Archive for the ‘Pastebėjimai’ Category

• Teismas: „VSA Vilnius“ nebankrutuoja

  Date: 2009.09.07 | Category: Laisva spauda rašo, Pastebėjimai | Response: 0

  Šiandien Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria atmetė garsiai nuskambėjusį bandymą inicijuoti mūsų įmonei bankroto bylą. Tuo, kad esame teisūs, nebuvo jokių abejonių. Štai teismo nutartis.

  Kodėl?

  LR įmonių bankroto įstatyme aiškiai parašyta, kad bendrovei bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai „pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės„. Tačiau mūsų pradelsti įsipareigojimai 2009-07-31 dienai sudarė tik 9,3 proc. į balansą įrašyto turto vertės. Apie tai jau esame rašę, galite pamatyti ir auditorių nuomonę.

  Taigi Vilniaus apygardos teismas nesudvejojo ir užkirto kelią spekuliacijoms apie tariamą UAB „VSA Vilnius“ bankrotą.

  Tikimės, kad šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas ir apskritai visa UAB „VSA Vilnius“ tariamo bankroto istorija bus tam tikras precedentas, kuris įgalins verslo visuomenę labiau vertinti skaidrias kompanijas ir nesišvaistyti į kairę-dešinę „bankrotais“.

  Su p. Mažeika, kuris bandė mus „bankrotinti“, susitiksime kitame teisme, kur bus sprendžiama jo atsakomybė dėl žalos UAB „VSA Vilnius“ reputacijai.

  Mūsų oficialus pranešimas spaudai – čia.

• Skaičiai rodo, kad viskas gerai (auditorių nuomonė)

  Date: 2009.09.02 | Category: Laisva spauda rašo, Pastebėjimai | Response: 3

  Kadangi kai kam kyla klausimų apie mūsų įmonės finansinę būklę (apie tai trečiadienį parašė net „Verslo žinios“), kad būtų mažiau interpretacijų, paprašėme nepriklausomų auditorių pareikšti savo nuomonę. Su ja galite susipažinti štai čia.

  Kaip žinia, LR įmonių bankroto įstatyme yra labai aiškiai parašyta:

  2 straipsnis.
  1. Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.

  8. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

  Jei atsidarysite nepriklausomų auditorių nuomonę, ten pamatysite, jog 2009-07-31 dienai UAB „VSA Vilnius“ turimo turto vertė siekė 17 427 830 Lt. O pradelsti įsipareigojimai tai dienai sudarė 1 620 098,86 Lt arba 9,3 proc. į balansą įrašyto turto vertės.

  Nesugalvojame, ką čia dar būtų galima pakomentuoti.

  Nebent pridėti audito įmonės pažymėjimą, sertifikatą ir auditoriaus pažymėjimą, kuriuos drauge su jų nuomone pateikėme teismui.

• Kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių

  Date: 2009.09.02 | Category: Laisva spauda rašo, Pastebėjimai | Response: 6

  

  Šiandien temą apie mūsų bendrovės “bankrotą” tęsia “Verslo žinios”. Kadangi straipsnis išsamus, paminėta daug skaičių ir faktų, tad ir mūsų paaiškinimas bus išsamus.

  Skaitome VŽ:

  „VSA Vilnius“ – vienai seniausių ir didžiausių Vilniaus atliekų tvarkymo bendrovių – liepos pabaigoje inicijuota bankroto byla

  Priešingai, nei rašo VŽ, “VSA Vilniui” niekas bankroto bylos neinicijavo. Suprantame, kad geriant rytinę kavą ir skaitant laikraštį, didelio skirtumo gal ir nėra, tačiau teisiniu požiūriu, bankroto bylos inicijavimas ir prašymo iškelti bankroto bylą įregistravimas yra du skirtingi dalykai.

  Taigi kol kas “Prekybos namai Lina” tėra įregistravę prašymą iškelti bankroto bylą. Kai pora nuneša pareiškimus tuoktis, tai dar nereiškia, kad jie sukūrė šeimą ir susilaukė vaikų.

  “Šitą skolą – 500.000 Lt teismas man jau priteisė, bet „VSA Vilnius“ vis tiek jų negrąžina (…)”, – VŽ pasakoja Arūnas Mažeika, įmonės „Prekybos namai Lina“ direktorius.

  Visų pirma, p. Mažeika teisme bylinėjosi dėl 388 414,04 Lt skolos, antra – joks teismo sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs ir negali būti vykdomas.

  A. Mažeika: “O skolingi jie ne man vienam, visas jų turtas bankams įkeistas arba areštuotas”.

  Šiuo metu UAB “VSA Vilnius” turtas sudaro 17 427 830,00 Lt. Vien turtas, kuriam nėra taikyti jokie suvaržymai, siekia 5 mln. Lt. Be to, arešto apimtys yra nuolat mažinamos, kadangi vykdome susitarimus su partneriais.

  „Man bendrovės nuoširdžiai gaila. Tikrai nenoriu jos į bankrotą nuvaryti. Kai bankroto administratorius atliks dalį darbo, kai bus atliktas auditas ir iškils klausimas, ką daryti su įmone, pasisakysiu už restruktūrizavimą ar kitokį gelbėjimo būdą. Įmonė tiesiog buvo prastai valdoma“, – kalba p. Mažeika.

  Taigi p. Mažeika pasisako už restruktūrizavimą, o tai yra ne kas kita kaip skolos atidėjimas, grąžinimo grafiko sudarymas ir t.t. Jau rašėme, kad dėl „VSA Vilniaus“ skolos, susidariusios dėl akcininkų ginčo, su p. Mažeika siekėme sudaryti taikos sutartį, tačiau jis teismo posėdžio metu kategoriškai atsisakė tai daryti. Jeigu p. Mažeika būtų norėjęs pinigų, būtų sutikęs sudaryti taikos sutartį. Per laikotarpį, kol jis ruošėsi pasirodymui spaudoje, jau būtų atgavęs apie 30 proc. sumos.

  Situacija su degalų tiekėjais verta truputį detalesnio paaiškinimo. Po to, kai “Euler Hermes” sugriežtino rizikos vertinimo tvarką Lietuvos bendrovėms, mūsų įmonei taip pat buvo panaikintas kredito draudimas. Kai mums tai nutiko (beje, 2008 m. lapkričio 7 d. (penktadienį) 16 val.), sulaukėme reikalavimo susimokėti į priekį. Mes pasiūlėme susidariusią skolą grąžinti pagal grafiką: perkant degalus mokėti daugiau tol, kol panaikinsime įsiskolinimą. “Lukoil Baltija” su tokiu siūlymu sutiko (skolą užgarantavome savo turtu – apie tai rašo ir VŽ paskutiniame sakinyje), o “Neste Lietuva” – ne.

  Nepavykus susiderėti su “Neste Lietuva”, kreipėmės į lietuviškojo filialo valdytojus Suomijoje. Būtent šį mūsų derybinį žingsnį, matyt, “Neste Lietuva” vadovas p. Macijauskas VŽ ir  pavadino “švelniai tariant, nekorektišku”. Švelniai tariant, kai tau nukerta kredito liniją, kai tą patį padaro dar šimtams Lietuvos įmonių, kai vėliau dėl analogiškos problemos atšaukiami iš atostogų ambasadoriai, kai reikalą sprendžia tarpžinybinė delegacija ir įsijungia šalies Prezidentė – kreipimasis į savo kreditoriaus ‘head-ofisą” yra mažiausiai, ką gali padaryti įmonė siekdama išbalansuoti sutrūkinėjusioje vertės grandinėje.

  “Jeigu toks jų stilius – tai įmonė ateities neturi“, – pasakoja p. Macijauskas.

  Ateities neturi ta įmonė, kuri problemas perkelia ant klientų pečių. Mes tiesiog prašėme partnerių padėti susitvarkyti piniginius srautus. Tuo metu, kai Vyriausybė dirbo su “Euler Hermesu”, mes dirbome su savo tiekėjais.

  Kovą 445.500 Lt dydžio turto areštas buvo pritaikytas „Lukoil Baltija“ prašymu.

  Taip, tai tiesa. Su “Lukoil” atsiskaitėme, ir dabar turto areštas (arba skolos grąžinimo užgarantavimas turtu) siekia 219 698,95 Lt ir mažės toliau.

  Daugiausia „VSA Vilnius“ skolinga Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC). „VSA Vilnius“ duomenimis, jie sąvartynui skolingi – 793.000 Lt. (…) Vilniaus savivaldybė ir jos kontroliuojami būtų ūkiai bendrovei skolingi 764.500 Lt.

  Apie savo santykius su sąvartynu (VAATC) esame išsamiai aprašę čia. Būtinai prašome paskaityti visus, kurie turi ketinimų plėtoti mūsų bendrovės skolų sąvartynui temą. Taip pat esame dėkingi, kad VŽ nepamiršo paminėti ir miesto skolų mūsų bendrovei. Naudojamės proga ir DAR KARTĄ SIŪLOME Vilniaus savivaldybei ir VAATC padaryti trišalį susitarimą dėl skolų vieni kitiems grąžinimo. Mieli žurnalistai, paskambinkite į savivaldybę ir paklauskite, kodėl miesto valdžia nenori susitarti dėl savo skolų grąžinimo mums grafiko, o mes lygiagrečiai pasirašytume susitarimą su VAATC.

  Liepos mėn. „Parex faktoringas ir lizingas“ prašymu areštuota beveik 100.000 Lt vertės „VSA Vilnius“ turto.

  Čia dar viena atskira istorija. Su “Parex” esame labai netoli abipusio susitarimo. Mes turėjome įsipareigojimų “Parex” bankui apie 350 000 Lt, juos metų pradžioje padengėme. O ginčas kilo dėl delspinigių dydžio. Nemanome, kad kuri nors Lietuvos įmonė sutiktų mokėti 76 proc. metinių palūkanų delspinigius. Todėl ir mes tai esame linkę laikyti technine klaida ir spręsti ją teisiniu keliu. Malonu, kad derybose su “Parex” vadovybe artėjame prie racionalaus galutinio susitarimo, kurį esame pasirengę vykdyti.

  Turto areštai sako tik tiek, kad mes turime turto, į kurį yra nukreipiamas išieškojimo užtikrinimas. Jei Lietuva nebūtų buvusi prilyginta Zimbabvei, Sudanui, Afganistanui, ko gero, šios piniginių srautų subalansavimo priemonės nebūtų reikėję taikyti tokiu mastu.

  Poną Mažeiką esame įspėję, kad jo daromi veiksmai pažeidžia “VSA Vilniaus” interesus ir daro mums žalą. Visi paaiškinimai, balansai, skaičiai yra pateikti teismo teisėjai, kuriai tikrai nebus sunku priimti teisingą sprendimą – registruoti ar neregistruoti p. Mažeikos prašymą iškelti bankroto bylą.

  Mes manome, kad tokiais pasisakymais spaudoje yra nukreipiamas dėmesys nuo tikrųjų priežasčių. „VSA Vilnius“ yra valdoma skaidriai, visada sąžiningai elgiamės su savo klientais, darbuotojais ir tiekėjais. Gal ir p. Mažeika galėtų deklaruoti savo skaidrumą ir atskleisti, kokiose bylose jis šiuo metu yra atsakovas. Žurnalistai, tikimės, nepamirš tuo pasidomėti, jei nuspręstų tęsti temą. „VSA Vilnius“, kaip minėjome, neturime ką slėpti. Laikas ir vykdomi tyrimai parodys, ar laikraštiniai pasirodymai buvo p. Mažeikos gynybinė taktika, ir koks buvo jo tikrasis tikslas.

  Jei visi kreditoriai nuspręstų vienu metu pareikalauti įvykdyti įsipareigojimus, tai 95 proc. įmonių būtų priverstos užsidaryti. Pono Mažeikos bandymas sutelkti kreditorius, regis,  yra kryptinga veikla, kurią mes teisiškai įvertinsime.

  Su savo kreditoriais tariamės dėl tokių grafikų, kurie tenkintų juos ir tuo pačiu atitiktų mūsų galimybes. Paprastai kreditoriai nori atgauti pinigus, todėl nėra linkę kenkti savo skolininkui. Tačiau p. Mažeika, VAATC yra išimtys, galimai turintys kitų, ne piniginių, interesų. Paradoksas – dėl pinigų pavyksta susitarti net su VMI (apie tai rašo ir VŽ), valdiška institucija,  o štai su pelno siekiančiais subjektais – ne. Vieni ieško galimybių, kiti – priežasčių.

  Jeigu turite daugiau klausimų apie „VSA Vilniaus“ santykius su mūsų tiekėjais, kreditoriais ir t.t. – klauskite komentaruose. Dar turime daugybę komercinių santykių, kurių neaprašė laikraščiai…

  Jei žiniasklaidos atstovai norėtų, kad pakomentuotume gyvai – mes visada atviri: Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė, 8-687-80840

  Viešumas yra vienintelis mūsų ginklas siekiant įrodyti klientams, kad „VSA Vilniaus“ bankroto temos eskalavimas yra virtualus, absoliučiai nepagrįstas. Atliekos bus surenkamos laiku, paslaugų kainos nebus didinamos, investicijos į atliekų surinkimo infrastruktūrą bus tęsiamos.

• Dirbame pelningai

  Date: 2009.09.01 | Category: Laisva spauda rašo, Pastebėjimai | Response: 1

  Ne, nebankrutuojame. Dirbame pelningai, esame mokūs, atsiskaitymai vyksta laiku, bankrotui ir net kalboms apie bankrotą nėra jokio pagrindo. Tačiau esame priversti teisintis ir įrodinėti, kad balta yra balta. Taip ir atsakėme DELFI.lt korespondentei Rasai Lukaitytei, kuri šiandien parašė apie tai, kad prekybos namai „Lina“ paprašė teismo iškelti mūsų įmonei bankroto bylą.

  A. Mažeikos, „Linos“ direktoriaus, teiginiai, išsakyti DELFI.lt, prasilenkia su tikrove:

  „…Situacija tampa nevaldoma, kiek žinau, jie nemoka sąvartynui, mokesčiams, už kurą, už nieką nebemoka. Žiūriu, kad aš galiu likti prie suskilusios geldos“, – sprendimą prašyti bankroto motyvavo A. Mažeika.

  Įsivaizduokite, kas būtų, jei nemokėtume už degalus? Juk mūsų mašinos, surenkančios atliekas, nebevažiuotų. O jos važiuoja ir kokybiškas paslaugas mes teikiame sklandžiai kaip visad. Ir mokesčius mokame, ir visa kita.

  Tokius A. Mažeikos viešus pareiškimus vertiname kaip akcininkų ginčo pasekmę, kaip buvusio verslo partnerio norą kenkti mūsų reputacijai ir geram vardui. A. Mažeika yra informuotas, jog dėl žalos padarytos reputacijai „VSA Vilnius“ kreipsis į teismą. Prekybos namai „Lina“ ir „VSA Vilnius“ priklauso tai pačiai įmonių grupei, kurios akcininkas yra įmonė „VSA Holding“.

  Dėl „VSA Vilnius“ skolos, susidariusių dėl akcininkų ginčo, su A. Mažeika siekėme sudaryti taikos sutartį, tačiau jis teismo posėdžio metu kategoriškai atsisakė tai daryti.

  Beje, 2009 m. liepos 7 d. teismas pagal „VSA Holding“ ieškinį iškėlė bylą A. Mažeikai dėl jo vadovaujamos įmonės veiklos tyrimo. Tą pačią dieną buvo priimta nutartis dėl A. Mažeikos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria direktorius buvo įpareigotas pateikti finansinius ir kt. dokumentus. Prekybos namams „Lina“ buvo apribota veikla dėl galimai netinkamų veiksmų ir nesažiningo vadovavimo. Tyrimas vyksta.

  Kitą dieną, liepos 8-ąją, „VSA Holding” kreipėsi į Vilniaus komencinio arbitražo teismą, prašydama įpareigoti A. Mažeiką vykdyti akcininkų sutartį. Kaip tik šią savaitę A. Mažeika privalo pristatyti arbitražui savo atsiliepimą į ieškinį. Jo kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo “VSA Vilniui” yra sąmoningas kenkimas įmonės dalykinei reputacijai.

  Šis akcininkų ginčas neturės jokių pasekmių mūsų klientams ar teikiamoms paslaugoms.

• Reputaciją gina įstatymai

  Date: 2009.09.01 | Category: Laisva spauda rašo, Pastebėjimai | Response: 1

  

  Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius G.Čukauskas

  Mūsų kompanija, kaip ir kitos save gerbiančios organizacijos, saugome savo reputaciją. Ją, beje, saugo ir mūsų šalies įstatymai. Kad užsitarnautum gerą reputaciją, turi dėti daug pastangų, turi praeiti daug laiko, tačiau sutepti reputaciją galima labai greitai. Štai kodėl taip jautriai reaguojame į tikrovės neatitinkančią informaciją. Šį kartą nusprendėme dėl teisybės bylinėtis teisme.

  Jau rašėme – 2009 m. birželio 26 d. dienraštyje „15 minučių“ buvo publikuotas straipsnis „Atliekų versle – Neapolio kvapas“. Šiame straipsnyje buvo išspausdintas Gintaro Čukausko, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus, pasisakymas, kuriame buvo pateikta tikrovės neatitinkanti ir UAB „VSA Vilnius“ dalykinę reputaciją žeminanti informacija.

  Duotame interviu G. Čukauskas teigė, kad „ iš 7 atliekų vežėjų tik „VSA Vilnius“ piktybiškai nemoka. Jei ir kiti vežėjai būtų nemokūs, galėtume kalbėti apie bendrą blogą situaciją, tačiau taip nėra“, taip pat buvo pareikštas toks teiginys: „susidaro nuomonė, kad UAB „VSA Vilnius“ eina bankroto keliu“. Savo reakciją į šiuos teiginius parašėme tinklaraštyje. Praėjus savaitei, 2009 m. liepos 14 d., asmeniškai kreipėmės į G.Čukauską, prašydami į paneigti viešai spaudoje paskelbtus duomenis. Deja, minėti teiginiai paneigti nebuvo, taip pat nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie galėtų patvirtinti, kad paskelbta informacija yra teisinga.

  Todėl šiandien pateikėme ieškinį Vilniaus m. 1-ajam apylinkės teismui dėl dalykinės reputacijos gynimo. Teismo prašome įpareigoti G. Čukauską paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, kurią jis paskelbė dienraštyje „15 minučių“.

  O gerb. G. Čukauskui norime priminti, kad norime ne bylinėtis, o konstruktyviai dirbti.

  Ieškinio teismui tekstą galite pamatyti čia.

• Vartotojų teisių dilema

  Date: 2009.08.28 | Category: Laisva spauda rašo, Pastebėjimai | Response: 2

  

  Vykdydami savivaldybės pavedimą pakeisti visas sutartis su savo klientais pagal savivaldybės nustatytą šabloną, patekome į kuriozišką situaciją.

  Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTTAT) buvo viena iš tų institucijų, kurioms vartotojai esą skundėsi dėl ligšiolinių sutarčių. Vėliau paaiškėjo, kad VTTAT – priešingai nei teigė Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius – šiemet jokių skundų dėl „VSA Vilniaus“ nebuvo gavusi.

  Kadangi taip jau nutiko, kad VTTAT yra mūsų klientas, jie gavo iš mūsų naują sutarties variantą ir prašymą jį pasirašyti. Tą patį, ką ir tūkstančiai kitų mūsų klientų. Ir štai vakar gauname raštą iš VTTAT, kuriame jie – kaip klientai – prašo pakeisti pasiūlytą pasirašyti sutartį. Būtent tą pačią, kurią savivaldybė – motyvuodama vartotojų teisių gynimu – įpareigojo mus pasirašyti su visais „neapgintais“ klientais.

  Dilema. Kas aukščiau – ar  savivaldybės ultimatyvus įpareigojimas versti klientus pasirašyti šablonišką sutartį, ar kliento individualūs poreikiai, juolab, kai tas klientas yra vartotojų teisių ekspertas?

• Žmonės laikraščius skaito

  Date: 2009.08.19 | Category: Laisva spauda rašo, Pastebėjimai | Response: 1

  

  O kalba, kad žmonės laikraščių nebeskaito.

  Skambina mums šiandien viena klientė, gyvenanti Vilniaus soduose, ir prašo perskaičiuoti kainą, kurią ji moka už individualų konteinerį. Jos namelis mažas, nedaug kvadratų, žodžiu, perskaičiuokit. Klausiame, o kokiu gi pagrindu? Sako, savivaldybė sprendimą gi priėmė. Sako, laikrašty gi apie tai skaitė.

  Besiaiškindami, kur klientė tokią žinią perskaitė, sužinome, kad tokių klausimų vadybininkai iš savo klientų sulaukė ir daugiau. Pasirodo, mėnesio senumo „Vilniaus dienoje“ buvo juodu ant balto surašyta (žr. ketvirtą pastraipą nuo apačios):

  Vilniaus miesto taryba patvirtino naująją atliekų tvarkymo mokestį. (…) Nuo šiol individualių namų gyventojai, kurie naudojasi nuosavais konteineriais, mokės nebe pagal faktiškai išvežtų atliekų kiekį, o pagal gyvenamojo būsto plotą. Minimalus tarifas jiems sieks iki 18 ct su PVM už vieną kv. metrą, maksimali riba – 50 ct. už vieną kv. metrą.

  Klientė teisi – laikraštis rašė. Skubam lekiam skaityti originalų miesto tarybos sprendimą. Vienintelis punktas, kur minimi individualūs namai (šiaip šis punktas taikomas organizacijoms), skamba taip:

  2.4. [Patvirtinti] minimalų komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo mėnesinį tarifą – 0,15 Lt (neįskaitant PVM) ir maksimalų komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo mėnesinį tarifą – 0,42 Lt (neįskaitant PVM) per mėnesį už vieną kvadratinį metrą bendrojo naudingo ploto asmenims, nesinaudojantiems kolektyviniais konteineriais, išskyrus individualius gyvenamuosius namus.

  Minėtos klientės atsiprašėme „už nesusipratimą“. Bet ponia akivaizdžiai nusivylė, nes jos žodžiais, „valdžia eilinį kartą bando apgauti“. Ir, matyt, apgavo. Nes laikraštyje gi buvo kitaip parašyta.

  Beje, šį laikraščio straipsnį komentuojame jau antrą kartą. Pirmąkart bandėme išnarplioti, kas buvo pripainiota apie tariamą kainų mažėjimą už stambiagabaričių atliekų surinkimą ir šachtų aptarnavimą.

• Pagaliau gavome tikrą skundą!

  Date: 2009.08.14 | Category: Laisva spauda rašo, Pastebėjimai | Response: 2

  Kaip žinia, „pastaruoju metu“ Vilniaus savivaldybė gavo „daug“ skundų dėl mūsų sutartyse neva esančių trukūmų.
  O šiandien skundą gavome mes, ne savivaldybė.

  

  Ponios Danutės skundas yra ne dėl mūsų ankstesnės sutarties, o dėl tos, kurią parengėme vadovaudamiesi savivaldybės nustatyta forma ir buvome priversti išsiųsti visiems savo klietams, nes priešingu atveju savivaldybė pagrasino nutraukti su mūsų įmone sutartį.

  Visą savaitę sulaukiame savo klientų skambučių, kurie teiraujasi, ką gi ta naująja sutartimi mes keičiame? O mes visiems sakome, kad pasikeitė tik sutarties forma (taip savivaldybės nustatyta), o realiame gyvenime jums niekas nesikeis.

  Klientė Danutė teisi. Bet mes nieko negalime pakeisti, mes galim tik prisiimti visas pasekmes už savo klietams sudarytus nepatogumus, paaiškinti situaciją ir toliau gyventi draugiškai.

  Miela Danute, mes ateityte norėtume su jumis turėti reikalų, nes esame socialiai atsakinga įmonė. Bet paradoksas – tokie neatrodome, kai vykdome savivaldybės reikalavimus.

• Pažadėjo – patiešijo, neištesėjo – nesugriešijo

  Date: 2009.08.13 | Category: Laisva spauda rašo, Pastebėjimai | Response: 0

  

  Apie tai, kad bendraujant su įvairaus rango Vilniaus savivaldybės pareigūnais tenka išmokti tam tikrą spec. žodynėlį – jau rašėme. Tarkime, jie pasako, kad „aiškinsis problemą“, o tu supranti, kad tiesiog bandys ištempti kuo daugiau laiko. Dirbdamas sostinės rinkoje ir neišvengiamai bendraudamas su tarnautojais ir politikais, ilgainiui išmoksti suprasti valdininkišką kalbą.

  Bet ne visiems tokios pamokos sekasi. Štai ryt antrą kartą piketuoti ketinantys kiemsargiai nežinojo, kad pažadas, kurį išsako savivaldybė, deja, nebūtinai virsta kūnu.

  2009-07-03 „Vilniaus diena“ rašė:

  Apie 13 val. piketas baigėsi, tačiau vicemeras pasikvietė apie dešimt piketuotojų atstovų nuodugnesniam pokalbiui į savivaldybę. Per atskirą pokalbį su piketavusių bendrovių atstovais valdžia dar kartą priminė, kad savivaldybė įsiskolinimus grąžins dalimis. Šiandien pervesta 25 proc. visų skolų algoms, liepos pradžioje, kuomet bus surinkti mokesčiai už turtą ir žemės nuomą, bus pervesta kita panašaus dydžio skolos dalis.

  Pažadai liko pažadais, šiandien (2009-08-13) toji pati „Vilniaus diena“ (taip pat VZ.lt ir kiti) rašo:

  „Po pirmo piketo (…) buvo toks susitarimas: jie mokės pagal skolų grąžinimo grafiką. Pirmas mokėjimas turėjo būti atliktas tą pačią dieną, turėjo būti pervesta 25 proc. skolos, 2,3 mln. litų. Bet mums pervedė 1,9 mln. litų. Kiti mokėjimai turėjo būti po dviejų, po trijų savaičių. Bet nebuvo“, – pasakojo V.Biatova [piketo organizatorė].

  Panašu, kad iš savivaldybės „išsimušti skolų“ nepadeda net piketai. Priminsime, kad 3 mln., kurių ryt reikalaus kiemsargiai, tėra daugiausia 1 procentėlis nuo visos Vilniaus skolos verslui. Mes, „VSA Vilnius„, papuolame tarp tų nepiketuojančių, kurie bandome uždirbtus pinigus atgauti teisėtais būdais. Rašome raštus, vaikštome į pasimatymus stikliniame dangoraižyje (Konstitucijos pr. 3), siūlome win-win-win užskaitų būdą, skolų išdėliojimo grafikus. Tačiau visos pastangos kol kas eina veltui, nes situacija nesikeičia.

  Jeigu savivaldybė nesugeba įvykdyti susitarimo ir viešai duoto pažado dėl savo 1 proc. skolos grąžinimo, ką galvoti likusios 99 proc. skolos kreditoriams? Džiaugtis už kiemsargius, kuriems BENT PAŽADĖJO?

• Panašu, kad kaltinimai nepasitvirtino

  Date: 2009.08.07 | Category: Laisva spauda rašo, Pastebėjimai | Response: 1

  Istorijos tęsinys. Po to, kai Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius pagrasino nutraukti su mūsų įmone sutartį, praėjo trys savaitės. Reaguodami į gautą ultimatumą, liepos 21 d. oficialiai paprašėme trijų institucijų – Vilniaus savivaldybės administracijos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Aplinkos ministerijos – atsiųsti informaciją apie “pastaruoju metu gautus daugybę skundų”, apie ką kalbėjo vicemeras.

  Atsakymus gavome, o štai konkrečių skundų – ne. Visa tai surašėme į pranešimą spaudai, kurį šiandien išleidome viešumon.

  „VSA Vilnius“ negavo duomenų, kurie pagrįstų Vilniaus savivaldybės mestus kaltinimus

  Rugpjūčio 7 d., Vilnius. UAB „VSA Vilnius“ skelbia iš valstybės institucijų negavusi duomenų apie tariamus vartotojų skundus, kuriais motyvuodama Vilniaus miesto savivaldybė grasina nutraukti sutartį su atliekų vežėju.

  Liepos viduryje sostinės vicemeras Romas Adomavičius paskelbė, jog „pastaruoju metu“ gaunama „daug“ gyventojų skundų dėl trūkumų sutartyse tarp „VSA Vilniaus“ ir atliekų turėtojų. Bendrovė operatyviai sureagavo ir kreipėsi į visas mero pavaduotojo rašte nurodytas institucijas prašydama jų suteikti informaciją apie užregistruotus nusiskundimus.

  Pasak „VSA Vilniaus“ teisininkės Vilmos Ramanauskaitės, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) bei Aplinkos ministerija oficialiai atsakė konkrečių skundų dėl „VSA Vilniaus“ negavusios. „Tiesa, VVTAT informavo, kad 2008 m. buvo gavusi 2 nusiskundimus, tačiau jie abu pernai ir buvo išspręsti“, – sakė teisininkė. Tuo tarpu Vilniaus savivaldybė per tris savaites neatsiliepė į bendrovės prašymą patikslinti kaltinimus ir nurodyti konkrečius skundus.

  „Mums nepavyko gauti savivaldybės kaltinimus pagrindžiančių duomenų. O juk būtent tariamais vartotojų skundais grindžiami grasinimai nutraukti su mumis sutartį“, – sakė V. Ramanauskaitė.

  Jos teigimu, nepaisant nepagrįstų Vilniaus vicemero kaltinimų, bendrovė turėjo vykdyti savivaldybės reikalavimą peržiūrėti ir pataisyti sutartis su atliekų turėtojais. „Peržiūrėjome visas sutartis, pataisėme jas taip, kad savivaldybė neturėtų dingsčių abejonėms. Daugiau nei pusei klientų – 4785 – pranešimus dėl sutarties pakeitimo jau išsiuntėme, likusiems išsiųsime artimiausiomis dienomis“, – sakė V. Ramanauskaitė.

  Per 3 savaičių laikotarpį, kol vyko susirašinėjimas su institucijomis, Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojamų įmonių skolos bendrovei “VSA Vilnius” nesumažėjo ir siekia apie 800.000 Lt.

  “Užuot sprendusi skolų grąžinimo savo kreditoriams klausimą, Vilniaus valdžia daro veiksmus, panašius į sąmoningą investuotojų žlugdymą”, – sakė V. Ramanauskaitė. Vilniaus miesto savivaldybės kontrolieriaus paskaičiavimais, šiuo metu bendra savivaldybės skola sudaro apie 350 mln. Lt. Apie tai, kiek papildomai yra įsiskolinusios savivaldybės įmonės, tikslių duomenų nėra.

  Beje, vykdydami savivaldybės įpareigojimą, oficialiu raštu jos paprašėme, kad pratęstų sutarčių su mūsų klientais perrašymo terminą iki 2009 m. rupgjūčio 27 d. (savivaldybės mums duotas dead-line buvo 2009 m. rugpjūčio 7 d.). Tūkstančius sutarčių per trijų savaičių terminą neįmanoma pakeisti fiziškai. Kol kas nežinome, ar į mūsų prašymą bus atsižvelgta, nes oficialių žinių nėra.

  Sutartyse panaikinome visus konteinerių tempimo ir kt. mokesčius už paslaugas, kurias vartotojai galėdavo užsisakyti papildomai. Mokesčius už papildomas paslaugas taikydavome tik esant vartotojo užsakymui – tai galime pagrįsti pateikdami klientams siunčiamas sąskaitas-faktūras.

  Taigi savo pakoreguotą sutarties šabloną išsiuntėme Vilniaus miesto savivaldybės ir Aplinkos ministerijos atsakingiems pareigūnams, kad jie įvertintų ir pakonsultuotų, ar tikrai eliminavome visas abejones. Čia taip pat dar neturime atsakymo, nors Aplinkos ministerijos žmonės sutiko geranoriškai pagelbėti. Tačiau savivaldybės mums duotas terminas “susitvarkyti” yra toks trumpas, kad sutartis su savo klientais esame priversti perrašinėti  dar nesusiderinę galutinės versijos.