Archive for the ‘Ekologija’ Category

• Plastiko buteliai pavirto gražia Kauno miesto egle

  Date: 2011.12.05 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija | Response: 2

  

  Kauno miesto savivaldybės nuotr.

  Šiemet maloniai nustebino Kauno miestas, pastatydams eglę, pagamintą iš plastiko butelių. Ši idėja priklauso menininkei Jolantai Šmidtienei, kuri Kauno eglutę puošia jau trečius metus.

  13 metrų aukščio Kauno eglei sukurti panaudota per 32 tūkst. plastikinių, smaragdo spalvos butelių. Buteliai buvo specialiai formuojami rankomis ir visiškai pakeitė savo formą.

  

  Tomo Raginos ir Artūro Morozovo nuotr. iš "Kauno dienos"

  Kaip tik neseniai mūsų rubrikoje “Lietuviška vartojimo istorija” su “Pinigų karta” nagrinėjome plastiko savybes ir rūšiavimą, todėl ši eglutė tapo puikiu įrodymu, kokią naudą netgi miesto mastu gali atnešti į plastiko konteinerius metami ir išrūšiuojami buteliai, užuot šimtmečius trūniję savartynuose.

  Kalėdiniu laikotarpiu žmonės linkę ne tik grožėtis pasipuošusiu miestu, bet ir patys apsivalyti namus, atsinaujinti buitį. Taip pat prasideda dovanų ir pakuočių metas. Pastebime, kad kasmet tokiu laiku konteineriai prisipildo žymiai didesniais atliekų kiekiais. Mes aktyviai ruošiamės šiam metui ir raginame gyventojus vartojant bei išmetant prisiminti nuostabią Kauno miesto eglę ir taip atkreipti dėmesį, į kurį kontenerį ta atlieka labiausiai tiktų. Juk kas vienam šiukšlė, kitam – žaliava, o trečiam gali virsti puošmena ar net dovana.

• Kuo nusikalto gyvūnai?

  Date: 2011.12.01 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija | Response: 4

  
  

  Papildyta: šios nuotraukos autorius yra MariukasM. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

  Apie rūšiavimą ir antrinių žaliavų perdirbimą jau rašėme nemažai. Šį kartą pagrindinis akcentas yra nuo neatsakingo šiukšlinimo nukenčiantys gyvūnai.

  Rūšiavimas padeda sumažinti savartynuose besikaupiančius atliekų kiekius ir prikelia perdirbamas atliekas naujam gyvenimui. Tačiau ne vien finansiniais sumetimais turėtume rūšiuoti ar bent jau mesti atliekas į tam skirtas šiukšliadėžes. Negalvodami gamtoje numetę šiukšlę ar po iškylų palikdami jų krūvas kartais net nesusimąstome, kiek žalos pridarome natūraliai ekosistemai. Neatsakingai išmesti daiktai nesuyra, todėl tampa kliūtimi įvairių gyvūnų gyvenimo būdui.

  „Atliekų gali būti įvairaus dydžio, įvairių, rūšių, skirtingos kilmės. Visos jos yra pavojingos, nes gyvūnai, skirtingai nei žmonės, nesuvokia, kad jų gyvenamosiose teritorijose rasti daiktai čia visai nereikalingi” – šia tema rašo „Ozonas”.

  Žurnale gamtos gyventojams kenksmingos atliekos suskirstomos į keturias pagrindines grupes. Tai yra: valgomos, toksinės, kietos ir nedylančios bei atliekų sukelti padariniai.

  Apie maisto atliekas rašoma, jog nors ir maistas atrodo pati natūraliausia ir suyranti atlieka, tačiau prisiėdę sugedusio maisto gyvūnai tampa plėšrūs, užsikrečia įvairiomis ligomis ir tampa užkratų nešiotojais. Ypač pavojingi pasidaro tie, kurie praranda žmonių baimę ir pradeda brautis į netoliese esančius namus, taip sukeldami grėsmę gyventojams.

  

  Papildyta: šios nuotraukos autorius yra laikraštis „Kėdainių mugė”.

  Toksinės atliekos – tai atliekos, kurių sudėtyje yra nuodingų medžiagų, arba kurios pačios yra nuodingos medžiagos, galinčios sutrikdyti organizmų sveikatą, sukelti ligas ar mirtį. Jos atsiranda iš buityje sunaudotų produktų (pavyzdžiui, valymo priemonės, kosmetika), iš žemės ūkio (cheminės trąšos, pesticidai), karo pramonės (branduolinių ginklų bandymai, cheminis ginklas), medicinos įmonių įvairūs medikamentai) veiklų“ – paaiškina „Ozonas”, pabrėždamas, kad jų daroma tiesioginė žala yra pati didžiausia.

  Gamtoje besimėtančios cheminės atliekos gali sunaikinti ištisas bandas gyvūnų, net nesiartinusių prie pavojingo šaltinio, kaip pvz., į vandenį ištekėję pavojingi skysčiai. Toksinai, besikaupiantys maiste, yra ypač pavojingi gyvūnams, nes jie valgo tai, ką randa ir ne visada gali atsirinkti rastą maistą.

  Nedylančios medžiagos, tokios kaip plastiko buteliai, popierius, stiklas ir kitos panašios atliekos besimėtydamos gamtoje taip pat padaro nemažiau žalos. Labai dažnai gyvūnai jas sumaišo su maistu. Besikliaudami instinktais jie ėda, kas papuola, taip galėdami paspringti, apsinuodyti ar susižaloti.

  

  Papildyta: ši nuotrauka buvo paskelbta Varėnos miškų urėdija tinklapyje.

  Negana to kai kurios pavojingos atliekos gamtoje gali sukelti gaisrą. Specialiai padegtų ar pačių užsiliepsnojusių atliekų ugnis gali išplisti nevaldomai ir sunaikinti miškus su visa jų gyvūnija. Siekdami to išvengti, gamtoje su atliekomis visada turime elgtis atsakingai, pagalvoti ne tik apie savo patogumą, bet suprasti, kad aplinkoje gyvename ne vieni.

  

  Papildyta: šios nuotraukos autorius yra http://zverys.blogas.lt/. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

   

• Į Jūsų klausimus atsakys mūsų direktorė

  Date: 2011.11.10 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Pasiūlymai | Response: 0

  Jei norėtumėte rūšiuoti, bet nežinote nuo ko pradėti. Ar galbūt norite sužinoti, kur surūšiuotos šiukšlės nukeliauja. Užduokite klausimą atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės „VSA“ direktorei Jurgitai Petrauskienei „Pinigų kartos“ svetainėje ir po savaitės išgirsite jos patarimus.

• Kas lieka po Vėlinių?

  Date: 2011.11.03 | Category: Ekologija, Pastebėjimai | Response: 0

  

  Ši nuotrauka paimta iš http://a.rgbimg.com tinklalapio.

   

  Ilgajį savaitgalį buvo ramybės ir susikaupimo metas – Vėlinės. Per šias dienas, visos kapinės pasipuošė tūkstančiais degančių žvakučių  ir gėlių, taip sukurdamos jaukią atmosferą mirusiems artimiesiems prisiminti.

  Išsirinkti norimą žvakę nebuvo sunku. Prekybos centruose buvo apstu įvairiausių dydžių žvakių plastikiniuose ir stikliniuose indeliuose. Kaip rašo internetai, šiemet žvakių prekyba ypač pakilo, žmonės pirko jų daugiau, brangiau, didesnėmis pakuotėmis. Tuo ypač rūpinosi įvairiausias akcijas organizuodami prekybininkai. Be žvakių žmonės kapus dar puošė gėlėmis, dėl vėsių orų ir ilgalaikiškumo – dažniausiai dirbtinėmis.

  

  Ši nuotrauka paimta iš http://a.rgbimg.com tinklalapio.

   

  Tačiau tie, kas apsilanko kapuose kelios dienos po Vėlinių, mato jau kur kas kitokį, nei jaukų degančių žvakučių ir dekoratyvinių puokščių vaizdą. Jie mato tą vaizdą, kai visos žvakutės jau sudegusios, o indeliai ir dirbtinės gėlės ištąsytos po visą kapinių teritoriją ar išmestos bet kur. Kai konteineriai jau nebetalpina po švenčių likusių šiukšlių, jos metamos tiesiog šalia.

  Manome, kaip aplankyti mirusio artimojo kapą ir uždegti ant jo žvakelę, taip vėliau nurinkti nuo jo atliekas ir jas tinkamai išmesti yra  svarbi socialinė atsakomybė. Ir patiems nuo to maloniau gyventi. Juk vienos žvakės būna plastikininiuose indeliuose, kitos stikliniuose, kurie užuot vėliau trūnydami savartynuose, galėtų nešti naudą.

  O mes kaip visada ne tik aplankome artimųjų kapus, bet ir visus kitus, Vilniuje, kur siekia mūsų teritorija. Išvežame atliekas bei stengimės, kad aplinka būtų švari ir graži ne tik per Vėlines.

• Šiukšlės ar naudingos žaliavos?

  Date: 2011.10.16 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija | Response: 2

  

  Dar kartą prisimindami Druskininkuose vykusį Atliekų tvarkymo forumą, pagalvojome apie tokį aktualų ten minėtą klausimą: kas mums, lietuviams, yra atliekos - nieko vertos šiukšlės ar naudingai perdirbamos žaliavos?

  Nors Europoje, Amerikoje, žodžiu, visame vakarietiškame pasaulyje jau seniai yra naudojamas terminas „Zero waste” (nulis atliekų), mes vis dar generuojame 96-98% atliekų, patenkančių tiesiai į savartyną ir svajojame kaip kažką parūšiuosime, perdirbsime , pagaminsime dujas ir elektrą. Atliekų, bandančių supūti savartyne skaičiukai rodo mūsų didžiulį mąstymo (apie šį reikalą) atotrūkį nuo pažengusių valstybių.

  

  Dizainerio Mark Liu sukurta „Zero waste” suknelė

  Pradėkim nuo to, kad užsieniuose atliekų biznis yra suvokiamas kaip bet kokia kita pramonės šaka. Taip, taip, ne tik paslauga, o visa pramonės šaka. Liaudiškai tariant, atliekų (šiukšlių) surinkimas yra tik maža didelės grandinės dalis. Didžioji esmė ir vertė slypi būtent atliekų perdirbime ir technologijų panaudojime.

  Žinoma mes, lietuvaičiai, rūšiuojame, kažką net ir perdirbame.  Tačiau žinant, kad kasmet atliekų eksportas iš Lietuvos didėja, galim drąsiai sakyti, kad kažkas kitas dėka mūsų prigeneruotų šiukšlių, kuria darbo vietas, pridėtinę vertę, plėtoja pramonės šaka.

  Mes pirkdami prekes susimokame už pakuotes (šiukšles), susimokame už tai, kad savartynas tas šiukšles iš mūsų paimtų. Visur mokame, tačiau vertės negauname. Jei pakeistume požiūrį (ne tik gyventojai, bet ir verslininkai) pamatytume, kad aktyviau rūšiuojant galėtume sutaupyti bent ant mokesčių savartynams, o verslai matytų prasmę investuoti į technologijas, sukurtų daugiau darbo vietų.

  Tame Druskininkų forume kalbėjęs  A. Kybartas šia tema paminėjo tik mažus su elektronika ir pavojingomis atliekomis susijusius išvežamų antrinių žaliavų kiekius (lentelė iš A. Kybarto prazentacijos). Tuo tarpu mes, nors skaičių ir neturime, galim patvirtinti, kad popierius, kartonas, plastiko atliekos taip pat keliauja į užsienius.

  

  A.Kybarto prezentacija "Atliekų forume 2011"

   

  Žinoma, Lietuvoje kai kurios žaliavos taip pat įgauna antrą kvėpavimą: perdirbame popierių, kartoną, plastiką, stiklą. Bet kaip pramonės šaka, antrinių žaliavų perdirbimas neauga.

  Taigi, gaila, bet kolkas pas mus atliekų tvarkymas yra suvokiams tik kaip „atvažiavo, surinko šiukšles ir išvežė į savartyną”. O pasaulyje – kaip normali pramonės šaka, kur tu surinkai atliekas, jas surūšiavai, iš to kažką perdirbai, pagaminai.

  Įdomumo dėlei, pažvelkit ką pasaulis prigalvoja gaminti iš panaudotų pakuočių, iš antrinių žaliavų.

  Taip gaminami patys įvariausi baldai nuo originalių krėslų iki  jaukių sofučių augintiniams...

   

  

  Nuotrauka paimta iš "Furniture Home Design" tinklalapio.

   

  Ir, be abejo, ko gero, viena labiausiai išvystytų, antrinių žaliavų perdirbimo sritis - mada! Šie spalvingi batukai yra pagaminti būtent iš perdirbtų plastikinių maišėlių.

  

  Nuotrauka paimta iš Treehugger.com tinklalapio.

   

  O be grožio, perdirbdami atliekas dar galime gauti ir rimtos naudos. Pavyzdžui, statybose naudojama namams apšiltinti geriausia medžiaga yra ekovata. O ji gaminama ne iš ko kito, kaip perdirbto popieriaus.

   

• Konfidencialūs dokumentai – po krūmu?

  Date: 2011.09.21 | Category: Ekologija, Laisva spauda rašo, Pastebėjimai | Response: 0

  

  Vaivos Čaplikienės nuotr.

   

  Kasdieną vartant internetinius ir popierinius žiniasklaidos puslapius bei sekant visuomenės aktualijas, vakar pastebėjome mus ypač sudominusią naujieną. „Tarp parke suverstų šiukšlių – oficialūs konsulatų dokumentai”, skelbė „15 min” straipsnio antraštė. Tekste buvo rašoma apie tai kaip Pavilnio regioniniame parke, Ribiškių take praeivė užtiko krūvą besimėtančių oficialių dokumentų iš Lietuvos konsulatų Kaliningrado srityje, Moldovoje bei kitose šalyse.

  Tiesa, toks įvykis Lietuvoje pasitaiko nebe pirmą kartą. Pamename, kai praeitais metais spauda rašė apie šiukšlių maišuose prie konteinerių paliktus „Sodros” dokumentus. Tąsyk Vilniaus skyriaus padalinių vadovai atsipirko tik įspėjimais ir paraginimais laikyti duomenų saugumo reikalavimų, tačiau, jei nuo to žmonės būtų nukentėję …

  Tokie dalykai mus iš tiesų stebina. Neteisingai tvarkomi dokumentai su žmonių vardais, pavardėmis, asmens kodais ir kita svarbia informacija yra ne tik didelis asmens duomenų tvarkymo pažeidimas, bet ir nusikaltimas gamtai. Keistai atrodo, kai valstybės įstaigos nesilaiko LR įstatymų.

  

  Vaivos Čeplikienės nuotr.

  Faktas, kad taip atsikratyti konfidencialiais dokumentais yra pigiau. Na, nereikia mokėti už jų tinkamą sunaikinimą, jų kaip atliekų sutvarkymą. Tačiau jei jau tave prigavo, teks pakloti kokį tūkstantėlį baudai.

  Bet ar ne pigiau ir saugiau dokumentus sunaikinti tinkamu būdu? Juk jei nedidelis dokumentų kiekis galima jos sunaikinti tiesiog ofise su specialiu įrenginiu, jei didesnis – galime atvažiuoti į vietą su specialiu dokumentų naikinimo automobiliu, galėsite stebėti visą naikinimo procesą, o be to visas popierius bus naudingai perdirbtas.

  Nėra išmestų svarbių dokumentų – nėra ir problemų.

   

   

   

• Žydrūnas Savickas ne tik sportuoja, bet ir rūšiuoja

  Date: 2011.08.01 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija | Response: 0

  Kadais sudalyvavome Lietuvos televizijos laidoje “Žingsnis po žingsnio”, dalinome patarimus kaip reikia teisingai rūšiuoti  Šią laidą per TV rodė liepos vidury, o tik dabar tos laidos įrašas pasirodė ir internetuose. Taigi, transliuojame jį ir mes:

  Laidoje sudalyvavo ir stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas sportininkas Žydrūnas Savickas. Pasirodo Žydrūnas ne tik sportuoja, kitus treniruoja, sočiai valgo, bet ir savo atliekas surūšiuoja, o TV laidoje moko ir kitus rūšiuoti.

  Beje, Žydrūnas Savickas yra tas žmogus, kuriuo iškelto svorio rekordu mes iliustruojame kiekvieno Lietuvos gyventojo sugeneruojamus šiukšlių kiekius per metus.

  Laidoje lankstydamas plastikinį butelį sportininkas pasigyrė, kad per dieną išgeria net 5-8 litrus vandens. Tai visa laimė, kad jis dažniausiai tą vandenį geria iš savo grežinio, o ne iš plastikinių 1,5 l. butelių. Patys paskaičiuokite, kiek Jūs ir kiek Žydrūnas Savickas taip gerdamas prigeneruotumėte plastiko atliekų per dieną. O kiek per mėnesį, per metus?

  Visgi, didžiausias sunkumas yra itikinti žmones, kad riebaluotas, maisto likučiais išteptas plastikines pakuotes, nuo įvairių mišrainių ar jogurto, reikia išplauti. Laidos svečias Žydrūnas šypsodamasis plauna jogurto indelį ir teigia žinantis, kad tokias pakuotes plauna tikrai ne visi. Mes savo ruožtu rekomenduojame neplautų plastikinių pakuočių geriau išvis nerūšiuoti, o mesti jas prie buitinių atliekų.

  Ir dar, pasirodo nustebinome sportininką pasakydami, kad ne visi plastikiniai maišeliai rūšiuojami. Taip taip, jeigu tie maišeliai tempiasi – juos dera priskirti prie perdirbamo plastiko, o jei čeža ir plyšta – prie buitinių atliekų. Žydrūnas tai puikiai pademonstruoja vaizdo įraše.

  Visai neprastai stipriausias pasaulio žmogus rūšiuoja ir popierių. Nusipirkęs pakuotę kiaušinių ir pasisakęs, kad kasdien jų suvartoja bent po tris, jis lengvai, lyg sąsiuvinio lapą, sulanksto patį kiaušinių dėklą. Beje, reikia Žydrūną pagirti, kad kiaušinius perka kartoninėje, o ne putplasčio pakuotėje, kuri nėra perdirbama priešingai nei popierinė.

  Būtina žinoti, kad visą švarų popierių galima perdirbti net šešis kartus, o vienas konteineris tinkamai išrūšiuoto popieriaus išsaugo vieną didelį medį. Tuo tarpu iš 25-ių dviejų litrų talpos plastikinių butelių galima pagaminti dirbtinio pluošto megztinį suaugusiajam.

• Nuorūka – nuodinga šiukšlė ar naudinga antrinė žaliava?

  Date: 2011.07.21 | Category: Ekologija, Pastebėjimai | Response: 0

  Kažkada pernai šia tema mus pakalbino “Pinigų kartos” žurnalistai. Tuomet apie tai viešai nepasigyrėme  :) (giriamės dabar). Kalbėdami į kamerą tuomet ir patys labiau susimąstėme apie rūkymo žalą plačiąja prasme.

  

  O va štai vakar gavome mūsų tinklaraščio skaitytojos Dalios Motik klausimą, ar ji galėtų parašyti mūsų skaitytojams apie nuorūkų žalą gamtai. Taigi, Dalia gavo mūsų sutikimą, o mes jos parašytą straipsnelį, kurį ir publikuojame. Pažiūrėkit ir “Pinigų kartos” reportažą, kad įsitinkintumėt, kad nei vieni, nei kiti tikrai nemeluoja

  Ar žinote, kokių šiukšlių daugiausiai surenkama gatvėse, paplūdimiuose, parkuose ir kitose atvirose erdvėse? Daugelis galvoja, kad didžiausia atliekų problema – ilgai nesuyrančios, vėjo nešiojamos plastikinės pakuotės. Tačiau visame pasaulyje tiek profesionalūs planetos švarintojai, tiek visuomeninių judėjimų dalyviai pastebi, kad didžiausią jų surenkamų atliekų dalį sudaro… nuorūkos!

  Didžiausią ne tūriu, tačiau skaičiumi. Nuorūka atrodo toks nedidelis ir nekaltas dalykėlis – daugelis žmonių, nemėtančių sau po kojomis nei plastikinių butelių, nei saldainių popierėlių, pernelyg nesusimąstydami išmeta nuorūkas. Būdami prie upių ar ežerų netgi meta nuorūkas į vandenį – saugo mus nuo gaisrų. Deja, ne viskas taip paprasta.

  Patyrę žvejai žino, kad įmetus į vandenį nuorūką, kibimo nebebus. Tai ne prietaras. Iš mirkstančios vandenyje nuorūkos išsiskiria nuodai, kurie naikina visą gyvybę. Tyrimais nustatyta, kad viena nuorūka, tai yra ketvirtadalis cigaretės, turi 0,8 mg kancerogeninių medžiagų ir 0,6 mg nikotino, ir apnuodija 0,93 kubinio metro vandens, padarydami jį netinkamą gyvybei.

  Dabar dauguma cigarečių (daugiau nei 90 procentų) gaminama su filtrais, kurių paskirtis – sulaikyti bent dalį kenksmingų medžiagų, kad mažiau jų patektų į rūkančiojo organizmą. Taigi filtras yra maža pavojingų medžiagų kapsulė.

  Beje, patys cigarečių filtrai padaryti ne iš medvilnės, kaip daug kas klaidingai galvoja, jie padaryti iš celiuliozės acetato pluošto, medžiagos, kuri gamtoje suyra per 5-15 metų.

  Gera žinia yra ta, kad Kinijos mokslininkai rado būdą, kaip naudingai panaudoti nuorūkas. Jiao Tong universiteto tyrėjų skaičiavimais pasaulyje kasmet į aplinką patenka apie 4 500 milijardų nuorūkų. Nors visame pasaulyje imamasi rūkymo prevencijos priemonių, kuriamos metodikos, skatinančios ir padedančios mesti rūkyti, bendras rūkančiųjų skaičius nemažėja. Todėl ieškoma būdų, kaip utilizuoti ir praktiškai panaudoti nuorūkas. Jiao Tong universiteto tyrėjai nustatė, kad iš nuorūkų išgautos medžiagos gali stabdyti metalų koroziją.

  Bandymų metu plieno N80, naudojamo naftotiekiuose, pavyzdžiai buvo laikomi koroziniame tirpale (druskos rūgštyje). Nustatyta,  jeigu šiame tirpale yra ekstrakto iš cigarečių nuorūkų, korozijos greitis sumažėja 88-94%. Poveikis siejamas su tuo, kad iš cigarečių į vandenį patekę oksidantai jungiasi su atomais metalo paviršiuje, sudarydami netirpią plėvelę, kuri saugo plieną nuo ardančio korozinės aplinkos poveikio.

  Metalų korozija yra didžiulius nuostolius sąlygojantis veiksnys. Nuorūkų panaudojimas tirpalų, mažinančių koroziją, gamybai leistų bent iš dalies kompensuoti išlaidas jų surinkimui ir utilizavimui ir sumažintų žalą aplinkai. Liktų tik pripratinti rūkorius išmesti nuorūkas į specialiai tam skirtas talpas.

  Dalia Motik

• Neries krante atidarėme labai modernią atliekų rūšiavimo aikšlelę

  Date: 2011.07.15 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija | Response: 3

  

   

  Vakar prie Baltojo tilto dešiniajame Neries krante atidarėmė brangiausia ir moderniausia požeminių rūšiavimo konteinerių aikštelė MOLOK DOMINO. Būtent tokia aikštelė kolkas Lietuvoje yra vienintelė.

  Paskaičiavome, kad viso projekto vertė – 50 tūkst. Lt. Kainą sudaro patys konteineriai, visi įrengimo bei apdailos darbais. Į aikštelės įrengimą, finasine prasme, investavome mes ir suomių kompanija “Molok”.

  Kodėl šis reikalas atsirado būtent čia, Vilniuje prie Neries, ir būtent dabar?

  Pernai vasario mėn. Helsinkyje įvyko tarptautinis forumas dėl Baltijos jūros ekologinių problemų. Mes buvo pakviesti jame dalyvauti. Tai buvo tikrai svarbus renginys, nes jame dalyvavo ne tik įvairių šalių įmonės ar nevyriausybinės organizacijos, bet ir daugumos Europos šalių vadovai bei lyderiai.

  Mūsų Prezidentė ten taip pat dalyvavo. Apie tai pernai rašė ir daugybė internetų, rodė televizoriai.

  Dalyvaudami tame forume priėmėm įsipareigojimą prisidėti kad ir nedideliu, bet konkrečiu veiksmu, sprendžiant Baltijos jūros taršos problemas. Įsipareigojimą turėjome įvykdyti per 18 mėnesių, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės geranoriškumo ir operatyvumo dėka (keista, bet tikrai taip) dokumentus pavyko suderinti greičiau nei tikėjomės, todėl projektą į gyvenimą paleidome po metų.

  

   

  Na, šiems konteineriams ikasti reikalingi ne tik įvairūs leidimai, vietos derinimai ir pan., tačiau ir tinkamos gamtinės sąlygos. T.y. tarkim žiemos metu tokių konteinerių įkasti negalėtume

  Vakar pristatydama nuveiktus darbus “VSA Vilnius” direktorė Jurgita Petrauskienė pripažino, kad tokio įsipareigojimo įvykdymas tikrai neišgelbės Baltijos jūros. “Tačiau visi kartu, kiekvienas prisidėdamas tuo, kuo galime, išgelbėti savo jūrą turime šansų”, – sakė ji.

  

  O Vilniaus mero pavaduotojas Romas Adomavičius, į naujus konteinerius įmetęs pirmąsias išrūšiuotas atliekas, pažymėjo, kad savivaldybė strateginiame plane yra numačiusi atsisakyti senųjų konteinerių sistemos ir įdiegti modernius požeminius. “Žinoma, tai nėra lengva įgyvendinti, tačiau mes norime pertvarkyti visą atliekų surinkimo, utilizavimo sistemą, skatinti rūšiavimą. To reikia siekant ženkliai sumažinti atliekų kiekį savartynuose”, – kalbėjo R. Adomavičius.

  

  Požeminių konteinerių sistema yra patraukli ne tik dėl išvaizdos, ji yra ekonomiškai ir ekologiškai naudinga. Pasak konteinerių gamintojos suomių kompanijos “Molok” atstovės Katri Savijärvi, vienas požeminis konteineris talpina 5 kartus daugiau atliekų nei įprastiniai buitinių ar antrinių žaliavų konteineriai, o tai leidžia atliekų vežėjui atliekas išvešti rečiau, taigi aptarnaujant konteinerius išmesti į aplinką mažiau CO2.

  Ar žinote, kad mūsų Baltijos jūra yra viena viena užterščiausių pasaulyje?

  Galbūt todėl tuomet Helsinkyje apie jos problemas diskutuoti susirinko Europos šalių vadovai, daugybė nevyriausybinių organizacijų, įmonių.

  Helsinkio forume užsienio valstybių lyderių akivaizdoje konkrečiais darbais gelbėjant Baltijos jūrą panoro prisidėti 4 Lietuvos įmonės: Koncernas „Achemos grupė“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, „Klaipėdos vanduo“ ir mes, vilniečiai atliekų vežėjai „VSA Vilnius“.

  Iš viso Helsinkio forume pernai dalyvavo apie 100 įvairių Europos nevyriausybinių organizacijų ir verslo įmonių, kurios viešai prisiėmė 140 konkrečių projektų-įsipareigojimų. Visų šių įsipareigojimų tikslas – skatinti Baltijos jūros apsaugą ir pagerinti jos ekologinę būklę.

  

   

• Domisi rūšiavimu, pradeda ieškoti gamintojų sąžinės

  Date: 2011.05.23 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija | Response: 0

  Visuomenė domisi rūšiavimu vis aktyviau. Džiugu yra tai, kad šiandien informacijos poreikis atsiranda dėl noro suprasti, ką ir kaip daryti teisingai, o ne tam, kad būtų surasti kaltieji dėl pačių sugeneruotų atliekų.

  Visai neseniai buvome pakviesti skaityti paskaitą aktyviems jauniems žmonėms, kuriuos vienija socialinis projektas „Ekovirusas“, o šį projektą organizuoja trečioji Rotary lyderystės mokykla kartu su Rotary klubu „Dipolis“. Kaip rašoma jų tinklalapyje, projekto tikslas - atkreipti dėmesį į atliekų rūšiavimo problemą bei sukurti rūšiavimo viziją patrauklią paprastam jaunimui. Manyčiau, jiems visai gerai sekasi, nes problemą jie tikrai gvildena iš visų pusių. Video aukščiau - „Ekoviruso“ žmonių kūrinys.

  Toje paskaitoje mes jau beveik ir nekalbėjome apie tai, ką ir į kokį konteinerį reiktų mesti, nes žmonės, dalyvavę paskaitoje, visi rūšiuoja. Todėl dabar mes galėjo diskutuoti apie atliekų kiekius, susikaupiančius Lietuvoje per metus, apie komunalinių atliekų sudėtį (apie tai jau rašėme), apie tai, kokius kiekius potencialiai Lietuva dar galėtų išrūšiuoti.

  Šiek tiek paminėjome ir maisto atliekų rūšiavimą, t.y., apkalbėjome tai, jog pagal visokius įstatymus ir reglamentus Lietuva jas turėjo pradėti rūšiuoti dar 2010 m., o iki šiol nėra sistemos, kurį leistų daugiabučių gyventojams jomis atsikratyti atskirai. Pasirodo, keli iš paskaitoje dalyvavusių turi sąlygas atliekų kompostavimui, todėl tą jau daro kelerius metus. Tiesiog įsigijo kompostinę, pasistatė ją savo namo kieme, tad gali visą maistą kompostuoti, o po to kompostu tręšti savo kelias lysves.

  Tiesa, nereikia pamiršti įmonių, kurios tikrai rūšiuoja maistą. Pavyzdžiui, visiems gerai žinomas restoranų tinklas „Čili pica“ tą  daro jau senokai. Rūšiuoja ir aliejų, ir duoną, ir kitokias maisto atliekas. Apie tai pernai buvo „Pinigų kartos“ reportažas.

  Mums patiems staigmena buvo dar ir tai, kad pirmą kartą tokio tipo susitikime nebuvome kaltinami, o priešingai, buvo aiškiai suprasta, kad esame tarpininkai tarp šiukšlių turėtojų ir jų sandėliuotojų, utilizuotojų, perdirbėjų. Šis supratimas leidžia nuosekliai brėžti atliekų kelio grandinę nuo gamintojo iki perdirbėjo/sandėliuotojo.

  Ir tik tada, kai suvokiame visą grandinę, į mūsų galvas ateina žinia, kad beveik viskas, ką gamina įvairiausi fabrikai, yra šiukšlės. Net nepradėto vartoti daikto likimas yra būti šiukšle. Tik iš kai kurių gaminių dar įmanoma kažką perdirbti, o iš kitų jau ne. Todėl norom nenorom kalbomis pradėjome klibinti ir gamintojų atsakomybę, kurią jie jaučia/nejaučia prieš gamtą gamindami/pakuodami savo produkciją.

  Juk niekam nepaslaptis, kad visokios „traškios“ pakuotės pagamintos iš tūlam piliečiui  neaiškios medžiagos nėra perdirbamos arba, kad sauskelnės, net ir nepanaudotos, yra pati didžiausia šiukšlė, kuri suyra per belekiek metų. Apkalbėjome ir kiaušinių dėklus, pagamintus iš medžiagos, liaudyje vadinamos putoplastu. Pasirodo, dauguma jau pastebėjo, kad ekologiškoje kartoninėje pakuotėje galima nupirkti vis mažiau kiaušinių rūšių, o tos rūšys, kurioms tenka kartoninė pakuotė, jau pradėtos vadinti ekologiškomis.

  Ir čia dar galima tęsti ir tęsti, bet to nedarysime. Juolab, kad diskusiją su Lietuvos ateitimi tęsėsi tikrai ilgai.

  Ačiū „Ekovirusui“ už pagyrimo raštą, pasikabinome garbingoje vietoje. Ačiū už saldainius - buvo skanu