteineriai, o deja ir gatvės akivaizdžiai prisipildė didesne dalimi stiklo taros. Todėl šią “Lietuviškos vartojimo istorijos” temą skiriame stiklui ir jo rūšiavimo ypatybėms papasakoti.

    Gaminti stiklą pradėjo egiptiečiai

    Interneto enciklopedijoje rašoma, kad pirmąją stiklo dirbtuvę archeologai rado Tel el Amarnoje (Egipte), 1370 m. pr. m. e. Pasirodo  jau senovės egptiečiai skyrė didelį dėmesį butelių formai, darydami juos žmogaus ar kokios nors daržovės formos. O Kryžiaus žygių metu, stiklo gaminių gamyba atkeliavo ir į Europą.

    Taip stiklo gaminių tradicijos pasiekė ir Lietuvą. Archeologiniai tyrimai liudija, jog Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje stiklas buvo lydomas jau XI – XIII a. 1547 m. Didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas suteikė privilegiją Vilniuje steigti stiklo manufaktūrą ir prekiauti stiklo dirbiniais. Tai buvo buvo pirmoji Lietuvos valstybėje stiklo manufaktūra, davusi pradžią kurtis kitoms. Netgi manoma, kad tai seniausia Lietuvos pramonės šaka, kurios atsiradimas užfiksuotas istoriniuose šaltiniuose.

    Tobulėjant stiklo pramonei, buvo atrasta ir kaip išgauti spalvotą stiklą. Žalias, mėlynas ar rudas stiklas gaminamas pridedant į stiklo žaliavos mišinį atitinkamo metalo oksido.

    Sovietiniais laikais stiklinė tara buvo viena pagrindinių priemonių laikyti maisto gaminiams. Pienas, grietinė ir dauguma kitų produktų buvo pilami būtent į stiklinius indus. Tuo pačiu susiformavo ir antrinio jų panaudojimo tradicijos. Vienus indus, pavyzdžiui stiklainius, žmonės išplaudavo ir supildavo naujas uogienes, o kitus, taip lengvai namų buityje nepritaikomus, tokius kaip buteliai nuo gėrimų, nešdavo į taros supirktuves.

    Matyt, dauguma atsimenat kaip būdami vaikais iškraustydavome tėvelio sandėliuką, susirinkdavome butelius ir temdavome juos į taros supirktuvę. O už gautas kapeikas ir rublius prisipirdavome “Paršiuko Čiuko” ir dar kaži kokių saldainių ar lipdukų su mašinytėm.

    Bet net ir tada tas stiklas keliaudavo arba į gamyklas, kur tuos butelius plaudavo ir dezinfikuodavo ir vėl gėrimėlio pripildavo, arba į stiklo perlydymo gamyklas. Juk visi gerai žinome, kad tuos žalius butelius nuo šampano gamina būtent iš perdirbto (perlydyto) stiklo.

    Stiklo taros gausa skatina antrinį jo naudojimą

    Nors dabar maisto pakuotėms dažniau naudojamas plastikas, tačiau smarkiai išaugęs vartojimas ir gaminių įvairovė nesumažino stiklo taros poreikio. O stiklinių indų patogumo džiaugsmą pakeitė nerimas, kad ne visi žmonės suvokia, kaip elgtis su nebereikalingais ar sudužusiais stiklo gaminiais, bei neatsakingai išmestų jų daroma žala gamtai.

    Tiek gamtoje, tiek mieste galima aptikti didelius stiklo butelių ar jų duženų kiekius. Tokios atliekos ypač pavojingos žmonėms ir gyvūnams, kurie lengvai gali susižaloti. Be kita ko, stiklas gamtoje suyra tik per 900 m. Todėl nepaprastai svarbu tinkamai pasirūpinti tolimesniu nebereikalingų stiklo pakuočių ir gaminių likimu.

    Butelius, tinkamus naudoti antrą (trečią, o gal ir ketvirtą) kartą priima prekybos centrai ar taros supirktuvės. Taip žmogus gali atgauti už tarą sumokėtus pinigus.

    Kitą, sudužusią ar supirkimui netinkančią, stiklo tarą privalu mesti į stiklui skirtus rūšiavimo konteinerius. Iš jų mes ar kiti atliekų vežėjai, surinktą stiklą priduoda į gamyklas, kurios jį išrūšiuoja ir perlydo į naujus gaminius. Taip išvengiama sunkiai yrančių atliekų savartynuose.

    Vieni tvarkingai rūšiuoja, kiti varto konteinerius ir uždarbiauja

    Reikia pastebėti, jog mūsų šalyje egzistuoja ir stiklo dūžio supirkimo punktai. Mes su kitais atliekų vežėjais vienbalsiai sutariam, jog šių punktų atsiradimas paskatino asocialius asmenis niokoti (laužyti, deginti) spalvotus konteinerius bei išrinkti tinkamą pridavimui žaliavą.

    “Jei šie žmonės stiklinius butelius rinktų iš pievų, miškų, parkų tuomet galėtume sakyti, kad jie tikrai daro gerą darbą ir dar tokių būdu užsidirba, - sako Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė, mūsų atstovė spaudai. – Tačiau, kai dėl šio uždarbio yra sugadinami konteineriai, užteršiama aplinka aplink juos, tuomet tai didelė žala konteinerių prižiūrėtojui, atliekų tvarkytojui, teritorijos valytojui ir beabejo tos vietos gyventojams”.

    Stiklo rūšiavimo pagrindai

    Šios šventės – gera proga pradėti rūšiuoti stiklą. Šiuo metu jo tikrai itin daug, tad būtinai paeksperimentuokite ir paskaičiuokite, kiek prirūšiuosite.

    Taigi, prieš išmesdami bet kokią stiklinę tarą nepatingėkite ją paskalauti, ypač jei toje taroje buvo kas nors riebaus (aliejaus, grietinės, majonezo).

    Metalinius žiedelius ir kamštelius perdirbimo gamykose atsijos magneto pagalba, o visos popierinės etiketės lydant stiklą sudegs ir suirs, tad didelės būtinybės jas nulupti tikrai nėra.

    Atkreipkite dėmesį, kad į stiklo konteinerius negalima mesti porceliano, krištolo, keramikos šukių, elektros lempučių.

    Na, o kaip vyksta stiklo perdirbimo procesas, siūlome pažiūrėti šiame reportaže.