Archive for the ‘Ekologija’ Category

• Olandija: yra ko pasimokyti

  Date: 2010.01.20 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Pastebėjimai | Response: 2

  

  Taip atrodo atliekų konteineriai prie gyvenamųjų namų Amsterdame. Šiame mieste beveik niekur nepamatysit vieno atliekų konteinerio. Taip pat nepamatysit greta stovinčių vienos rūšies konteinerių. Visada mažiausiai du, o dažniausiai - keturi. Visur yra rūšiuojama. Dažniausiai atliekų rūšys būna šios:

  • stiklas (konteineriai apvaliomis angomis – buteliams, stiklainiams),
  • popierius (angos šiek tiek didesnės, nors kartotinę dėžę būtų sunku sugrūsti. Didesnes popierines atliekas gyventojai tvarkingai sustato šalia konteinerio),
  • biodegraduojančios atliekos (viskas kas greitai pūva – tradiciškai tai -  maisto atliekos);,
  • na ir visa kita, ką mes vadiname tiesiog šiukšlėmis arba komunalinėmis atliekomis.

  Išorėje šie konteineriai nėra labai dideli, tačiau po žeme jie milžiniški. Todėl ir vadinami požeminiais.

  

  Lietuvoje labai reta, o Amsterdame labai dažna konteinerio rūšis - rūbų konteineris. Šitaip surinkti padėvėti rūbai išplaunami ir vėliau realizuojami.

  

  Šalia šio drabužių konteinerio būtinai stovi buitinių atliekų ir maisto atliekų konteineriai. O  toji raudona dežutė skirta „išmesti” laiškams, tai ne atliekų surinkimo, o pašto sistemos dalis…

  

  Gatvėse galima pamatyti ir plytelę “Grofvuil”. Ne, tai ne lietuviško “stebuklo” kopija. Šis užrašas nurodo vietą, kurioje gyventojai turi surikiuoti jiems nebereikalingus stambių gabaritų daiktus.

  

  Požeminių konteinerių aptarnavimas yra gerokai paprastesnis, nei mūsuose paplitusių antžeminių. Nuotraukoje - olandiškas vaizdelis, o štai filmukas apie tai, kaip “VSA Vilnius” aptarnauja požeminį MOLOK konteinerį Vilniuje.  Lietuvoje tokių konteinerių nėra labai gausu, tačiau tie, kas juos naudoja, nebeturi problemų dėl anais laikais įrengtų šachtų skleidžiamų aromatų, priverstinės draugystės su tarakonais ar peliukais.

  

  Dar viena įdomybė, kad Amsterdame tvarką aplink konteinerius prižiūri aplinkai draugiški elektramobiliai. Tai tikrai reiškia, kad jie varomi tik elektra.

  

  Kas mūsuose prižiūri tvarką aplink konteinerius? Atliekų vežėjas sušluoja, surenka išsibarščiusias atliekas. Na, o šiaip aplinką turėtų tvarkyti konteinerio savininkas. Kaip viskas yra realybėje, matyt būtų galima rašyti atskirą įrašą.

• Šventiniai linkėjimai

  Date: 2009.12.28 | Category: Atliekų rūšiavimas, Atrakcijos, Ekologija | Response: 0

  

  Man patinka, kur švaru,
  Kur nesmirda CO2,
  Kur galiu ramiai miegoti,
  Žadintuvo nenaudoti.

  Tikslią valandą kasdieną
  Išeinu medžiot po kiemą.
  Nes kol tikrinu gatves,
  Vyrai išveža šiukšles.

  Būčiau tigras – niekur neičiau,
  Grafiką šiek tiek pakeisčiau.
  Valanda viena daugiau
  Pamiegočiau pagaliau.

  Kol sargyboj gulinėčiau,
  Išrūšiuot šiukšles padėčiau.
  Stiklą čia, o ten – kartoną,
  Prirūšiuotume mes tonas.

  Liktų atliekų mažiau,
  Ir gyventume švariau!
  Niekad nevėlu pradėti -
  To norėčiau palinkėti!

• Klaidinanti socialinė reklama

  Date: 2009.12.07 | Category: Ekologija, Pastebėjimai | Response: 3

  

  Ar teko matyti šią reklamą? Mes ją matėme bent keliose Vilniaus vietose. Graži, ryški, lyg ir socialinė. Mus, kaip žmones, susijusius su šiukšlėmis, ji labai sudomino.

  Pasiginčiję nusprendėmė, kad jei Vilniaus savivaldybė („Vilnius – mano namai“ iniciatorė ir reklamos užsakovė) kažkaip tą dalyką paskaičiavo, tai bandysim paskaičiuoti ir mes. O kol skaičiuosim, diskutuojam toliau.

  Ką šia reklama norima pasakyti? Kad esą “oi nemeskit, vaikai, šiukšlių pro mašinos langą”? Ar kad “baikit važinėti mašinomis ir gadinti orą, sėskit ant dviračių”?

  Biure padarėm apklausą, kam ką kada teko išmesti pro automobilio langą. Vieni pasakojo, kad vaikystėje kokį graužtuką švystelėdavo, kiti prisiminė matę, kaip pro langą išlekia nuorūka… Susumavus, lyg ir nebaisiai daug tų šiukšlių pro langelį metama.

  Tada kyla klausimas, tai daug ar nedaug to CO2 automobiliai išmeta. Na, juk savivaldybė sako, kad tiek pat, kiek šiukšlių.

  Taigi pradedam skaičiuoti. Tiek atliekų kiekį, tie CO2 kiekį galima išreikšti kilogramais. Kad būtų mažiau nulių, mes skaičiuosime tonomis.

  Logiškai mąstant, reikia palyginti, kiek toje pačioje teritorijoje per tą patį laiką buvo surinkta šiukšlių (suprask, dalis jų mėtoma pro automobilio langus ir, matyt, bagažinę), ir kiek automobiliai išmetė CO2.

  Europos Parlamento tinklalapyje rašoma, kad vidutinis europiečio automobilis yra 8 metų senumo ir kasmet nuvažiuoja 15.000 kilometrų. Kiek toks automobilis išmeta CO2, nerašo, tačiau praneša, kad nauji automobiliai, nuvažiavę kilometrą, vidutiniškai išmeta 160 g CO2. Jei minėtą kilometražą per metus nuvažiuoja vienas toks lengvasis automobilis, jis išmeta 2.400 kg CO2.

  Darykim utopinę prielaidą, kad Lietuvoje važinėja tik nauji lengvieji automobiliai, kurių, “Regitros” duomenimis, 2008 m. gruodį Lietuvoje buvo registruota 1.704.063, ir visi jie nuvažiuoja po tą 15.000 kilometrų. Vadinasi, per metus jie visi kartu išmeta maždaug 4,089 mln. tonų CO2.

  O kaipgi su šiukšlėmis?

  Jei CO2 kiekius skaičiavome remdamiesi gan utopinėmis prielaidomis, tai sukauptų atliekų skaičiai yra gan tikslūs. Juk mes iš tiesų į sąvartynus atvežtas atliekas sveriame ir kilogramus fiksuojame dokumentuose. Duomenys patenka Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri apskaičiuoja, kiek Lietuvoje sukaupiama įvairių atliekų. Imame statistikos ataskaitą už 2008 m. Ten rašoma, kad nepavojingų atliekų Lietuvos sąvartynuose per pernai metus sukaupta 5,750 mln. tonų.

  Taigi jei tikėsime savivaldybės socialine reklama, gaunasi, kad iš lengvųjų automobilių išmetama mažiausiai ~70 proc. visų Lietuvos šiukšlių… Mes, paprasti vairuotojai, perspjaunam statybininkus, pramonės įmones, prekybos centrus, verslo centrus, restoranus, daugiabučių ir privačių namų gyventojus – visus kartu sudėjus!!!

  Dabar, kai žinome, kad socialinė reklama yra klaidinga, ramybės neduoda kitas klausimas: o tai ką norėta pasakyti?

• Kontroliuosime šiukšliavežių vairuotojų darbą

  Date: 2009.11.23 | Category: Ekologija, Pastebėjimai | Response: 7

  

  Praėjusią savaitę paskelbėme, kad savo šiukšliavežiuose įsidiegėme naują transporto kontrolės sistemą, ji pritaikyta 18 atliekų surinkimo automobilių ir valdymo centrui Vilniuje.

  Ši kontrolės sistema leis paslaugas teikti dar kokybiškiau, o taip pat tai yra viena iš priemonių, kuria siekiame mažinti taršą aplinkai.

  Sistema su visa įranga mums kainavo 312.000 Lt. Suprantame, kad pastaruoju metu dažniau skamba žinios apie taupymą, o ne apie investicijas, tad vien pats investavimo faktas šiais niūriais laikais gali nuskambėti prabangiai. Tačiau iš tiesų investuojame planuodami sumažinti veiklos sąnaudas: esame paskaičiave, kad naudodami sistemą išeikvosime mažiau degalų (mažinsime taršą), sutrumpės vairuotojų nenašaus darbo laikas, pailgės transporto priemonių tarnavimo laikas.

  Mūsų Klietų aptarnavimo skyriaus vadovas Martynas Surplys paskaičiavo, kad visa tai leidžia logistikos išlaidas iš karto sumažinti 10 proc., o ateityje, pritaikius daugiau logistikos procesų optimizavimo priemonių, logistiką bus galima atpiginti iki 25 proc.

  Toks taupymas mums leis išlaikyti darbuotojų atlyginimus tame pačiame lygyje, jų nemažinti. Visi suprantame, kaip tai yra  svarbu šiuo sudėtingu ekonominiu laikotarpiu.

  

  

  Kaip matote nuotraukose, kiekviename šiukšliavežyje dabar yra įrengti kompiuteriai su navigacine kontrolės sistema. Pagal įdiegtas naujas procedūras, vairuotojai, ištuštinę konteinerį, privalo kompiuterinėje programoje atliktą darbą pažymėti. Jei konteineris sulaužytas, užtvertas kelias ar kt. atvejais – vairuotojas apie incidentą programoje informuoja valdymo centrą, kuris imasi operatyviai jį spręsti.

  Mūsų logistikos specialistai sako, kad toks kompiuterio pastatymas šiukšliavežio kabinoje yra didelis asmeninis iššūkis vairuotojams, nes juk reikia išmokti dirbti naujoviškai, pamaigyti klaviatūrą, kartais ir tekstą parašyti.

  

  Sistema leidžia realiu laiku sudaryti tinkamiausius maršrutus, stebėti transporto priemonių buvimo vietą, fiksuoti ekipažo atliekamus veiksmus.

  Ši kontrolės sistema bus ypač veiksmingai vairuotojams prireikus pagalbos ar patarimo: dabar galėsime jiems padėti labai operatyviai. Žinosime tikrąsias vėlavimų priežastis, galėsime jas greitai šalinti. Taip pat galime garantuoti, kad nebus nesusipratimų, kai išsiskiria vairuotojo ir kliento teiginiai.

  Sistemoje yra fiksuojami duomenys apie konteinerių būklę, į sąvartyną nugabentų atliekų kiekį, nupirktų ir sunaudotų degalų kiekį ir t.t. Nauji klientų adresai į maršrutus įtraukiami automatiškai, vairuotojui pateikiamas pats optimaliausias tos dienos maršrutas.

• Alpėse nėra atliekų šachtų

  Date: 2009.11.11 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Pastebėjimai | Response: 3

  

  Ir mes turime profesinių ligų. Norom nenorom pastebime, kokius svečioje šalyje konteinerius gyventojai naudoja, ar rūšiuoja ir kaip tai daro, kokios statomos, kabinamos šiukšliadėžės miesto centruose, kokiu transportu surenka atliekas ir pan. Tikriausiai ir Jūs sergate savo profesinėmis ligomis, na, bent Jūsų darbdavys to tikisi.

  Praeitą savaitę teko apsilantyti Prancūzijoje, šiek tiek pakeliauti, pasigrožėti gražiu ir šiltu rudenėliu, geltonuojančiais, raudonuojančiais kalnų šlaitais, besiganančiomis „karvutėmis-milkomis“, gyvenimu besimėgaujančiais prancūzais ir kolkas dar negausiai būreliais kalnų ir slidžių ištroškusių turistų.

  Aukščiausio Europos kalno – Monblano (Mont Blanc) – papėdėje įsikūręs gražus, romantiškai nuteikiantis kurortinis miestelis Šarmonik (Chamonix). Pakeliui į funikulierių, keliantį visus norinčius pasigrožėti Monblanu iš arčiau ir pajausti, kaip plaka širdis ir svaigsta galva esant 4 km. aukštyje, pamatome štai tokį profesinį vaizdelį:

  

  MOLOK konteineriai stovi ne tik Prancūzijos Alpių šlaite, bet ir Vilniuje. Paspaudę ant nuotraukos pamatysite, kur jie įdiegti.

  

  Požeminiai konteineriai šiuo atveju skirti ne tik buitinėms, bet iš rūšiuotoms atliekoms.

  Grįžtant prie profesijos, įdomu tai, kad „VSA Vilnius“ lygiai tokius pačius konteinerius vilniečiams siūlo jau apie 5 metus. Tačiau įrodyti naudą (ne tik estetinę, bet ir praktinę) yra ganėtinai sudėtinga. Žinome iš savo praktikos, kad gyventojams „sudėtinga“ nusileisti iš, tarkime, 7 aukšto (liftu) ir atliekų maišėlį įmesti į kieme pastatytą požeminį konteinerį. Užuot pasinaudojus šachta. Suprantama, keisti savo įpročius reikia pasiryžimo.

  Tuo tarpu, Šarmonik gyventojams ir turistams nekyla problemų šiukšles išmesti nusileidus iš beveik 4 km. aukščio. Gal dėl to, kad Alpėse nėra šachtų?

  Įdomu ir tai, kad mūsuose tenka ilgai įrodinėti, kad tokie konteineriai negadina vaizdo pro langą, arba kad žmonės tikrai nejaus nemalonaus kvapo (paradoksas, bet šachtų kvapas smarvė kažkodėl kenčiama).

  Prancūzai gi nieko nesibaimindami šiuos konteinerius įkasa tiesiai po nuomojamų apartamentų langais, labiausiai lankomoje vietoje.

  

  Matosi aukščiausia Europos viršukalnė - Monblanas.

  

  Prancūziška lapkričio pradžia.

• Rūšiuosime ar deginsime?

  Date: 2009.10.15 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Laisva spauda rašo | Response: 0

  

  Labai įdomus pasirinkimas, ar ne? Tokius variantus, pasirodo, svarsto „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Bendrovė, Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu turinti pateikti Vilniaus miesto atliekų tvarkymo projektą.

  Esame girdėję, kad toks projektas bus rengiamas, todėl oficialiai savivaldybei siuntėme raštą, siūlėme projekto rengėjams ir užsakovams sukviesti visus Vilniaus atliekų vežėjus į pasitarimą. Visi turime pasiūlymų, galėtume pasidalinti informacija ir žiniomis, sukauptomis iš ilgametės praktikos. Eilinį kartą likome neišgirsti.

  O dabar niekaip neparengianti šio projekto bendrovė skundžiasi informacijos stoka ir svarsto, kas geriau: ar deginti, ar rūšiuoti? Ir kas neva gyventojams būtų pigiau.

  Pirma, tokie svarstymai arba kvepia visišku neišmanymu ir nekompetencija, arba jie turi kitų paslaptingų planų ir tikslų. Antra, jei ruošiatės viską deginti, tai tikrai negalvojate, kaip taupyti gyventojų pinigus. Mieli skaitytojai, ar Jūsų tai nestebina?

  Iš praktikos galime pasakyti, kad pigiausia viską vežti į sąvartyną, kaupti kalnus šiukšlių, susitaikyti su visom iš to išplaukiančiom pasėkmėm. Nes taip daro ir Bangladeše.

  Kitose, drįstume sakyti, socialiai atsakingose valstybėse paprastai daroma yra taip:

  Pirmiausia, žmonės labai atsakingai stengiasi rūšiuoti atliekas namuose, jas mesti į tam skirtus konteinerius, tuomet tos išrūšiuotos atliekos didžiąja dalimi yra atiduodamos perdirbti. Tokią sistemą, nors ir labai stipriai šlubuojančią, mes turime ir Lietuvoje (šįkart nekalbėsime apie vyraujančius tautinius rūšiavimo ypatumus ir apskritai suvokimą, kam ir kodėl reikia tą daryti).

  Stambiagabaritės atliekos (sofos, stalai, kedės, spintos, kiti baldai, šaldytuvai, unitazai ir kiti panašus daiktai) taip pat yra ardomi, išrūšiuojami, kas įmanoma – perdirbama.

  Antra, kituose kraštuose, pavyzdžiui Skandinavijoje, Olandijoje, Vokietijoje iš komunalinių atliekų atskiriamos ne tik tos mums gerai žinomos antrinės žaliavos (stiklas, popierius, plastikas, metalas), tačiau ir biodegraduojančios atliekos (šiuo metu Lietuvoje beveik pusė – 45 proc. – į savartynus vežamų komunalinių atliekų sudaro biodegraduojančios atliekos). O juk jos galėtų būti panaudojamos energijos, šilumos gamybai. Galiausiai įvairūs maisto likučiai galėtų būti kompostuojami, vėliau gaminamas vertingas kompostas mūsų augalams.

  

  Pavyzdžiui, Švedijoje yra naudojama technologija, kuri leidžia iš biodegraduojančių atliekų galinti gamtines dujas, kuriomis užpildomi atliekų surinkimo mašinų bakai.

  It tik tada tik tai,  kas lieka, galima būtų arba deginti, arba kaupti sąvartynuose.

  Ar ir kada Vilniuje bus statoma deginimo gamykla, neaišku. Tačiau faktas, kad po tokio išrūšiavimo savartynuose atliekų būtų žymiai mažiau, ir sąvartynų “galiojimo laikas” gerokai prasitęstų.

  Kalbant apie pigumą. Deginimas – brangiausias atliekų naikinimo būdas, tačiau manoma, kad tai ekologiškiausias kelias sunaikinti neperdirbamas ar kitaip nepanaudojamas atliekas.

  Ekologiškas gyvenimo būdas niekada nebuvo pigus. Tokia tiesa. Tiesiog darydami tam tikrus veiksmus, keisdami savo įpročius, tą kainą mes galime susimažinti.

  Sako, kad 17 kartų pakartotas veiksmas, tampa įpročiu. Pradžioje išmokime rūšiuoti, rūšiuokime. 18 kartą nešant išrūšiuotas atliekas į konteinerius manysite, kad tai darėte visą gyvenimą.