Archive for the ‘Pastebėjimai’ Category

• Ar pavyks monopolizuoti ir Vilniaus atliekų rinką?

  Date: 2012.01.31 | Category: Pastebėjimai | Response: 0

  Ši istorija viešumoje pirmą kartą nuskambėjo 2009 m. vasarą. Tuomet, pasimakalavę po spaudą, televizijas ir radijo laidas, po kurio laiko grįžome prie šiukšlių. Šiandien, prabėgus dvejiems su puse metų, galime stebėti serialo antrojo sezono startą. Dalis aktorių pasikeitė (prarado politinį pasitikėjimą, pralaimėjo rinkimus, kt.), tačiau režisierius liko tas pats, ta pati liko ir jo „Happy End’o“ vizija – absoliučiai monopolizuotas Vilniaus komunalinių paslaugų ūkis.

  Mūsų įmonės, užimančios apie trečdalį sostinės atliekų verslo rinkos, strategija, deja, nesutampa su rubikoniniu Happy End’u. Todėl reaguodami į paskutinius Vilniaus m. savivaldybės administracijos grasinimus mūsų įmonės atžvilgiu, kreipėmės į atitinkamą įstaigą:

  Sostinės atliekų vežėja bendrovė “VSA Vilnius” kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nusikalstamų veiksmų. Bendrovė įtaria miesto vadovybę korupcija ir piktnaudžiavimu veikiant vienos įmonių grupės naudai.

  UAB „VSA Vilnius“ 2011 m. gruodžio 28 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos grasinimą, jog jei bendrovė per 30 dienų nesumokės sąvartynui 3.468.514 Lt, savivaldybė nutrauks viešosios paslaugos sutartį su “VSA Vilnius”. Tuo tarpu “VSA Vilnius” teigia, jog savivaldybės grasinimai yra nepagrįsti, nes krizės metu sustabdyti mokėjimai iš savivaldybės valdomų daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių užkirto kelią bendrovei “VSA Vilnius” laiku padengti privatizuotą skolą savivaldybės valdomam sąvartynui.

  “Rinkoje vieša paslaptis, kokios įmonių grupės naudai dirba sostinės vadovybė. Komunalinių paslaugų sektorius sistemingai monopolizuojamas: neabonentinis verslas stumiamas iš sostinės rinkos įvairiais būdais, nežiūrint nei teisės aktų, nei investuotojų, nei vartotojų interesų”, – sakė Jurgita Petrauskienė, UAB “VSA Vilnius” direktorė.

  Vakar Vilniaus m. 1-os apylinkės teismas patenkino “VSA Vilnius” prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, uždrausdamas savivaldybei nutraukti sutartį. Dar anksčiau Konkurencijos taryba priėmė sprendimą, kad savivaldybė, nebūdama prievolės tarp UAB „VSA Vilnius“ ir sąvartyno šalimi, negali reikalauti iš atliekų tvarkymo bendrovės sumokėti susidariusią skolą, kuri priklauso tik prievolės šaliai. Konkurencijos taryba pažymėjo, jog savivaldybė negali priimti tokių teisės aktų ar sprendimų, kuriais būtų sprendžiami prievolinių santykių tarp UAB „VSA Vilnius“ ir sąvartyną valdančios UAB „VAATC“ klausimai.

  “Kreipimesi į prokuratūrą nurodėme šešias faktines aplinkybes, kurios leidžia įtarti, kad savivaldybės administracija piktnaudžiavo viešojo administaravimo įgaliojimais siekdama pašalinti mūsų įmonę iš sostinės atliekų tvarkymo rinkos”, – sakė J. Petrauskienė.

  Visą pranešimo spaudai tekstą galite perskaityti čia. Apie tai, kokios pasekmės laukia vartotojų monopolizuotoje rinkoje, turbūt pasakoti nereikia.

  Taigi pašalinti mūsų iš monopolizuojamos rinkos nepavyko: teismas uždraudė savivaldybei nutraukti sutartį. Ginčas persikelia į teismą, galbūt darbo imsis prokurorai, o mes tuo tarpu ir toliau aptarnausime savo klientus. Beje, su dar didesniu entuziazmu.

  Serialo antrasis sezonas prasidėjo, kai iš savivaldybės administracijos direktoriaus Valdo Klimantavičiaus sulaukėme šio rašto:

  2011 12 22 – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas UAB “VSA Vilnius” – Dėl 2007-05-17 viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje sutarties

  View more documents from vsavilnius

  Kaip mes sureagavome? Pirmiausia įvertinome, kad:

  • Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi jie pažeidžia ir sudarytos viešosios sutarties nuostatas, ir teisės aktus,
  • Vilniaus miesto savivaldybei nėra suteikti įgaliojimai būti rinkos reguliatoriumi, tuo labiau svaidytis tokiais grasinimais ir spręsti dviejų bendrovių skolų klausimus, duoti nurodymus kam, kas, kiek ir kada turi mokėti,
  • Vilniaus miesto savivaldybė pastaraisiais metais nesiimdavo spręsti trišalio (“VSA Vilnius”, sąvartynas ir savivaldybės namų ūkiai) skolų sudengimo motyvuodama, kad negalinti kištis į savarankiškų ūkio subjektų reikalus,
  • Vilniaus miesto savivaldybė neįvardino jokių pažeidimų, kurie galimai būtų susiję su netinkama ar nekokybiška atliekų tvarkymo veikla – t.y. nėra reiškiama ir nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl atliekų neišvežimo, nesurinkimo ir pan.,
  • administracijos direktorius Valdas Klimantavičius atsisakė susitikti su mūsų įmonės vadove, per sekretorę perdavęs, jog nemato reikalo.

  Ir tuomet dėl visų Vilniaus miesto savivaldybės pažeidimų kreipėmės į Generalinę prokūratūrą, Konkurencijos tarybą, Vyriausybės atstovą ir Aplinkos ministeriją.

  Taip pat su ieškiniu kreipėmės ir į Vilniaus m. 1-os apylinkės teismą, kuris preliminariai įvertinęs savivaldybės veiksmus vakar patenkino mūsų prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, uždrausdamas savivaldybei atlikti bet kokius veiksmus, priimti sprendimus ir kitus aktus, kuriais bet kokiu būdu galėtų būti įgyvendinamas viešosios paslaugos sutarties nutraukimas. Savivaldybė toliau negali grasinti, kol teismas nepriims galutinio sprendimo byloje.

  Visus mūsų gautus ir siųstus raštus rasite šio įrašo pabaigoje. Žemiau – kreipimasis į prokuratūrą:

  2012 01 19 – UAB “VSA Vilnius” raštas LR Generalinei prokūratūrai – Pareikškimas dėl nusikalstamos veikos

  View more documents from vsavilnius

  Toliau papasakosime apie patį ginčo objektą – mūsų bendrovės skolą sąvartynui.

  Kas, kiek ir kodėl skolingi sąvartynui?

  • Mes, UAB “VSA Vilnius”, kaip tarpininkas, surenkantis atliekas iš teršėjų ir jas pristatantis sąvartynui (UAB “VAATC”, direktorius Juozas Šiaudinis), skolos fakto sąvartynui neneigiame ir niekuomet neneigėme. Visuomet dėjome pastangas bendradarbiauti ir skolos grąžinimą išdėstyti protingais terminais.
  • UAB “VSA Vilnius” skolos sąvartynui suma yra ginčijama šiuo metu nagrinėjamose 6 civilinėse bylose, todėl ne tik Vilniaus m. savivaldybės grasinimai, bet Vilniaus m. savivaldybės reikalaujama grąžinti suma nėra pagrįsta.
  • Mūsų skolos sąvartynui istorija prasidėjo dar 2004 m., kai Vilniaus miesto savivaldybė privatiems investuotojams leido privatizuoti tuometinę AB “Vilniaus specialusis autotransportas”. Privatizavimo sutartimi investuotojas ne tik sumokėjo Vilniaus miesto savivaldybei 43.200.000 Lt, bet ir paveldėjo 3,2 mln. Lt skolų sąvartynui bei klientų įsiskolinimų už daugiau nei 6 mln. Lt.
  • 2008 m. pabaigoje prasidėjus krizei per trumpą laiką smarkiai išaugo daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių, tarp jų ir savivaldybei priklausančių butų ūkių, skolos bendrovei “VSA Vilnius”. Tais metais spaudoje buvo daug publikacijų apie tai, kokias neigiamas pasekmes jaučia nemokios Vilniaus savivaldybės tiekėjai. Apie savivaldybei priklausiusių būtų ūkių skolas mums, rašėme prieš porą metų.
  • Krizės metu sustabdyti mokėjimai iš savivaldybės valdomų daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių užkirto kelią mūsų bendrovei laiku padengti privatizuotą skolą savivaldybės valdomam sąvartynui.
  • Vilniaus mieste atliekų surinkimo grandinė realizuojama pagal tokį procesą:

  Gyventojas (teršėjas) –> namų administratorius –> “VSA Vilnius” –> sąvartynas

  Antroji ir ketvirtoji grandys yra arba buvo (iki daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių privatizavimo 2010-2011 m.) kontroliuojamos Vilniaus miesto savivaldybės. Mes, trečioji grandis, neatgaudami pinigų iš namų administratorių, esame spaudžiami sumokėti sąvartynui.

  • Vilniaus m. savivaldybė neužtikrina teisės aktuose nustatyto “teršėjas moka” (žr. V.81) principo įgyvendinimo, tačiau grasina imtis sankcijų dėl pasekmių, kylančių iš šio principo neįgyvendinimo.
  • Mūsų duomenimis, šiuo įrašo rašymo momentu UAB “VSA Vilnius” sąvartynui yra skolinga 2.794.018,02 Lt. Tuo tarpu šiuo metu Vilniaus miesto atliekų turėtojai bendrovei už atliekų surinkimą ir išvežimą yra skolingi 3,5 mln Lt.
  • Pastaruoju metu bendrovė ne tik pilnai dengia kasmėnesinius mokėjimus, tačiau kas mėnesį vidutiniškai sumoka apie 80 tūkst. Lt skolai dengti.

  Kai turėsime naujų žinių iš valstybės institucijų, į kurias kreipėmės – pasidalinsime.

  Kol kas publikuojame tai, ką turime.

  2011 12 22 – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas UAB “VSA Vilnius” – Dėl 2007-05-17 viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje sutarties

  2012 01 04 – UAB “VSA Vilnius” raštas LR Konkurencijos tarybai – Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų
  

  2012 01 16 – UAB “VSA Vilnius” raštas Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje – Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų

  2012 01 17 – UAB “VSA Vilnius” raštas LR Aplinkos ministerijos Atliekų departamentui – Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų

  2012 01 18 – LR Konkurencijos tarybos atsakymas UAB “VSA Vilnius” – Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų

  2011 11 23 – LR Konkurencijos tarybos raštas UAB “VSA Vilnius” – Dėl atsisakymo pradėti tyrimą. (Susijęs dokumentas su 2012 01 18 LR Konkurencijos tarybos atsakymu)

  2012 01 19 – UAB “VSA Vilnius” raštas LR Generalinei prokūratūrai – Pareikškimas dėl nusikalstamos veikos

  2012 01 30 – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis

• Ispanijoje atliekų rūšiavimas prasideda namuose

  Date: 2012.01.25 | Category: Atliekų rūšiavimas, Pastebėjimai | Response: 2

  

  Šiemet atostogų proga išsiilgus nors trupučio saulės pasitaikė proga savaitei pasprukti į Ispaniją. Jos sostinė Barselona garsėja autentišku senamiesčiu su ypač siauromis gatvytėmis. Jos pilnos įvairiausių vintažinių parduotuvių, barų ir kavinukių. Savaime aišku, kad visos šios turistų pamėgtos prekybos vietos prigeneruoja didelius kiekius atliekų. Kas vyksta su jomis?

  Ogi visos tos atliekos sukraunamos į įvairiausius maišelius ir sumetamos į krūveles tiesiog lauke prie durų. Naktimis tomis siauromis gatvelėmis vinguruoja didelė, tačiau šiaip ne taip telpanti mašina ir viską surenka. Dirbdama ypač garsiai daugiausia džiaugsmo ji turbūt suteikia pirmų aukštų gyventojams, tokį garsą naktimis teko proga išgirsti ir man.

  

  

  Gyventojams gatvėse įrengti specialūs rūšiavimo konteineriai. Panašūs kaip pas mus, tačiau vienu tipu daugiau. Pilkieji skirti komunalinėms atliekoms, o rudieji – organinėms. Taigi, ispanai turi galimybę rūšiuoti ir maistą. Toliau, žalieji skirti stiklui, geltonieji – plastikui ir aliuminiui, o mėlynieji be abejo – popieriui ir kartonui. Tokius turime ir mes Lietuvoje.

  

  Bene didžiausią įspūdį paliko konteneriai Ispanijos kaimynystėje Andoroje. Tarp kalnų įsikūrusios mažytės valstybės ypač švarioje ir tvarkingoje to paties pavadinimo sostinėje stovi ne tik rūšiavimui skirti, bet dar ir su iliustruotomis instrukcijomis, kaip teisingai tai daryti, konteineriai. Nepatingėjus žvilgtelėti į piešinuką, neturėtų kilti abejonių, kur ką mesti ir ko negalima. O ir piliečiai rūšiuoti jau turbūt įpratę nuo seno ir abejonių, verta, ar ne jiems turbūt nekyla.

  

  Tarp kitko, internetuose rašoma, kad pačioje Ispanijoje kai kurie žmonės netgi turi rūšiavimo šiukšliadėžes namuose. Jie iš karto atrenka maisto, stiklo, popieriaus ir plastiko aliekas, kurias išnešus belieka tik sumesti į teisingus konteinerius. Pagirtini ispanų įpročiai, taigi, keliaujant galima pasisemti gerų pavyzdžių.

  Živilė Maldeikytė

• Vankuveryje – lokiai, pas mus katės ir jaunikiai

  Date: 2011.12.16 | Category: Pastebėjimai | Response: 0

  

  Stopkadras/DELFI.TV /

  Prieš kelias dienas per televizijas rodė ir internetuose paplito tikrai komiškas vaizdelis.  Apie mešką lepešką katra nusprendė su šiukšliavežių pasivažinėti ir tuo pačiu papietauti

  Pas mus panašiai pietauja katės, o konteinerių krovėjais kelioms valandoms įsidarbina būsimi jaunikiai.

  

  Aušros Barysienės nuotr.

  

  Aušros Barysienės nuotr.

  

• Tapome tiesiog VSA

  Date: 2011.11.03 | Category: Atliekų rūšiavimas, Pastebėjimai | Response: 1

  Oficialiai skelbiame, kad nuo šiol mus galite vadinti tiesiog VSA. Na, tiesą sakant ir ankščiau taip vadindavote, nors Registrų centras mus vadino kiek kitaip – „VSA Vilnius“.

  Taigi, nuo šiol dėl žodelio Vilnius nebereikės kariauti Nes, o bet tačiau gi, visvien mūsų paslaugomis ir moderniais požeminiais konteineriais „Molok“ naudojasi ne tik Vilniečiai, bet ir kitų Lietuvos kampelių gyventojų.

  „Naujas pavadinimas atspindi bendrovės siekius teikti atliekų tvarkymo paslaugas ne tik Vilniaus mieste, bet ir kituose Lietuvos miestuose, – sakė Jurgita Petrauskienė, VSA direktorė. – Ankstesnis įmonės pavadinimas sudarydavo įspūdį, kad kompanija dirba tik Vilniaus mieste, nors įmonės diegiamomis moderniomis požeminėmis atliekų surinkimo sistemomis jau naudojasi Druskininkų, Kauno bei Panevėžio savivaldybių gyventojai bei įmonės”.

  Taigi, nuo šiol kitiems miestams ir miesteliams siūlysime ne tik modernias technologijas, bet ir atliekų tvarkymo paslaugas.

   

• Kas lieka po Vėlinių?

  Date: 2011.11.03 | Category: Ekologija, Pastebėjimai | Response: 0

  

  Ši nuotrauka paimta iš http://a.rgbimg.com tinklalapio.

   

  Ilgajį savaitgalį buvo ramybės ir susikaupimo metas – Vėlinės. Per šias dienas, visos kapinės pasipuošė tūkstančiais degančių žvakučių  ir gėlių, taip sukurdamos jaukią atmosferą mirusiems artimiesiems prisiminti.

  Išsirinkti norimą žvakę nebuvo sunku. Prekybos centruose buvo apstu įvairiausių dydžių žvakių plastikiniuose ir stikliniuose indeliuose. Kaip rašo internetai, šiemet žvakių prekyba ypač pakilo, žmonės pirko jų daugiau, brangiau, didesnėmis pakuotėmis. Tuo ypač rūpinosi įvairiausias akcijas organizuodami prekybininkai. Be žvakių žmonės kapus dar puošė gėlėmis, dėl vėsių orų ir ilgalaikiškumo – dažniausiai dirbtinėmis.

  

  Ši nuotrauka paimta iš http://a.rgbimg.com tinklalapio.

   

  Tačiau tie, kas apsilanko kapuose kelios dienos po Vėlinių, mato jau kur kas kitokį, nei jaukų degančių žvakučių ir dekoratyvinių puokščių vaizdą. Jie mato tą vaizdą, kai visos žvakutės jau sudegusios, o indeliai ir dirbtinės gėlės ištąsytos po visą kapinių teritoriją ar išmestos bet kur. Kai konteineriai jau nebetalpina po švenčių likusių šiukšlių, jos metamos tiesiog šalia.

  Manome, kaip aplankyti mirusio artimojo kapą ir uždegti ant jo žvakelę, taip vėliau nurinkti nuo jo atliekas ir jas tinkamai išmesti yra  svarbi socialinė atsakomybė. Ir patiems nuo to maloniau gyventi. Juk vienos žvakės būna plastikininiuose indeliuose, kitos stikliniuose, kurie užuot vėliau trūnydami savartynuose, galėtų nešti naudą.

  O mes kaip visada ne tik aplankome artimųjų kapus, bet ir visus kitus, Vilniuje, kur siekia mūsų teritorija. Išvežame atliekas bei stengimės, kad aplinka būtų švari ir graži ne tik per Vėlines.

• Filme drąsiai atskleidžiamas savartyno žmonių gyvenimas

  Date: 2011.10.26 | Category: Pastebėjimai | Response: 0

  

  Mūsų šalies kino teatrus jau pasiekė dar vienas įdomus lietuviškas filmas. Tai režisieriaus M. Survilos darbas „Stebuklų laukas”. Šis filmas neeilinis savo tematika – tai dokumentinis pasakojimas apie savartyne gyvenančius žmones, jų kasdienybę.

  Lankymąsis savartyne - mūsų kasdienybė, todėl ir nusprendėme apie tai brūkštelėti, bei tuo pačiu filmą pareklamuoti. O kino komandai panorėjus galėjome pareklamuoti ne tik parašydami, bet ir ant savo žymiųjų šiukšliavežių. Juk ten taip tiktų filmo apie savartyno gyventojus reklama…:)

  Grįžtant prie paties filmo, „Stebuklų laukas” pristato neįprastą dumster divingo (t.y. visokių buities priemonių ieškojimas konteineriuose) reiškinį. Pas mus tai suvokiama, kaip visiško skurdo padarinys, o labiau ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, kur išmetama žymiai daugiau kokybiško maisto, drabužių ir pan. – tai populiarėjantis gyvenimo būdas. Anot filmo režisieriaus M. Survilos, dumster divingas – tai protesto forma prieš beprotišką vartojimą ir proga sutaupyti daug pinigų.

  

  Deja pas mus tuo užsiimantys žmonės taip elgiasi tikrai ne protesto sumetimais. Nors kiekvienas jų turi savo istoriją, dažniausiai juos sieja viena priežastis – skurdas.

  Šio filmo herojai - tai nepaprasti žmonės, gyvenantys kitokioje rutinoje, nei dauguma mūsų esame pratę. Ekrane atvaizduota karti jų kasdienybė nepalieka abejingų. Filmo kadrai be užuolankų pademonstruoja tų žmonių buitį, per pokalbius atskleidžia jų nuotaikas ir stiprybę kovoti už gyvenimą. Reikia gerai išlavinti mąstymą ir vaizduotę, kad būtume tolerantiški ir kilniaširdiški, neliktume abejingi mus supančiai aplinkai. Šis filmas iš tų, kurie skatina apie tai susimąstyti. Pažiūrėkit!

• Nuotraukas ant mūsų šiukšliavežių klijuoja žurnalistai

  Date: 2011.10.23 | Category: Pastebėjimai | Response: 0

  

  V.Ščiavinsko nuor.

   

  Dagyvenome iki to, kad patiems jau nebereikia vargintis ir galvoti, o poto klijuoti reklamų ant mūsų šiukšliavežių. Dabar už mus tai padarė lrytas.lt žurnalistai rašydami tekstą apie „Manchester United“ rėmėjų akcijai skirtas šiukšliavežes su užrašu „Išmesk C.Tevezo marškinėlius“.

  Na ką, teks savo veiklą plėsti ne tik Lietuvoje

   

• Mes – Sopranai!?

  Date: 2011.10.10 | Category: Atliekų rūšiavimas, Pastebėjimai | Response: 0

  

  "The Sopranos"

   

  Ši mintis nuskambėjo nesenai vykusiame kasmetiniame Atliekų tvarkymo forume Druskininkuose. Beje, ji tiek sužavėjo visuomenę, kad kitos forume aptarinėtos problemos ir temos dėmesio žiniasklaidoje nesulaukė. Nes ogi pabandykit internetuose atrasti bent vieną šio forumo pranešėjo prezentaciją arba kokį straipsnį rezumuojantį šį neeilinį renginį.

  Na, bet kadangi Sopranai visus labai domina, tai ir mes apie tai brukštelsim.

  Ši ištraukėlė iš filmo labai gerai atspindi p. Almonto Kybarto pranešime išsakytą mintį. „Visuomenėje vis dar gyvi mitai, kad visi atliekų tvarkytojai yra „Sopranai”, o pats atliekų tvarkymas - pinigų plovimo sistema.” - sakė jis

  Tuomet salėje sėdėjusių dalyvių dalis pasitempė, atrodė taip, tarsi išgirdo didžiausią komplimentą: Mes - Sopranai!!!!!! Kita dalis  - spaudė šypseną:  Mes - Sopranai???

  Visgi, visai nesvarbu kaip į šiuos visuomenės komplimentus reaguojame mes, šios rinkos dalyviai, svarbiausia, kad toks komplimentas mums yra sakomas. Sakomas ne todėl, kad norima mus sureikšminti, o todėl, kad ši veiklos sritis visuomenei vis dar atrodo labai paslaptinga, mistiška, panašu, net bauginanti.

  Ir kur nebus paslaptinga, jei net forumo puslapyje nerasite nei vienų metų pranešėjų prezentacijų, tarsi tai būtų didžiausia paslaptis. Jau nekalbam apie tai, kad didžioji dalis šios rinkos dalyvių neturi interneto svetainių, kuriose galėtume paskaityti ne tik apie teikiamas paslaugas, bet ir apie tų įmonių vykdomas akcijas, diegiamas naujoves, įmonių darbuotojus ir pan.

  Paslaptingos veiklos ir bauginančio įvaidžio pasėkmes tarp eilučių įvardino ir minėtasis pranešėjas sakydamas, kad Lietuvos visuomenė nėra subrendusi priimti mūsų sektoriaus kaip lygiavertės pramonės šakos, o šiame sektoriuje dirbančiųjų žmonių – kaip gerbtinų darbuotojų ir vertingų specialistų.

  Ir jis visiškai teisus. Bet kaip galima tikėtis pagarbos ar specialistų vertinimo, jei patys savęs nevertiname ir gėdinamės pasakyti kokį darbą dirbame.

  Mūsų darbuotojai (vairuotojai ir krovėjai) gali kasdien pasakoti istorijas kaip kas nors juos aprėkė, pakeikė vien todėl, kad žmogus nustatytu grafiku darė savo darbą. Taip, šis darbas dažnai patrukdo eismui, konteinerių bildesys irgi nėra iš maloniausių. Visgi, tai yra darbas, kurį būtina padaryti.

  

  VSA nuotr.

   

  Kasdien kalam į galvas savo žmonėms, kad tai, ką jie daro yra labai reikalinga ir reikalinga, o  visuomenė mus pastebi tik tada, kai savo darbo nespėjom atlikti laiku.  Taigi, faktas kaip blynas, kad pagarbos šiai profesijai ir supratimo iš visuomenės labai trūksta.

  O kai trūksta pagarbos iš visuomenės narių, tuomet ir šios profesijos žmonės linkę susigūžti ir užsidaryti savyje.

  Kaip internetuose cituojamas A. Kybartas sakė, vairuotojas, kuris dirba banke, ir vairuotojas, dirbantis atliekų tvarkymo įmonėje, prisistatys skirtingai. Pirmasis sakys, kad dirba banko vairuotoju, antrasis prisistatys tik vairuotoju.

  O ištiesų, būti šiukšliavežio vairuotojų reikia gerokai didesnės kvalifikacijos ir įgūdžių, nei vairuoti banko klerko automobilį. Tačiau tai niekam nemotais, nes banke dirbti yra lyyyygis, o šiukšlių firmoje  - gėda.

  Taigi va, kai turim tokią situaciją, tai pritraukti gerus specialistus į atliekų tvarkymo įmones yra gana sudėtinga, mat jie mieliau renkasi dirbti kitose rinkose, kurios neatrodo tokios tamsios ir gėdingos.

  Bet grįžkime prie „Sopranų”. Dėl savo uždarumo ir paslaptingumo gal ir galime pretenduoti į tokį pavadinimą, bet kaip pramonės šaka sopraniškumu tikrai negalime pasigirti.

  Lietuvoje veikia 1044 atliekų tvarkymo įmonės, kuriose, manoma, dirba apie  20 000 darbutojų. Jei išvestume vidurkį gautųsi, kad vienoje tokioje įmonėje dirba 19 darbuotojų. Aišku yra tokių įmonių, kurios atitinka vidurkį. Tačiau labai dažnai atliekų tvarkymo įmonėse dirba 4-5 darbuotojai. Faktas,  yra ir tokių, kuriose dirba 100-250 darbuotojų.

  Didžioji dalis šių įmonių yra paslaugos (paimu šiukšlės, nuvežu į savartyną) tiekėjai. Apie pramonės šaką net neina kalba. Tik maža dalis šios veiklos dalyvių užsiima atliekų rūšiavimu, paruošimu perdirbimui, perdirbimu, planuoja, testuoja, naudoja naujas technologijas, kurios ir leidžia pretenduoti vadintis pramonės šaka.

  Smagu sulaukti komplimentų, tačiau „Sopranais” galėsime vadintis, kai į šiukšles pradėsime žiūrėti kaip į naudingas žaliavas ir kai iš paslaugų teikėjų tapsime pramonės šakos vystytojais. O kol kas, per daug nepelnytos garbės…..

• Konfidencialūs dokumentai – po krūmu?

  Date: 2011.09.21 | Category: Ekologija, Laisva spauda rašo, Pastebėjimai | Response: 0

  

  Vaivos Čaplikienės nuotr.

   

  Kasdieną vartant internetinius ir popierinius žiniasklaidos puslapius bei sekant visuomenės aktualijas, vakar pastebėjome mus ypač sudominusią naujieną. „Tarp parke suverstų šiukšlių – oficialūs konsulatų dokumentai”, skelbė „15 min” straipsnio antraštė. Tekste buvo rašoma apie tai kaip Pavilnio regioniniame parke, Ribiškių take praeivė užtiko krūvą besimėtančių oficialių dokumentų iš Lietuvos konsulatų Kaliningrado srityje, Moldovoje bei kitose šalyse.

  Tiesa, toks įvykis Lietuvoje pasitaiko nebe pirmą kartą. Pamename, kai praeitais metais spauda rašė apie šiukšlių maišuose prie konteinerių paliktus „Sodros” dokumentus. Tąsyk Vilniaus skyriaus padalinių vadovai atsipirko tik įspėjimais ir paraginimais laikyti duomenų saugumo reikalavimų, tačiau, jei nuo to žmonės būtų nukentėję …

  Tokie dalykai mus iš tiesų stebina. Neteisingai tvarkomi dokumentai su žmonių vardais, pavardėmis, asmens kodais ir kita svarbia informacija yra ne tik didelis asmens duomenų tvarkymo pažeidimas, bet ir nusikaltimas gamtai. Keistai atrodo, kai valstybės įstaigos nesilaiko LR įstatymų.

  

  Vaivos Čeplikienės nuotr.

  Faktas, kad taip atsikratyti konfidencialiais dokumentais yra pigiau. Na, nereikia mokėti už jų tinkamą sunaikinimą, jų kaip atliekų sutvarkymą. Tačiau jei jau tave prigavo, teks pakloti kokį tūkstantėlį baudai.

  Bet ar ne pigiau ir saugiau dokumentus sunaikinti tinkamu būdu? Juk jei nedidelis dokumentų kiekis galima jos sunaikinti tiesiog ofise su specialiu įrenginiu, jei didesnis – galime atvažiuoti į vietą su specialiu dokumentų naikinimo automobiliu, galėsite stebėti visą naikinimo procesą, o be to visas popierius bus naudingai perdirbtas.

  Nėra išmestų svarbių dokumentų – nėra ir problemų.

   

   

   

• Požeminiai konteineriai įrengti ir Balsių mokykloje

  Date: 2011.07.25 | Category: Atliekų rūšiavimas, Pastebėjimai | Response: 0

  

  Nuotrauka paimta iš Technologijos.lt tinklalapio.

   

  Tikriausiai jau girdėjote, kad Vilniuje, Balsiuose šių metų rugsėjo 1-ąją duris atvers moderni mokykla. Pasirodo, tai pirmoji nauja mokykla, pastatyta nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo.  Joje pagal aukščiausius švietimo standartus mokinsis per 800 pirmų-dešimtų klasių moksleivių.

  Iki šiol Balsių ir aplinkinių gyvenviečių vaikai lankė dar 1930 m. statytą medinę mokyklą arba po 15-20 kilometrų važinėdavo į kitas sostinės švietimo institucijas.

  

  Nuotrauka paimta iš Litas.lt tinklalapio.

   

  Balsių mokykla yra pirmoji Lietuvoje švietimo įstaiga, pastatyta bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams. Bendrovės „Merko statyba” bei „E.L.L. Kinnisvara” mokyklą pastatė iš savų lėšų, o Vilniaus miesto savivaldybė pasižadėjo kasmet mokėti sutartą sumą šioms įmonėms. Bendra projekto vertė siekia 30 mln. litų, o statymo darbai truko metus.

  Ši nauja mokykla pasižymi ypač moderniomis vidaus ir išorės įrengimo technologijomis. „Balsių mokyklos SPV” direktorius Kęstutis Gocentas mums pasakojo, kad pastatas bus šildomas dujomis, taip pat naudojami ekonomiški žematemperatūriniai katilai. Vienas įdomesnių faktų, kad mokykloje įdiegtas modernus apšvietimas, kurio davikliai reaguoja į judesį ir naturalų šviesos lauke intensyvumą. Taip taupoma elektros energija.

  Be šiuolaikiško išplanavimo ir apšiltinimo mokykla, bendradarbiaudama su mumis pasirūpino ir naujovišku buitinių bei rūšiuotų atliekų išvežimu. Šalia mokyklos įrengti požeminiai „Molok” konteineriai. Tokie pat konteineriai šį mėnesį mūsų inciatyva buvo įkasti ir pristatyti Vilniaus miesto centre, Neries krantinėje prie Baltojo tilto.

  Ši technologija leidžia sutalpinti penkis kartus daugiau atliekų, apsaugo nuo blogo kvapo, nedarko kraštovaizdžio bei palengvina šiukšlių išvežimo darbus. Tai ypač naudinga švarą ir saugumą vaikams užtikrinti turinčiai mokyklai.

  Pasak to paties Kęstučio, Balsių mokyklos statytojai atliekas rūšiavo viso statybos proceso metu, o moksleiviai ir toliau bus ugdomi tęsti atliekų rūšiavimą ir saugoti aplinką.