Archive for the ‘Atliekų rūšiavimas’ Category

• Marcinkevičius: Jūs padarėt, o mes išvežėm

  Date: 2010.04.19 | Category: Atliekų rūšiavimas, Atrakcijos, Ekologija, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 8

  

  Ryte su kolegomis aptarėm šio šeštadienio („Darom 2010″) darbus. Aš pats darbavausi kaime pas tėvus, bet mano kolegos važinėjo sostinėje po Šeškinę, Šnipiškes, Senamiestį, Naujininkus ir Salininkus iki 23 val., visiems teko po du kartus važiuoti į sąvartyną išsikrauti surinkto turto. Iš viso pririnko apie 480 m3 buitinių atliekų.

  Ir nors buvo skelbta, kad “Darom” dalyviai atliekas rūšiuos, visgi ne visi tai darė.

  Šiandien maloniai nustebau vesdamas savo dukrą į darželį – Čiobiškio gatvėje esantis miškelis (jis mums labai pakeliui) buvo sutvarkytas idealiai.

  Pasirodo, jis buvo įtrauktas į “Darom” švarinimo taškų sąrašą, todėl jį planuotai tvarkė “Darom” aktyvistai, jaunimo organizacijos “Kitas variantas” atstovai, Šeškinės gyventojai. Pokytis akivaizdus.

  Ačiū kolegoms Janui Koženevskiui ir Aleksandrui Janovičiui, kad jie nepamiršo prasukti ir mano rajoną ☺

  Organizacija “Kitas variantas” atsiuntė nuotraukų, prašom pažiūrėti.

  

  Po Šnipiškes važinėjo mano kolegos Slavomiras Daškevičius ir Sergejus Versockis. Jiems buvo priskirta išvežti atliekas ir iš Ozo teritorijoje esančių švarinimo taškų. Viskas sutvarkyta.

  Labai daug šiukšlių pririnkta ir senamiestyje, vien prie gynybinės sienos – apie 200 maišų. Apvažiavus Užupį, kur gyventojai išvaikščiojo Vilnelės krantus, buvo prikrauta beveik pilna šiukšliavežė atliekų. Senamiestyje ir Naujininkuose aktyviai darbavosi (net iki 23 val.!) mano kolega Marjanas Danilevičius bei krovėjai Andrius Kazakevičius ir Sergejus Lukaševas.

  

  Salininkuose dirbę Petras Maksimovas ir Nikoljus Los sakė, kad jie važiavo su labai didele mašina, o ji pilna šiukšlių buvo prikrauta apvažiavus vos keturis švarinimo taškus iš dvylikos. Naujininkuose situacija labai panaši – labai daug šiukšlių, bet ir aktyvumas nemažas.

  Per visus šiuos rajonus važiavo ir antrinėms žaliavoms skirta mašina. Mano bičiuliai Josifas Lialko ir Tadas Markevičius prikrovė 25 m3 perdirbimui tinkamų atliekų: stiklo, plastiko ir metalo.

  Rytoj laviruosime po kiemus, viską filmuos „Pinigų karta“, tad iki pasimatymo!

• Balandis – švaros mėnuo

  Date: 2010.03.31 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Pastebėjimai | Response: 0

  

  Ir labai laiku. Nutirpus sniegui išlindo visos per žiemą sukauptos “gėrybės”.

  Kaip ir pernai, balandis – Vilniaus tvarkymo ir želdinimo mėnuo. Visus tvarkymo darbus turėtų organizuoti seniūnijos bei savivaldybės Aplinkos apsaugos ir Miesto ūkio skyriai.

  Nepamirškit, kad balandžio 17 d. (šeštadienį) vyks “Darom 10” akcija. Šios akcijos organizatoriai švarinimo taškuose, apsiginklavę pirštinėmis ir maišais, gyventojų lauks nuo 10 val.

  Praeitą savaitę vyko „Darom“ organizatorių, Vilniaus atliekų vežėjų ir sąvartyno atstovų susirinkimas. Jame aptarėme įvairius logistinius klausimus.

  Kazokiškių sąvartyno atstovai labai akcentavo, kad nemokamai atliekas prims tik supakuotas maišuose ir tik akcijos dieną (po ilgų įtikinėjimų, likučius žadėjo priimti dar ir pirmadienį iki pietų). Šeštadienį sąvartynas dirbs iki 18 val.

  Iš patirties žinome, kad šiukšliavėžės kelionė iš Vilniaus iki Kazokiškių sąvartyno trunka apie 1 val. O tai reiškia, kad prisikrovę pilnas mašinas Jūsų surinktų atliekų iš Vilniaus turime pajudėti vėliausiai 17 val.

  Kitaip tariant, visi turėsime skubėti, nes priešingu atveju dar kurį laiką stūksos surinktų atliekų kalnai.

  Šiuo metu „Darom“ organizatoriai ruošia švarinimo taškų sąrašus, dėlioja koordinates. Mes laukiame jų nurodymų, iš kokių teritorijų turėsime surinkti buitines atliekas. Kai tik sulauksime, būtinai paskelbsime.

  Tiesa, „Darom“ organizatoriai labai prašo renkant atliekas jas rūšiuoti, neversti visko į vieną krūvą.

  Mes, “VSA Vilnius”, mums priskirtose teritorijose surinksime buitines atliekas.  Rūšiuotas atliekas, įvairias stambiagabarites atliekas, padangas ir pan. surinks kitos organizacijos. Taigi, visi stengsimės dirbti darniai.

  Sulaukėme klausimo iš savo klientų, ar už darbą balandžio 17 d. mums mokės savivaldybė? Atsakome: niekas niekam nieko nemokės, nes šią dieną visi dirbsime prisidėdami kuo galime. Jūs skirsite savo laisvalaikį, savo kojas ir rankas, mes – savo mašinas, degalus, save pačius (įmonės darbuotojus), savo laiką ir jėgas.

  Balandis jau rytoj. Iš čia ne balandžio 1-osios pokštas.

• Smagu mesti šiukšles?

  Date: 2010.03.20 | Category: Atliekų rūšiavimas, Atrakcijos, Ekologija | Response: 7

  Žavintos tinklaraštyje aptikome filmuką apie tai, kokios turėtų būti šiukšliadėžės, kad skatintų žmones gausiau rūšiuoti stiklo atliekas.

  O štai įrengus tokias šiukšliadėžes, aplink jas šiukšlių tektų ieškoti su padidinamuoju stiklu:

  Dabar gi panašius garsus girdime, kai į atliekų šachtą išpilamos šiukšlės viršutiniame daugiabučio aukšte. Nereikia nei garso kolonėlių įrenginėti - ne ką silpniau girdisi. Kai kam net ir linksma tokiais kasdieniais garsais džiuginti savo kaimynus. Galbūt todėl šis „fun“ įprotis - baladoti savo šiukšles keliolika metrų žemyn - yra taip stipriai įsitvirtinęs mūsų miegamuosiuose rajonuose.

  Ta proga klausimėlis: ar norėtumėte atsisakyti atliekų šachtos savo daugiabutyje, jei būtų tokia galimybė?

• Kaziukas prišiukšlino 34 tonas. Gal kitąmet rūšiuosime?

  Date: 2010.03.16 | Category: Atliekų rūšiavimas, Pastebėjimai | Response: 7

  

  Jau rašėme apie tai, kad dirbsime per Kaziuką.

  Dirbome iš peties, nes šiemet mugėje dalyvavo rekordiškai didelis prekybininkų (amatininkų) skaičius.

  Ta proga organizatoriams trijų dienų mugė kėlė nemažą galvos skausmą. O renginį aptarnaujančioms ir tvarką palaikančioms įmonėms teko verstis per galvą, nes priešingu atveju daryti kūlversčius (tikrąją ta žodžio prasme) būtų tekę prekiautojams ir mugės lankytojams.

  Mus Kaziuko talkon pasikvietė partneriai UAB „TOI TOI Sanitarinės sistemos“. Apskritai, teritorijos tvarkymas buvo kaip niekad sudėtingas ir intensyvus: šiukšlėms surinkti ir išvežti dienos buvo per mažai, todėl teritoriją teko tvarkyti ir naktį.

  “Toi Toi” buvo išrikiavę savo artileriją, o mes, žinoma, savo.

  

  Tam, kad ryte prekiautojai galėtų švariai ir ramiai pradėti savo darbus, buvo suintensyvintas šiukšlių išvežimas tiek vėlų vakarą, tiek ir ankstyvą rytą. “Toi Toi” komanda reikliai koordinavo, o “VSA Vilnius” operatyviai reagavo – jei buvo galimybė privažiuoti prie konteinerių vietos, tai ir dienos metu buvo pakraunami pilni šiukšlių konteineriai.

  Į pagrindinius mugės taškus buvo mestos papildomos pajėgos, žmonės rankomis krovė dideles šiukšles į atliekų mašinas.

  

  

  

  Konteineriai prisipildydavo akimirksniu. “Renginio metu atrodė, kad šiukšlių dėžės vos jas ištuštinius vėl prisipildydavo, o nuolat budintys ir tvarką palaikantys darbuotojai vos spėdavo apsukti ratą, kai vėl reikėdavo viską pradėti iš naujo”, – sakė Anastasija Kargina, UAB “Toi Toi Sanitarinės sistemos” klientų aptarnavimo direktorė.

  Taigi, apibendrinus ir suskaičiavus “VSA Vilnius” išvežė 202 m3 šiukšlių, kas yra lygu beveik 34 tonoms.

  Tai, ką matote nuotraukose, leidžia ir vėl konstatuoti faktą, kad su mūsų lietuviškais šiukšlinimo įpročiais ne viskas tvarkoj. Labai tikime, kad jie gali ir ateityje būtinai keisis į geresnę pusę.

  

  

  Įsivaizduokite, kaip viskas pasikeistų, jei mugės ir panašių miesto renginių organizatoriai įpareigotų dalyvius atliekas rūšiuoti. Kartono dėžes, popierių į vieną krūvą, plastiką (kurio buvo daug) į kitą krūvą, buitines – į trečią.

  Ar manot, kad tai neįmanoma? Ar manote, kad nuspėti, jog mugės prekybininkai daug ką pakuos ir gabensis kartoninėse dėžėse, o prekiautojai maistui naudos plastikinius indus, reikia būti ekstrasensu?

  Dabar miesto valdžia leižia pinigėlius neaiškių tikslų reklamoms, turinčioms formuoti teisingus gyventojų įpročius: ale “Kiaulė tu ir kiaulė aš, ir visi mes kiaulės”, arba apie tai, kad lietuviai visas šiuklės verčia pro savo automobilio langus. Apie tai, beje, rašėme ir mes.

  Tuo tarpu ten, kur galėtų tikrai pademonstruoti norą realiais darbais šviesti visuomenę ir skatinti teisingus įpročius, progą praleidžia.

  Įdomu kodėl?

  

  

  

  

  

  

  

• Šiemet mes ir vėl darysim!

  Date: 2010.03.01 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Pasiūlymai | Response: 0

  

  Jums jau gerai žinoma „Darom“ akcija šiemet vyks balandžio 17 d. Darom organizatoriai planuoja įkurti per tūkstantį švarinimo taškų visoje Lietuvoje. Dabar labai aktyviai ieškomi savanoriai, švarinimo taškų vadovai.

  Mes, “VSA Vilnius”, dalyvausime ir šiemet. Šiuo metu derinamės galimybes ir poreikius, kovo pabaigoje jau žinosime tikslias koordinates, kur turėsime atvažiuoti ir surinkti atliekas. Būtinai apie tai informuosime.

  Po pernai vykusios akcijos paaiškėjo, kad norinčių tvarkytis ir gyventi gražiai yra daugiau nei tikėtasi, o ir sutvarkytų teritorijų buvo daugiau nei suplanuota. Ir tai, kas buvo neplanuota, sukėlė įvairių nesklandumų. Pagrindinė problema – žmonių surinktos atliekos liko neišvežtos arba išvežtos gerokai vėliau.

  Labai svarbu, kad mūsų visų darbas nenueitų perniek! Tad jei jūs ar jūsų bendruomenė planuojate tvarkyti kažkokią teritoriją, būtinai apie tai informuokite „Darom“ organizatorius. Šiuo metu yra planuojamos švarinimo taškų koordinatės, tad jūs būtumėt įtraukti į kurpiamą planą.

  Kitas svarbus dalykas pastebėtas iš ankstesnių akcijų – didelę dalį surenkamų šiukšlių sudaro plastikiniai ir stikliniai buteliai nuo įvairių gėrimų. Jei šių rūšių atliekas (plastiką ir stiklą) surūšiuotume, t.y. rinktume į atskirus maišus – galėtume jas priduoti perdirbti, o ne pilti į bendrą sąvartyno krūvą.

  Susiorientuoti kaip rūšiuoti, kur ką mesti turėtų padėti „Darom“ švarinimo taškų vadovai. Balandžio 17 d. būtinai kreipkitės į juos.

• Rūšiuokite, tai nieko nekainuoja!

  Date: 2010.02.10 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija | Response: 4

  

  Pastaruoju metu sulaukiame pasiteiravimų iš vilniečių dėl rūšiavimo konteinerių. Vilniečiai klausia, kiek kainuotų pastatyti antrinių žaliavų konteinerius jiems patogioje (arčiau namų) vietoje.

  Tai nieko nekainuoja! Nekainuoja nei konteineriai (ir jų pastatymas), nei atliekų išvežimas.

  Tiesiog reikia susiderinti vietą (kur galėtume išrikiuoti spalvotus konteinerius) ir susitarti, kad jūs ir jūsų kaimynai rūšiuos ir stengsis laikytis rūšiavimo rekomentacijų.

  Be to, jei rūšiuosite atliekas jūsų buitinių atliekų konteineriai pildysis lėčiau.

  Praktikoje pastebėta, kad apie 60-70 proc. visų gyventojų išmetamų šiukšlių sudaro perdirbimui tinkamos atliekos. Pavyzdžiui, plastikiniai buteliai nuo gėrimų, celofaniniai maišeliai, stikliniai buteliai ar stiklainiai, skardinės nuo įvairių konservuotų produktų ar gėrimų, popierinės ar kartoninės pakuotės.

  Pabandykite bent vieną savaitę iš visų jūsų sugeneruojamų šiukšlių atskirti visas išvardintas pakuotes ir pamatysite, kad jūsų šiukšledėžėje gerokai sumažės šiukšlių (komunalinių atliekų).

  O jei savo bandymus tęsite ilgiau, tai tikrai rizikuojate įgyti gerą įprotį ir realiai sutaupyti šiek tiek pinigėlių bei tausoti ir gerbti mūsų Lietuvos gamtą.

  Sako, kad veiksmas pakartotas 17 kartų, tampa įpročiu.

• Olandija: yra ko pasimokyti

  Date: 2010.01.20 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Pastebėjimai | Response: 2

  

  Taip atrodo atliekų konteineriai prie gyvenamųjų namų Amsterdame. Šiame mieste beveik niekur nepamatysit vieno atliekų konteinerio. Taip pat nepamatysit greta stovinčių vienos rūšies konteinerių. Visada mažiausiai du, o dažniausiai - keturi. Visur yra rūšiuojama. Dažniausiai atliekų rūšys būna šios:

  • stiklas (konteineriai apvaliomis angomis – buteliams, stiklainiams),
  • popierius (angos šiek tiek didesnės, nors kartotinę dėžę būtų sunku sugrūsti. Didesnes popierines atliekas gyventojai tvarkingai sustato šalia konteinerio),
  • biodegraduojančios atliekos (viskas kas greitai pūva – tradiciškai tai -  maisto atliekos);,
  • na ir visa kita, ką mes vadiname tiesiog šiukšlėmis arba komunalinėmis atliekomis.

  Išorėje šie konteineriai nėra labai dideli, tačiau po žeme jie milžiniški. Todėl ir vadinami požeminiais.

  

  Lietuvoje labai reta, o Amsterdame labai dažna konteinerio rūšis - rūbų konteineris. Šitaip surinkti padėvėti rūbai išplaunami ir vėliau realizuojami.

  

  Šalia šio drabužių konteinerio būtinai stovi buitinių atliekų ir maisto atliekų konteineriai. O  toji raudona dežutė skirta „išmesti” laiškams, tai ne atliekų surinkimo, o pašto sistemos dalis…

  

  Gatvėse galima pamatyti ir plytelę “Grofvuil”. Ne, tai ne lietuviško “stebuklo” kopija. Šis užrašas nurodo vietą, kurioje gyventojai turi surikiuoti jiems nebereikalingus stambių gabaritų daiktus.

  

  Požeminių konteinerių aptarnavimas yra gerokai paprastesnis, nei mūsuose paplitusių antžeminių. Nuotraukoje - olandiškas vaizdelis, o štai filmukas apie tai, kaip “VSA Vilnius” aptarnauja požeminį MOLOK konteinerį Vilniuje.  Lietuvoje tokių konteinerių nėra labai gausu, tačiau tie, kas juos naudoja, nebeturi problemų dėl anais laikais įrengtų šachtų skleidžiamų aromatų, priverstinės draugystės su tarakonais ar peliukais.

  

  Dar viena įdomybė, kad Amsterdame tvarką aplink konteinerius prižiūri aplinkai draugiški elektramobiliai. Tai tikrai reiškia, kad jie varomi tik elektra.

  

  Kas mūsuose prižiūri tvarką aplink konteinerius? Atliekų vežėjas sušluoja, surenka išsibarščiusias atliekas. Na, o šiaip aplinką turėtų tvarkyti konteinerio savininkas. Kaip viskas yra realybėje, matyt būtų galima rašyti atskirą įrašą.

• Šventiniai linkėjimai

  Date: 2009.12.28 | Category: Atliekų rūšiavimas, Atrakcijos, Ekologija | Response: 0

  

  Man patinka, kur švaru,
  Kur nesmirda CO2,
  Kur galiu ramiai miegoti,
  Žadintuvo nenaudoti.

  Tikslią valandą kasdieną
  Išeinu medžiot po kiemą.
  Nes kol tikrinu gatves,
  Vyrai išveža šiukšles.

  Būčiau tigras – niekur neičiau,
  Grafiką šiek tiek pakeisčiau.
  Valanda viena daugiau
  Pamiegočiau pagaliau.

  Kol sargyboj gulinėčiau,
  Išrūšiuot šiukšles padėčiau.
  Stiklą čia, o ten – kartoną,
  Prirūšiuotume mes tonas.

  Liktų atliekų mažiau,
  Ir gyventume švariau!
  Niekad nevėlu pradėti -
  To norėčiau palinkėti!

• Alpėse nėra atliekų šachtų

  Date: 2009.11.11 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Pastebėjimai | Response: 3

  

  Ir mes turime profesinių ligų. Norom nenorom pastebime, kokius svečioje šalyje konteinerius gyventojai naudoja, ar rūšiuoja ir kaip tai daro, kokios statomos, kabinamos šiukšliadėžės miesto centruose, kokiu transportu surenka atliekas ir pan. Tikriausiai ir Jūs sergate savo profesinėmis ligomis, na, bent Jūsų darbdavys to tikisi.

  Praeitą savaitę teko apsilantyti Prancūzijoje, šiek tiek pakeliauti, pasigrožėti gražiu ir šiltu rudenėliu, geltonuojančiais, raudonuojančiais kalnų šlaitais, besiganančiomis „karvutėmis-milkomis“, gyvenimu besimėgaujančiais prancūzais ir kolkas dar negausiai būreliais kalnų ir slidžių ištroškusių turistų.

  Aukščiausio Europos kalno – Monblano (Mont Blanc) – papėdėje įsikūręs gražus, romantiškai nuteikiantis kurortinis miestelis Šarmonik (Chamonix). Pakeliui į funikulierių, keliantį visus norinčius pasigrožėti Monblanu iš arčiau ir pajausti, kaip plaka širdis ir svaigsta galva esant 4 km. aukštyje, pamatome štai tokį profesinį vaizdelį:

  

  MOLOK konteineriai stovi ne tik Prancūzijos Alpių šlaite, bet ir Vilniuje. Paspaudę ant nuotraukos pamatysite, kur jie įdiegti.

  

  Požeminiai konteineriai šiuo atveju skirti ne tik buitinėms, bet iš rūšiuotoms atliekoms.

  Grįžtant prie profesijos, įdomu tai, kad „VSA Vilnius“ lygiai tokius pačius konteinerius vilniečiams siūlo jau apie 5 metus. Tačiau įrodyti naudą (ne tik estetinę, bet ir praktinę) yra ganėtinai sudėtinga. Žinome iš savo praktikos, kad gyventojams „sudėtinga“ nusileisti iš, tarkime, 7 aukšto (liftu) ir atliekų maišėlį įmesti į kieme pastatytą požeminį konteinerį. Užuot pasinaudojus šachta. Suprantama, keisti savo įpročius reikia pasiryžimo.

  Tuo tarpu, Šarmonik gyventojams ir turistams nekyla problemų šiukšles išmesti nusileidus iš beveik 4 km. aukščio. Gal dėl to, kad Alpėse nėra šachtų?

  Įdomu ir tai, kad mūsuose tenka ilgai įrodinėti, kad tokie konteineriai negadina vaizdo pro langą, arba kad žmonės tikrai nejaus nemalonaus kvapo (paradoksas, bet šachtų kvapas smarvė kažkodėl kenčiama).

  Prancūzai gi nieko nesibaimindami šiuos konteinerius įkasa tiesiai po nuomojamų apartamentų langais, labiausiai lankomoje vietoje.

  

  Matosi aukščiausia Europos viršukalnė - Monblanas.

  

  Prancūziška lapkričio pradžia.

• Rūšiuosime ar deginsime?

  Date: 2009.10.15 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Laisva spauda rašo | Response: 0

  

  Labai įdomus pasirinkimas, ar ne? Tokius variantus, pasirodo, svarsto „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Bendrovė, Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu turinti pateikti Vilniaus miesto atliekų tvarkymo projektą.

  Esame girdėję, kad toks projektas bus rengiamas, todėl oficialiai savivaldybei siuntėme raštą, siūlėme projekto rengėjams ir užsakovams sukviesti visus Vilniaus atliekų vežėjus į pasitarimą. Visi turime pasiūlymų, galėtume pasidalinti informacija ir žiniomis, sukauptomis iš ilgametės praktikos. Eilinį kartą likome neišgirsti.

  O dabar niekaip neparengianti šio projekto bendrovė skundžiasi informacijos stoka ir svarsto, kas geriau: ar deginti, ar rūšiuoti? Ir kas neva gyventojams būtų pigiau.

  Pirma, tokie svarstymai arba kvepia visišku neišmanymu ir nekompetencija, arba jie turi kitų paslaptingų planų ir tikslų. Antra, jei ruošiatės viską deginti, tai tikrai negalvojate, kaip taupyti gyventojų pinigus. Mieli skaitytojai, ar Jūsų tai nestebina?

  Iš praktikos galime pasakyti, kad pigiausia viską vežti į sąvartyną, kaupti kalnus šiukšlių, susitaikyti su visom iš to išplaukiančiom pasėkmėm. Nes taip daro ir Bangladeše.

  Kitose, drįstume sakyti, socialiai atsakingose valstybėse paprastai daroma yra taip:

  Pirmiausia, žmonės labai atsakingai stengiasi rūšiuoti atliekas namuose, jas mesti į tam skirtus konteinerius, tuomet tos išrūšiuotos atliekos didžiąja dalimi yra atiduodamos perdirbti. Tokią sistemą, nors ir labai stipriai šlubuojančią, mes turime ir Lietuvoje (šįkart nekalbėsime apie vyraujančius tautinius rūšiavimo ypatumus ir apskritai suvokimą, kam ir kodėl reikia tą daryti).

  Stambiagabaritės atliekos (sofos, stalai, kedės, spintos, kiti baldai, šaldytuvai, unitazai ir kiti panašus daiktai) taip pat yra ardomi, išrūšiuojami, kas įmanoma – perdirbama.

  Antra, kituose kraštuose, pavyzdžiui Skandinavijoje, Olandijoje, Vokietijoje iš komunalinių atliekų atskiriamos ne tik tos mums gerai žinomos antrinės žaliavos (stiklas, popierius, plastikas, metalas), tačiau ir biodegraduojančios atliekos (šiuo metu Lietuvoje beveik pusė – 45 proc. – į savartynus vežamų komunalinių atliekų sudaro biodegraduojančios atliekos). O juk jos galėtų būti panaudojamos energijos, šilumos gamybai. Galiausiai įvairūs maisto likučiai galėtų būti kompostuojami, vėliau gaminamas vertingas kompostas mūsų augalams.

  

  Pavyzdžiui, Švedijoje yra naudojama technologija, kuri leidžia iš biodegraduojančių atliekų galinti gamtines dujas, kuriomis užpildomi atliekų surinkimo mašinų bakai.

  It tik tada tik tai,  kas lieka, galima būtų arba deginti, arba kaupti sąvartynuose.

  Ar ir kada Vilniuje bus statoma deginimo gamykla, neaišku. Tačiau faktas, kad po tokio išrūšiavimo savartynuose atliekų būtų žymiai mažiau, ir sąvartynų “galiojimo laikas” gerokai prasitęstų.

  Kalbant apie pigumą. Deginimas – brangiausias atliekų naikinimo būdas, tačiau manoma, kad tai ekologiškiausias kelias sunaikinti neperdirbamas ar kitaip nepanaudojamas atliekas.

  Ekologiškas gyvenimo būdas niekada nebuvo pigus. Tokia tiesa. Tiesiog darydami tam tikrus veiksmus, keisdami savo įpročius, tą kainą mes galime susimažinti.

  Sako, kad 17 kartų pakartotas veiksmas, tampa įpročiu. Pradžioje išmokime rūšiuoti, rūšiuokime. 18 kartą nešant išrūšiuotas atliekas į konteinerius manysite, kad tai darėte visą gyvenimą.