Archive for the ‘Atliekų rūšiavimas’ Category

• Ispanijoje atliekų rūšiavimas prasideda namuose

  Date: 2012.01.25 | Category: Atliekų rūšiavimas, Pastebėjimai | Response: 2

  

  Šiemet atostogų proga išsiilgus nors trupučio saulės pasitaikė proga savaitei pasprukti į Ispaniją. Jos sostinė Barselona garsėja autentišku senamiesčiu su ypač siauromis gatvytėmis. Jos pilnos įvairiausių vintažinių parduotuvių, barų ir kavinukių. Savaime aišku, kad visos šios turistų pamėgtos prekybos vietos prigeneruoja didelius kiekius atliekų. Kas vyksta su jomis?

  Ogi visos tos atliekos sukraunamos į įvairiausius maišelius ir sumetamos į krūveles tiesiog lauke prie durų. Naktimis tomis siauromis gatvelėmis vinguruoja didelė, tačiau šiaip ne taip telpanti mašina ir viską surenka. Dirbdama ypač garsiai daugiausia džiaugsmo ji turbūt suteikia pirmų aukštų gyventojams, tokį garsą naktimis teko proga išgirsti ir man.

  

  

  Gyventojams gatvėse įrengti specialūs rūšiavimo konteineriai. Panašūs kaip pas mus, tačiau vienu tipu daugiau. Pilkieji skirti komunalinėms atliekoms, o rudieji – organinėms. Taigi, ispanai turi galimybę rūšiuoti ir maistą. Toliau, žalieji skirti stiklui, geltonieji – plastikui ir aliuminiui, o mėlynieji be abejo – popieriui ir kartonui. Tokius turime ir mes Lietuvoje.

  

  Bene didžiausią įspūdį paliko konteneriai Ispanijos kaimynystėje Andoroje. Tarp kalnų įsikūrusios mažytės valstybės ypač švarioje ir tvarkingoje to paties pavadinimo sostinėje stovi ne tik rūšiavimui skirti, bet dar ir su iliustruotomis instrukcijomis, kaip teisingai tai daryti, konteineriai. Nepatingėjus žvilgtelėti į piešinuką, neturėtų kilti abejonių, kur ką mesti ir ko negalima. O ir piliečiai rūšiuoti jau turbūt įpratę nuo seno ir abejonių, verta, ar ne jiems turbūt nekyla.

  

  Tarp kitko, internetuose rašoma, kad pačioje Ispanijoje kai kurie žmonės netgi turi rūšiavimo šiukšliadėžes namuose. Jie iš karto atrenka maisto, stiklo, popieriaus ir plastiko aliekas, kurias išnešus belieka tik sumesti į teisingus konteinerius. Pagirtini ispanų įpročiai, taigi, keliaujant galima pasisemti gerų pavyzdžių.

  Živilė Maldeikytė

• Komunalinių atliekų surinkimo būdai: tada ir dabar

  Date: 2011.12.14 | Category: Atliekų rūšiavimas, Lietuviška vartojimo istorija | Response: 1

  Nėra nieko romantiško šiais laikais kalbėti apie komunalinių (buitinių) atliekų surinkimą, tačiau vyresnioji mūsų karta puikiai atsimena tuos kaimynų pasikalbėjimus šiukšliavežio belaukiant. Tais laikais visi žinojo, kad kaimyno Jono sunūs susirgo vėjaraupiais, o Marytės dukrelė mokykloje yra pirmūnė. Dabar gi turim puikiai išvystytą atliekų surinkimą, tačiau su savo kaimynais greičiausiai susipažinsime tik tada kai jie užstatys jūsų automobilį ankštoje mašinų stovėjimo aikštelėje.

  “Tais laikais buvo dvi atliekų išvežimo sistemos. Viena populiariausių – kai namų laiptinėse kabėdavo šiukšliavežių grafikai, o į kiemą atvykęs vairuotojas duodavo signalą. Bėgdavome visi su kibirais, kad tik suspėtume, na o jei nespėjom, bėgam į kitą kiemą, o jei ir į tą nespėjom laukiam kito karto pagal grafiką”, - pasakoja mūsų “Lietuviškos vartojimo istorijos” herojus p. Adolfas.

  Pasak p. Adolfo, anuos laikus palyginus su dabartiniais, atliekų surinkimas labai skiriasi. Esminis skirtumas – vienu šiukšliavežės važiavimu surenkamas atliekų kiekis. Geriausiai tai iliustruoja kitas pavyzdys.

  “Mano laikais buvo ir tokios mašinos, kurios atliekas veždavo konteineriais. Ant specialaus automobilio rėmo surikiuodavome 6 (o patobulinus mašinas – konteinerius ir važiuojam. Pilną konteinerį paimam, tuščią pastatom. Įsivaizduojat koks aptarnavimo greitis būdavo, koks surenkamų atliekų kiekis ir kiek tos mašinos kuro sudegindavo” – retoriškai klausia p. Adolfas.

  Atliekų tuose konteineriuose niekas nepresuodavo, o tilpdavo į vieną konteinerį tik apie 1 kubinį metrą šiukšlių. Taigi mašina galėdavo paimti tik 6-8 kubinius metrus atliekų ir jau tekdavo vežiuoti į savartyną. Dabar gi visos šiukšliavežės turi presus. Vidutiniškai viena šiukšlevežė šiais laikais gali aptarnauti 40-50 pilnai prikrautų 1 m3 talpos konteinerių, supresavus jų turinį gaunasi apie 16-20 m3 atliekų. Beje, kalbant apie atliekų svorį, apie anuos laikus nieko negalime pasakyti, tačiau kalbant apie dabartinius tiksliai žinome, kad viena pilnai pakrauta šiukšliavėžė gali pavežti apie 8-10 tonų komunalinių atliekų.

  

  

  

  Anų laikų atliekų surinkimas turėjo ir kitų įdomybių. “Mobilių telefonų ir kompiuterių nebūdavo, tai ir ryšio visą darbo dieną su vairuotojais neturėdavome. Grįžta jie po visos dienos darbų į bazę tada ir sužinai, kad kažko neaptarnavo, nes nesugebėjo privažiuoti, arba kažkokio adreso nerado, arba visai nespėjo. Žodžiu, išvažiavo vairuotojas į darbą, tai ir gaudyk vėją laukuose”, – juokiasi p. Adolfas ir pripažysta, kad simuliuoti ir prastai dirbti arba nedirbti visai tais laikais buvo didelės galimybės.

  “Dabar ne tik mobilius vairuotojai turi, bet ir visose “VSA” mašinose stovi po kompiuterį. Vairuotojai mato visą žemėlapį, tad ir pasiklyti mažiau galimybių, mato kuriame taške koks konteineris turi stovėti, jei aptarnavo konteinerį, turi pažymėti programoje, jei dėl kažkokių priežasčių negali aptarnauti, turi susisiekti su ofiso žmonėmis ir informuoti. Biure dirbantys žmonės stengiasi operatyviai spręsti šitus klausimus”, – šiuolaikinių technologijų ypatumus atliekų surinkime vardina mūsų herojus.

  

  

  Šių laikų naujiena, kuria naudojasi tik nedidelė dalis Vilniaus gyventojų, tačau visi Druskininkų gyventojai, yra požeminė “Molok” konteinerių sistema. Besivydama atliekų tvarkyme pažengusią Skandinaviją, VSA visoje Lietuvoje pradėjo įrenginėti 4-5 kartus talpesnius konteinerius, 1,5 m. įkasamus po žeme. Ne tik specialistai, bet ir paprasti vartotojai patys pamatė ir įvertino jų privalumus: ši atliekų surinkimo sistema neskleidžia nemalonaus kvapo, neleidžia veistis parazitams, o ir atliekas galima išvežti rečiau, bei pigiau specialia šiukšliaveže.

  

• Plastiko buteliai pavirto gražia Kauno miesto egle

  Date: 2011.12.05 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija | Response: 2

  

  Kauno miesto savivaldybės nuotr.

  Šiemet maloniai nustebino Kauno miestas, pastatydams eglę, pagamintą iš plastiko butelių. Ši idėja priklauso menininkei Jolantai Šmidtienei, kuri Kauno eglutę puošia jau trečius metus.

  13 metrų aukščio Kauno eglei sukurti panaudota per 32 tūkst. plastikinių, smaragdo spalvos butelių. Buteliai buvo specialiai formuojami rankomis ir visiškai pakeitė savo formą.

  

  Tomo Raginos ir Artūro Morozovo nuotr. iš "Kauno dienos"

  Kaip tik neseniai mūsų rubrikoje “Lietuviška vartojimo istorija” su “Pinigų karta” nagrinėjome plastiko savybes ir rūšiavimą, todėl ši eglutė tapo puikiu įrodymu, kokią naudą netgi miesto mastu gali atnešti į plastiko konteinerius metami ir išrūšiuojami buteliai, užuot šimtmečius trūniję savartynuose.

  Kalėdiniu laikotarpiu žmonės linkę ne tik grožėtis pasipuošusiu miestu, bet ir patys apsivalyti namus, atsinaujinti buitį. Taip pat prasideda dovanų ir pakuočių metas. Pastebime, kad kasmet tokiu laiku konteineriai prisipildo žymiai didesniais atliekų kiekiais. Mes aktyviai ruošiamės šiam metui ir raginame gyventojus vartojant bei išmetant prisiminti nuostabią Kauno miesto eglę ir taip atkreipti dėmesį, į kurį kontenerį ta atlieka labiausiai tiktų. Juk kas vienam šiukšlė, kitam – žaliava, o trečiam gali virsti puošmena ar net dovana.

• Kuo nusikalto gyvūnai?

  Date: 2011.12.01 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija | Response: 4

  
  

  Papildyta: šios nuotraukos autorius yra MariukasM. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

  Apie rūšiavimą ir antrinių žaliavų perdirbimą jau rašėme nemažai. Šį kartą pagrindinis akcentas yra nuo neatsakingo šiukšlinimo nukenčiantys gyvūnai.

  Rūšiavimas padeda sumažinti savartynuose besikaupiančius atliekų kiekius ir prikelia perdirbamas atliekas naujam gyvenimui. Tačiau ne vien finansiniais sumetimais turėtume rūšiuoti ar bent jau mesti atliekas į tam skirtas šiukšliadėžes. Negalvodami gamtoje numetę šiukšlę ar po iškylų palikdami jų krūvas kartais net nesusimąstome, kiek žalos pridarome natūraliai ekosistemai. Neatsakingai išmesti daiktai nesuyra, todėl tampa kliūtimi įvairių gyvūnų gyvenimo būdui.

  „Atliekų gali būti įvairaus dydžio, įvairių, rūšių, skirtingos kilmės. Visos jos yra pavojingos, nes gyvūnai, skirtingai nei žmonės, nesuvokia, kad jų gyvenamosiose teritorijose rasti daiktai čia visai nereikalingi” – šia tema rašo „Ozonas”.

  Žurnale gamtos gyventojams kenksmingos atliekos suskirstomos į keturias pagrindines grupes. Tai yra: valgomos, toksinės, kietos ir nedylančios bei atliekų sukelti padariniai.

  Apie maisto atliekas rašoma, jog nors ir maistas atrodo pati natūraliausia ir suyranti atlieka, tačiau prisiėdę sugedusio maisto gyvūnai tampa plėšrūs, užsikrečia įvairiomis ligomis ir tampa užkratų nešiotojais. Ypač pavojingi pasidaro tie, kurie praranda žmonių baimę ir pradeda brautis į netoliese esančius namus, taip sukeldami grėsmę gyventojams.

  

  Papildyta: šios nuotraukos autorius yra laikraštis „Kėdainių mugė”.

  Toksinės atliekos – tai atliekos, kurių sudėtyje yra nuodingų medžiagų, arba kurios pačios yra nuodingos medžiagos, galinčios sutrikdyti organizmų sveikatą, sukelti ligas ar mirtį. Jos atsiranda iš buityje sunaudotų produktų (pavyzdžiui, valymo priemonės, kosmetika), iš žemės ūkio (cheminės trąšos, pesticidai), karo pramonės (branduolinių ginklų bandymai, cheminis ginklas), medicinos įmonių įvairūs medikamentai) veiklų“ – paaiškina „Ozonas”, pabrėždamas, kad jų daroma tiesioginė žala yra pati didžiausia.

  Gamtoje besimėtančios cheminės atliekos gali sunaikinti ištisas bandas gyvūnų, net nesiartinusių prie pavojingo šaltinio, kaip pvz., į vandenį ištekėję pavojingi skysčiai. Toksinai, besikaupiantys maiste, yra ypač pavojingi gyvūnams, nes jie valgo tai, ką randa ir ne visada gali atsirinkti rastą maistą.

  Nedylančios medžiagos, tokios kaip plastiko buteliai, popierius, stiklas ir kitos panašios atliekos besimėtydamos gamtoje taip pat padaro nemažiau žalos. Labai dažnai gyvūnai jas sumaišo su maistu. Besikliaudami instinktais jie ėda, kas papuola, taip galėdami paspringti, apsinuodyti ar susižaloti.

  

  Papildyta: ši nuotrauka buvo paskelbta Varėnos miškų urėdija tinklapyje.

  Negana to kai kurios pavojingos atliekos gamtoje gali sukelti gaisrą. Specialiai padegtų ar pačių užsiliepsnojusių atliekų ugnis gali išplisti nevaldomai ir sunaikinti miškus su visa jų gyvūnija. Siekdami to išvengti, gamtoje su atliekomis visada turime elgtis atsakingai, pagalvoti ne tik apie savo patogumą, bet suprasti, kad aplinkoje gyvename ne vieni.

  

  Papildyta: šios nuotraukos autorius yra http://zverys.blogas.lt/. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

   

• Plastiko savybės ir rūšiavimas

  Date: 2011.11.28 | Category: Atliekų rūšiavimas, Lietuviška vartojimo istorija | Response: 2

  Tęsdami “Lietuvišką vartojimo istoriją” kartu su „Pinigu karta“ šiandien visą dėmesį skiriame plastiko temai.

  Tai viena svarbiausių rūšiuotinų atliekų, nes plastiko turimos savybės gali būti ypač kenksmingos žmonėms bei aplinkai, juk išmestas jis nesuyra net iki 500 metų, o kai kur teigiama, kad jam suirti reikia tūkstančio metų.

  Vikipedijoje rašoma, kad pirmąjį plastiką − celiulioidą − pagamino 1869 m. Dž. Hajatas iš JAV. Ten taip pat galime sužinoti, kad pagal technologines savybes plastikai skirstomi į termoplastikus ir reaktoplastikus.

  Ir termoplastikai, ir reaktoplastikai kaitinami suminkštėja ir tada iš jų formuojamas gaminys. Taip pagaminami įvairiausi mūsų buityje naudojami indeliai, pakuotės, maišeliai ir t.t.

  Plastikas plačiai vartojamas dėl žaliavos pigumo, gerų savybių ir ypač dėl paprasto gaminių formavimo, kuris nepriklauso nuo formos sudėtingumo. Be to, perdirbimą lengva visiškai automatizuoti, gaminio papildomai apdirbti nereikia, o plastiko formavimas yra našus ir pigus, rašoma Vikipedijoje. Plastiko išvaizda, savybės ir perdirbimo ypatumai leidžia kurti įvairios formos ir apdailos gaminius, todėl mūsų pamėgti maišeliai būna pačių įvairiausių spalvų.

  

  Ši nuotrauka paimta iš Inhabitat.com tinklalapio. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

   

  Anais, vadinamais, sovietiniais laikais tokio plataus plastiko naudojimo buityje nebuvo. Parduotuvėse vyravo beveik visų produktų deficitas, maistas dažniausiai buvo pilamas į stiklinę tarą ir buvo galima įsigyti tik produktų, jokių pusfabrikačių ar, jau paruoštų, patiekalų, kaip dabar mūsų pamėgtos mišrainės plastiko indeliuose.

  

  Ši nuotrauka paimta iš Facultyfiles.deanza.edu tinklalapio. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

   

  Plastiko puodelių buvo galima aptikti tik Sovietiniuose vandens ir kitų gėrimų aparatuose.

  

  Šios nuotraukos autorė yra Rūta Narmontaitė. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autorės fotoreportažą.

   

  

  Šios nuotraukos autorius yra Retroalgia. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

   

  Dabar mūsų kasdienybėje pasirodo vis įvairesnių plastikos produktų. Perdirbimo technologijų dėka, stiklui ir metalui neprilygstančios, plastiko pakuotės tapo vsų gyvenimo dalimi. Be plastiko pakuočių nebeįsivaizduojame apsipirkinėjimo, maisto išsinešimui ir kitų rutinos veiklų.

  Plastmasės gaminiai plačiai naudojami netgi medicinoje. Jie išsaugo daug gyvybių, talpina visus skysčius: nuo kraujo iki vandens. Tačiau ši inovacija turi ir kitą pusę, todėl su laiku buvo atrasti jos pavojai.

  Amerikos vėžinių susirgimų tyrimų asociacija (the American Association for Cancer Research) jau pranešė, kad plastike esančios cheminės medžiagos skatina vėžinių ląstelių augimą.

  Tai sudėtinga medžiaga, kuri, kaip minėjome, nesuyra šimtus metų. Kaupimas sąvartynuose, ir netgi plastiko deginimas retai atliekamas saugiai. Kadangi gamtoje plastikas ilgai neyra, jame pasitaikančios medžiagos, kaip dioksinas, deginant greitai plinta ore ir vandenyje.

  Plastiko tarša ir poveikis stipriai jaučiamas ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvūnijos pasauliui. Internetinėje enciklopedijoje rašoma, kad kasmet per 100 000 paukščių, banginių, ruonių ir jūros vėžlių uždusta, nes prekybos centruose naudojami plastikiniai maišeliai, bei milžiniško kito plastiko kiekiai atsiduria vandenyne. Dar šimtai tūkstančių jūros gyvūnų apsinuodija ir apnuodija kitus vandens gyvius valgydami plastiko liekanas, kurios vandenyje tampa vis mažesniais gabalėliais ir supainiojami su maistingais organizmais.

  Ramiajame vandenyne iš išmestų į vandenį plastiko atliekų netgi susidarė salos, vadinamos “Trash Islands” (šiukšlių salos), keliančios siaubą žmonėms ir kankinančios vandens gyvūniją.

  

  Socialinė reklama prieš vandenyno užterštumą.

   

  

  Nors pasak vartojmo isrorijos herojaus p. Adolfo, VSA plastiką pradėjo rūšiuoti palyginus neseniai, tuo pačiu, kai apskritai įvedė rūšiavimo paslaugą, tačiau dabar kompanija aktyviai dirba ne tik rinkdama rūšiuotas atliekas, bet ir skatindama žmones rūšiuoti. Viena iš sėkmingų socialinių akcijų su “Avilio” teatru, kurioje dalyvavo ir VSA, buvo vaikų, iš įvairių Vilniaus mokyklų bei darželių, iš plastiko pagamintas milžiniškas aštunkojis, per sostinę keliavęs iki Seimo. Taip buvo siekiama išmokinti rūpintis gamta ir mažuosius.

  Plastiko rūšių yra tikrai daug, tad prieš išmetant plastiko pakuotę į geltonajį konteinerį atkreipkite dėmesį, ar jame buvusi medžiaga nėra pavojinga gamtai (antifrizai, tepalai ir pan.) – tokių pakuočių į rūšiavimo konteinerius mesti negalima. Labai svarbu, kad plastiko pakuotės nuo maisto produktų būtų švarios, nepatingėkite išplauti.

  Daugiau apie plastiko rūšiavimo ypatumus paruoštame reportaže pasakoja UAB “VSA” darbuotojas Laurynas Kazlauskas.

• Skaidraus verslo reklaminis klipas filmuotas VSA rūšiavimo angare

  Date: 2011.11.22 | Category: Atliekų rūšiavimas, Pasiūlymai | Response: 0

  Praeitą savaitę pas mus viešėjo ir iniciatyvos pristatymo vaizdo klipą filmavo “Baltoji banga”. Tai skaidraus verslo ženklinimo iniciatyva, kurios pagrindinis tikslas – skatinti skaidrią Lietuvos verslo praktiką.

  Iniciatyvos pristatymo klipe kartu su kitomis kompanijomis sudalyvavome ir mes. Vaizdo klipe pamatysite, kaip simpatiška garbanota mergina besišypsodama rūšiuoja popieriaus atliekas.

  Pasak „Baltosios bangos” projekto veiklos vystytojos Andželikos Rusteikienės, šio klipo tikslai yra keli. Pirmas, kad apie skaidrų verslą sužinotų ir prie iniciatyvos prisijungtų kuo daugiau žmonių, bei parodyti, kad skaidrus verslas irgi gali imtis priemonių, paviešinti kitą medalio pusę. Antra, kad paprastas Lietuvos vartotojas taip pat susimąstytų, ką perka, ką vartoja, atsižvelgtų, kaip dirba ta įmonė, kurios paslaugomis jis naudojasi.

  Tam, kad kompanijos noriai jungtųsi prie “Baltosios bangos” organizacijos, galbūt užtektų nusiųsti joms pasiūlymą, tačiau: “Vienas dalykas yra jungtis, kitas – informuoti visuomenės narius, kad jie gali rinktis” – apie iniciatyvos viešinimo svarbą pasakoja A. Rusteikienė.

  Šiuo metu “Baltoji banga” vienija jau 40 įmonių. Po iniciatyvos viešinimo klipo pasirodymo kitą dieną organizacija spėjo gauti ir dar vieną paraišką. “Iniciatyvių įmonių daugėja, bet norėtųsi, kad jų jungtųsi dar daugiau ir tai taptų masine baltąja banga” – džiugiai kalba projekto veiklos vystytoja.

  Pasak jos, organizacijai reklamuotis nėra reikalo, jų tikslas, kad kompanijos pačios pamatytų skaidraus verslo viešinimo iniciatyvos svarbą arba sužinotų per partnerius.

• Popierius ir jo naudojimo ypatumai

  Date: 2011.11.21 | Category: Atliekų rūšiavimas, Lietuviška vartojimo istorija | Response: 2

  Bendradarbiaudami su “Pinigų karta” tęsiam Lietuvišką vartojimo istoriją: tada ir dabar. Šiandien panagrinėkime popieriaus atliekas.

  Yra manančių, kad popieriaus rūšiavimas prasidėjo prieš kokius 10 metų, t.y. tuomet kai atsirado pirmieji rūšiavimo konteineriai. Visgi popieriaus rūšiavimas ir perdirbimas prasidėjo tikrai ne esamame šimtmetyje ir net ne šiame tūkstantmetyje.

  

  Wikimedia.org informacija

   

  Vikipedijoje rašoma, kad 105 m. kinas Cai Lunas pirmasis aprašė popieriaus gamybą ir yra laikomas šio dabar kasdienio produkto išradėju.

  Tuo metu kinai augalinę žaliavą rankiniu būdu trindavo akmeniniuose grūstuvuose su vandeniu. Skystą plaušinę masę semdavo semiamaja forma, ant rėmo ištemptu tinkleliu. Nutekėjus vandeniui, ant tinklelio likdavo plonas susipynusių plaušų sluoksnis. Taip suformuotą popieriaus lapą perkeldavo ant audeklo, nuspausdavo, džiovindavo, lygindavo, pjaustydavo.

  Beje, kinai buvo pirmieji popierių pradėję naudoti ir higienos tikslams. Tualetinio popieriaus era prasidėjo 589 m. mokslininko Yan Zhitui dėka. O štai XIV a. Kinijos imperatoriškajai šeimai teko jau 15 000 lapelių vien tik parfumuoto tualetinio popieriaus.

  Kitaip tariant popieriaus gaminiai kadaise buvo prabangos reikalas ir ne kiekvienas mirtingasis galėjo sau leisti šį gaminį turėti tualete.

  Ok. Grižtam prie rūšiavimo ir perdirbimo

  Kada realiai pradėta didesniais mąstais surinkinėti panaudotą popierių ir jį perdirbti, duomenų rasti nepavyksta. Tačiau yra aišku, kad dar XIX a. iš makulatūros pradėtos gaminti kartono bei gofruoto kartono pakuotės. Taigi, antrasis popieriaus gaminio gyvenimas jau tikrai buvo įmanomas prieš kelis šimtmečius.

  

  R.Malaiškos nuotr.

   

  Sovietiniais laikais, nors nebuvo nei vieno rūšiavimo konteinerio, žmonės rūšiavo popierių, rūsiuose kaupdavo nebereikalingas knygas, sąsiuvinius, laikraščius, laukdavo skelbimo ant laiptinės sienos, kad tokią ir tokią dieną atvažiuos mašina ir paims jų makulatūrą mainais į tualetinio popieriaus ruloniukus. Daugelis matyt atsimena, kaip laikraščius ir kitas popieriaus gerybes perrišdavo virvele it kokį tortą ir laukdavo tos makulatūros dienos.

  “Gaudavome talonėlius, kuriuos galėdavome išsikeisti į knygas, kurių taip paprastai negalėjome nusipirkti” – pats pridavinėjęs makulatūrą, pasakoja p. Adolfas.

  Šiais laikais laukti nebereikia, galima tiesiog kas kart nešant atliekas išrūšiuoti ir popierių. Beje, matyt esminis šių ir anų laikų skirtumas yra ne atliekos atsikratymo būdas, o atliekų kiekis ir įvairovė.

  

  VSA nuotr.

   

  Knygos ir sąsiuviniai buvo deficitas, įmonėse dokumentacijos nedaug (lyginant su dabartiniais laikais) – kiek ten prispausdinsi rankinėmis spausdinimo mašinėlėmis? Šiais laikais nors ir stengiamės būti ekologiški: nespausdinti dokumentų ar naudoti perdirbtą popierių, visvien šiukšliname žymiai žymiai gausiau.

  

  Ši nuotrauka paimta iš Callia.lt tinklalapio. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

   

  

  Ši nuotrauka paimta iš Callia.lt tinklalapio. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

   

  Na, o į ką pakuojame maisto produktus? Pamenate, tuometinėse krautuvėse pieno produktai buvo parduodami stiklinėje taroje. Ar dabar kas nors galite save įsivaizduoti tempiant pieną, kefyrą ir grietinę stikliniuose buteliuose namo? O mūsų mamos tampydavo ir nesiskųsdavo. Kiek visa tai galėjo sverti? Aišku, dabar į parduotuves važiuojame mašinomis, anais laikais eidavome kojytėmis.

  

  Ši nuotrauka paimta iš Callia.lt tinklalapio. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

   

  Viena vertus, naujai atsiradusių popieriaus ir plastiko pakuočių patogumas akivaizdus – gerokai mažiau sveria. Tačiau, kita vertus, visi tie stiklo indai buvo superkami, plaunami, dezinfikuojami ir vėl naudojami ir naudojami, po keliolika kartų.

  

   

  Dabar, kai pakuočių turime šitokią įvairovę nerūšiuoti jų turėtų būti tiesiog gėda. Daugelyje kiemų stovi spalvoti rūšiavimo konteineriai, kurių mėlynieji skirti būtent popieriaus atliekoms.

  Informaciją, ką mesti ir ko nemesti į šiuos konteinerius galite rasti ir ant konteinerių, bet rekomentacijas idedame ir čia.

  VSA Vilnius: rūšiavimo rekomendacijos

  Pripildytus popieriaus konteinerius surenka speciali mašina ir veža į rūšiavimo bazę.

  

   

  Ten atliekų tvarkymo įmonės darbuotojai rankomis dar kartą perrūšiuoja ant linijos važiuojančias popieriaus atliekas. Šis procesas yra labai svarbus, nes kolkas joks, net ir Kinijos mokslininkas nesugalvojo, kaip iš vištos kulšelių, bulvių, kiliminės dangos, ar panaudotų sauskelnių pagaminti popierių.

  Kaip su popieriumi žmonės elgėsi anksčiau, o kaip perdirbimo procesas vyksta dabar, kviečiame pasižiūrėti reportaže.

• VSA direktorė Jurgita Petrauskienė atsako į Jūsų klausimus

  Date: 2011.11.16 | Category: Atliekų rūšiavimas, Lietuviška vartojimo istorija | Response: 1

  

  Praėjusią savaitę “Pinigų kartos” portale ir jų Facebook paskyroje mūsų direktorei Jurgitai Petrauskienei galėjote užduoti Jums rūpimus klausimus apie rūšiavimą bei atliekų išvežimą.

  Klausimų ji sulaukė labai daug, todėl nufilmuoti juos visus būtų itin sudėtinga. Pagrindinius nufilmuotus atsakymus publikuojame čia. O likusius „Pinigų kartos“ portale galėsite išvysti per artimiausias porą dienų.

• Į Jūsų klausimus atsakys mūsų direktorė

  Date: 2011.11.10 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Pasiūlymai | Response: 0

  Jei norėtumėte rūšiuoti, bet nežinote nuo ko pradėti. Ar galbūt norite sužinoti, kur surūšiuotos šiukšlės nukeliauja. Užduokite klausimą atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės „VSA“ direktorei Jurgitai Petrauskienei „Pinigų kartos“ svetainėje ir po savaitės išgirsite jos patarimus.

• Tapome tiesiog VSA

  Date: 2011.11.03 | Category: Atliekų rūšiavimas, Pastebėjimai | Response: 1

  Oficialiai skelbiame, kad nuo šiol mus galite vadinti tiesiog VSA. Na, tiesą sakant ir ankščiau taip vadindavote, nors Registrų centras mus vadino kiek kitaip – „VSA Vilnius“.

  Taigi, nuo šiol dėl žodelio Vilnius nebereikės kariauti Nes, o bet tačiau gi, visvien mūsų paslaugomis ir moderniais požeminiais konteineriais „Molok“ naudojasi ne tik Vilniečiai, bet ir kitų Lietuvos kampelių gyventojų.

  „Naujas pavadinimas atspindi bendrovės siekius teikti atliekų tvarkymo paslaugas ne tik Vilniaus mieste, bet ir kituose Lietuvos miestuose, – sakė Jurgita Petrauskienė, VSA direktorė. – Ankstesnis įmonės pavadinimas sudarydavo įspūdį, kad kompanija dirba tik Vilniaus mieste, nors įmonės diegiamomis moderniomis požeminėmis atliekų surinkimo sistemomis jau naudojasi Druskininkų, Kauno bei Panevėžio savivaldybių gyventojai bei įmonės”.

  Taigi, nuo šiol kitiems miestams ir miesteliams siūlysime ne tik modernias technologijas, bet ir atliekų tvarkymo paslaugas.