Praėjusią savaitę „Pinigų kartos“ portale ir Facebook paskyroje galėjote užduoti mūsų direktorei Jurgitai Petrauskienei Jums ramybės neduodančius klausimus apie atliekų išmetimą bei rūšiavimą. Dalį jų jau išvydote nufilmuotus. Likusius, niekaip netilpusius į video, kaip žadėjome, kartu su „Pinigų karta“ skelbiame raštu:

Vaidas
Stiklainis su popierine etikete pateko rūšiuotojams. Koks popierinės etiketės likimas? 
Pundelį popierių per klaidą įmečiau į plastiko konteinerį. Koks popieriaus likimas?

Jei popierių įmetėte į plastiko konteinerį – mūsų darbuotojai jį išrūšiuos. Jei jis bus tinkamas perdirbimui, nukeliaus į presą kartu su kitomis tos rūšies popieriaus atliekomis.
Dėl popierinės etiketės ant popieriaus nereikia pergyventi – stiklo žaliava dėl to nesusigadins, tačiau popierinė etiketė nebus perdirbta kaip popieriaus gaminys, ji bus sunaikinta stiklo perdirbimo metu.

Vita
1. Kokia pieno pakuotė lengviausiai perdirbama – kartoninė, maišeliai ar “stovintys” maišeliai?
2. Ar perdirbate foliją? Jei taip, ar ją mesti ten pat, kur ir metalo atliekas, t.y. prie plastiko?
3. Ar neketinate pradėti sverti kiekvienos laiptinės (daugiabučiuose) buitines atliekas ir pagal svorį apmokestinti?
4. Kokios pakuotės, kurių neįmanoma perdirbti, dažniausiai sumetamos į rūšiavimo konteinerius, t.y. labiausiai trukdo?

1. Kiekviena šių pakuočių turi savo perdirbimo technologiją. Nesame žaliavų perdirbėjai, todėl negalime vertinti kas padaroma paprasčiau, kad sudėtingiau.
2. Nesame perdirbėjai. Jei folija yra švari ją reikėtų mesti į plastikui skirtus konteinerius, tačiau jei kalbate apie buityje jau naudotą foliją, su maisto likučiais, riebaluotą (kepėte pyragą, mėsą ar pan.), tokia folija nėra tinkama, ją reikėtų mesti į buitinių atliekų konteinerius.
3. Toks buitinių atliekų matavimo būdas pareikalautų tam tikrų (nemažų) investicijų, taip pat aptarnavimas truktų ilgiau. Nesame skaičiavę, bet gali būti, kad toks būdas gyventojams būtų net brangesnis.
4. Trukdo visos atliekos, kurios netinkamos perdirbimui, nes mūsų darbuotojai rankiniu būdu turi jas išrinkti. Labai dažnai tai tiesiog buitinės atliekos, nešvarios, neišplautos, pakuotės su maisto likučiais. Šį rudenį popieriaus konteineriuose dažnai aptikdavome lapų, medžių šakų, po vėlinių plastiko konteineriuose – plastikinių gėlių, po Šv. Kalėdų ir Naujų metų rūšiavimo konteineriuose randame Advento kalendorių (dar neišlukštentų su šokolado gabaliukais), pyragų, sausainių. Taigi, ne plastiko, ne popieriaus, ne stiklo tuose spalvotuose konteineriuose tikrai gausu.

Eglė
Mane, kaip tikriausiai ir daugelį, domina rūšiavimas atliekų, kurias 100 procentų nepriskirsi vienai žaliavai, tad norėčiau sužinoti, kokios yra ribos. Pavyzdžiui, ar aš rūšiuoju, jei metu į plastiko konteinerį švarų plastiko maišelį su popierine etikete (lipduku) ar tą patį stiklainį su etikete?

Taip, jūs rūšiuojate, jei plastiko maišelis ar stiklainis yra be maisto atliekų, yra švarus. Žalą daro ne popieriaus etikėtės, o maisto likučiai.

2xyg
Ar nesvarstėte galimybių dabartinius rūšiavimo konteinerius (su tam tikros formos angom) pakeisti į “paprastus”, kai rūšiuojamos atliekos į konteinerį metamos kartu su maišu (tarkim maišas popieriaus, butelių ir pan.). Tokia tvarka šiuo metu yra Vokietijoje ( ar bent keliose jos žemėse). Bent jau man tai atrodo paprastesnis būdas, nei po 1 butelį kišt į konteinerį.
Nors turbūt mūsų visuomenė dar iki to “neužaugo”.

Mums iš esmės jokio skirtumo kokio tipo konteineriai, kokio dydžio angos, jei gyventojai rūšiuoja tvarkingai. Lietuviška praktika rodo, kad pastačius “paprastus” konteinerius juose atsiranda žymiai didesnis buitinių atliekų kiekis (arba buitinės atliekos sumaišytos su išrūšiuotomis, kurios tampa netinkamos perdirbimui), nei dabartinio tipo konteineriuose.

Mindaugas
Sveiki, ar yra planu rinkti rusiuotas atliekas is individualiu gyvenamuju namu (ne daugiabuciu)?

Jei individualių namų kvartalų gyventojai išskirtų vietą spalvotų konteinerių rinkiniui, antrines žaliavas tikrai rinktume. Praktikoje matome, kad būtent vieta konteineriams tampa pagrindine kliūtimi.

Blabla
Būtų įdomu sužinoti, ar tinka į plastiko konteinerį pasibaigę tušinukai? Ar tinka aliumininiai dangteliai (nuo grietinės, jogurto)? Kur mesti guminius dalykėlius (nuo tušinukų guminius laikiklius, kamuolius, šiaip gumas), nes nesinori jų mesti į buitines mišrias atliekas. Kiek žinau, tai galima į plastiko konteinerius mesti skardines nuo gėrimų ir konservų ir dar skaičiau, kad galima mesti kepimo skardas, keptuves, bet kaip man juos ten sugrūste, per tokią skylutę? ir paskutinis klausimas – į popieriaus konteinerį netelpa dėžės, pavyzdžiui nuo televizoriaus, o kartą mačiau tokia dėžė buvo padėta prie popieriaus konteinerio, tai atvažiavo mišrios atliekos ir paėmė ją  . Ką daryt? (čia turbūt nebus ką patart?..)

Reikia žiūrėti iš kokio plastiko pagamintas tušinukas, bet greičiausiai jį reikia mesti į buitinių atliekų konteinerius. Aliuminio dangtelius – į plastiko konteinerius (aliuminis yra renkamas ir perdirbamas). Guminiai dalykėliai nėra plastikas, todėl jų rūšiuoti į spalvotus konteinerius nedėrėtų. Skardinės nuo gėrimų ar konservų reikia mesti į plastiko konteinerius (bus išrūšiuota ir perdirbta kaip metalas), tačiau skardos, keptuvės priskiriamos prie stambiagabaričių atliekų, be to šiuolaikinės keptuvės dažnai gaminamos ne vien iš metalo. Dėžę nuo televizoriaus reikia suplėšyti, sulanktyti. Taip, žinom, tenka įdėti darbo.

Rimas
Sveiki, gal galėčiau sužinoti kue galėčiau atiduoti panaudota automobilinį tepalą ir visokius ten tosolus ir antifrizus?

Šias atliekas griežtai draudžiama pilti į antrinių žaliavų konteinerius. Tai – pavojingos atliekos. Reikėtų kreiptis į pavojingų atliekų tvarkytojus, mūsų įmonė šia veikla neužsiima.

Artūras


1.

Kokias plastiko rūšis iš geltonojo konteinerio turinio sugebate atrinkti ir parduoti: PET, HDPE, LDPE, PP?
2. Ar Lietuvoje perdirbamas žalio ir rudo butelių stiklo duženos?

1. Dažniausiai, gausiausiai pasitaiko PET, tačiau surenkame visas.
2. Taip, perdirba UAB “Kauno stiklas”.

Ieva
Sveiki, mane domina tokia situacija. Viena pažįstama manęs klausia kam rūšiuoti ,jei visas trys atliekas (stiklą, plastiką ir popierių) surenka ta pati mašina, ir supila į vieną vietą? Aš pati rūšiuoju šias šiukšles, tačiau taip ir nežinau iki galo kaip jos surenkamos, ir koks tolimesnis jų kelias?
Ačiū.

Rūšiuoti tikrai verta. Mūsų įmonė plastiko ir popieriaus atliekas renka ta pačia mašina, tačiau ne tuo pačiu metu. Plastiką renkame vieną savaitę, popierių – kitą, stiklas surenkamas kitokia mašina.
Jei matote, kad antrinių žaliavų surinkėjas sumaišo popierių ir plastiką – tame nėra nieko labai blogo, nes greičiausiai jie turi įsirengę antrinio rūšiavimo liniją, kurioje viskas yra atrūšiuojama ir paskirstoma pagal rūšis. Tačiau stiklo konteinerio turinio sumaišymas su kitomis žaliavomis jau gali kelti įtarimų.
Visos atliekos vežamos į antrinių žaliavų rūšiavimo bazę, čia atskiriamos netinkamos atliekos, tinkamos suskirstomos pagal rūšis, supresuojamos ir išvežamos į perdirbimo gamyklas.

Skaiste Elena Marija iš Facebook
ar Lietuvoje verta plauti rūšiuojamą tarą prieš metant į atitinkamą konteinerį?

Būtina.

Rasa Povilionienė iš Facebook
ar teisybė, kad tetrapakus nuo sulčių, pieno ir t.t. galima rūšiuoti kaip plastiką?

Tai nėra plastikas, bet šią pakuotę reikia mesti į plastiko konteinerį. Tik reikėtų pakuotę bent praskalauti.

Irma Rumianceviene iš Facebook
Kokia tara iš kasdienio naudojimo maisto produktų tinka plastmasės konteineriui: pieno butelis su kamšteliu? jogurto, gietinės indeliai, dėžutės nuo tortų ar subproduktų… Juk to plastiko tiek daug, tik ar visas jis tinkamas rūšiuoti?

Viskas priklauso nuo plastiko rūšies, bet viskas kas Jūsų išvardinta tinkama rūšiavimui, tik turi būti švaru, be maisto atliekų.

Agne
Sveiki,
ar tiesa, kad rusiuojamas siuksles butina isplauti pries ismetant? Kalbu apie ivairias maisto produktu pakuotes, butelius, sulciu pakelius ir pan.

Taip tiesa.

Kestas

Koks yra išvežamų išrūšiuotų atliekų likimas? Ar verta jas rūšiuoti, kiek jų yra realiai panaudojama; ar neatsiduria viskas sąvartyne?

Rūšiuoti tikrai verta. Visos atliekos vežamos į antrinių žaliavų rūšiavimo bazę, čia atskiriamos netinkamos atliekos, tinkamos suskirstomos pagal rūšis, supresuojamos ir išvežamos į perdirbimo gamyklas. Netinkamos perdirbimui atliekos nukeliauja į sąvartyną.

SVARBUS
Sveiki, turiu svarbų klausimą.
Rūšiuojame nuo tada, kai pastatė konteinerius.
Likusią dalį sukompostuojame. Taigi neturime ko išvežti į šiukšlyną, bet vis vien privalome mokėti 300Lt į metus už šiukšlių išvežimą, t.y. nieką.

Kaip jaustis, kai šitaip skatinama NErūšiuoti?
AR ĮMANOMA ATSISAKYTI PAPRASTO IŠVEŽIMO, SUDARANT SUTARTĮ TIK SU FIRMA, KURI VEŽA RŪŠIUOTAS ŠIUKŠLES?
Lauksim ats.

Pagal tai į kokią pakuotę šiandien pakuojamos įvairiausios prekės galime drąsiai teigti, kad didelė dalis ne tik pakuočių, bet ir gaminių nėra perdirbama. Taigi, šiai dienai taip išrūšiuoti, kad neliktų buitinių atliekų faktiškai neįmanoma. Tai, kad jūs rūšiuojate plastiką, popierių, stiklą bei bioatliekas tūrėtų žymiai sumažinti sugeneruojamų buitinių atliekų kiekį. Dėl mažesnio atliekų kiekio jūsų mokestis už buitines atliekas greičiausiai galėtų būti sąlyginai mažesnis, nei nerūšiuojančių žmonių. Dėl sumos tikrai nieko negalim pakomentuoti – nėra aišku nei kur gyvenate, nei kas jus aptarnauja ir pan.

Vaidas
Nežinau ar šiukšlė rūšiuojama ar ne. Ką geriau daryti – mesti prie rūšiuojamų ar mesti prie buitinių atliekų?
Margarino indelį ne visai kruopščiai išploviau ir įmečiau į plastiko konteinerį. Koks jo likimas? T.y. bus perdirbtas kaip švarus arba bus tiesiog išmestas kaip buitinė šiukšlė ar dar kas nors?
Turiu plastikinį maišelį, ant kurio užklijuota popierinė etiketė. Kaip rūšiuoti?
Senukuose nusipirkome polistirolo ir PVC lentelių ar kitokių statybinių plastikinių medžiagų. Kažkiek jų panaudojom, truputis liko. Ar jos irgi prie rūšiuojamų atliekų?

Jei konkreti atlieka Jums akivaizdžiai nepanaši nei į popierių, nei į plastiką, nei į stiklą arba tai mišrios sudėties daiktas/pakuotė  – greičiausiai ji nebus perdirbama, meskite į buitines atliekas.
Įsivaizduokit kaip atrodys maisto likučiai po maždaug 2 sav. kai jus išmetate tą atlieką. Mūsų rūšiavimo bazę pasiekia pakuotės su pelėsiais, pūvėsiais, rūgėsiais, tokios atliekos tikrai nėra perdirbamos.
Jei plastikinis maišelis švarus – bus perdirbta kaip plastikas.
Polisterolio ar kitų statybinių atliekų negalima mesti nei į spalvotus konteinerius, nei į buitinių atliekų. Atliekas reikia atvežti į statybinių atliekų aikštelę (Lentvario g. 15) arba užsisakyti tokių atliekų surinkimo paslaugą. Statybinės atliekos yra rūšiuojamos ir perdirbamos.

Saulius Kubertavicius
Laba diena 
Turiu toki klausimą, kada perdirbimo kompanijos pradės dalintis pelno marža su surūšiuotą žaliavą pateikiančiais žmonėmis?
Plastiko tonos kaina ~500 USD.
Metalas ~ 0.5 USD/kg
Aliuminis ~0.9 USD/kg
Varis ~8 USD/kg
ir t.t.
Jeigu daugiabučių bendrijai bendrai rūšiuojant kompanija mokėtų pinigus (arba bent jų dalį, būdami socialiai atsakingi) – juos galima būtų panaudoti atnaujinti vaikų žaidimo aikštelėms arba remontuoti laiptinėms.
T.y. juk visi suprantame, kad tai yra verslas…ir tikrai jo tikslas nėra švaresnė aplinka

Perfrazuojam Jūsų klausimą: Ar įmonė gyventojams galėtų mokėti, jei šie surinktų toną plastiko (tinkamo perdirbimui)? Taip galėtų. Mokame įmonėms, kurios tvarkingai rūšiuoja ir atgabena tinkama perdirbimui žaliavą. Tai galioja visų rūšių žaliavoms ir visų tipu klientams.

Martynas Ramunis iš Facebook
Paprastas klausimas ar surusiuotas atliekas supilat I viena Masina ir vezat kaip buitines ar vezat I kazkokia imone kur perrusiuojat nes dalis plastiko ar Stiklo sumestu I rusiavimo konteinerius netinkamos tam reikalui jei taip tai kur tai atliekat?

Mūsų įmonė plastiko ir popieriaus atliekas renka ta pačia mašina, tačiau ne tuo pačiu metu. Plastiką renkame vieną savaitę, popierių kitą, stiklas surenkamas kitokia mašina.
Visas atliekas vežame į antrinių žaliavų bazę, kurioje viską perrūšiuojame. Mūsų įmonei priklausanti rūšiavimo bazė yra Lentvario g. 15, Vilniuje.

Rasa
Sveiki,
prieš kurį laiką vienoje aplinkosaugai skirtoje TV laidoje buvo kalbama apie tai kur mesti biologines atliekas tokias kaip nupjauta žolė. Buvo užsiminta, kad Vilniuje yra konteinerių tokio tipo atliekoms. Deja, nors ir dirbu aplinkosaugos sektoriuje, niekas apie tokius konteinerius nėra girdėjęs, o tuo labiau matęs.
Taigi klausimas: kur mesti tokio tipo atliekas kaip nupjauta žolė, krūmai ir pan. Vilniaus mieste.
P.S. Kompostavimas nebūtų tinkamas variantas, nes kompostas nėra reikalingas.

Privačių namų gyventojams visgi rekomenduojame pasigaminti arba įsigyti kompostavimo dėžes.
Jei gyvenate daugiabučiame name, nuplautos žolės, lapų, medžių, krūmų šakų atliekų sutvarkymų turi pasirūpinti teritorijos tvarkytojai.
Vilniuje yra dvi tokioms atliekoms kompostuoti, skirtos aikštelės, į kurias atliekas galima atvežti patiems, galima užsakyti tokią paslaugą pas atliekų vežėjus. Tačiau, kaip minėjome, teritorijų prie daugiabučių namų tvarka turi rūpintis ir tinkamai tvarkyti tai teritorijai priskirti tvarkytojai (jų nereikia painioti su atliekų vežėjais).

Vygantas Vejas iš Facebook
man irgi įdomu ar ir kaip išrūšiuotas atliekas dar kartą perrūšiuojat, nes gi visiems aišku,jog lietuviškas rūšiavimas tikrai nėra preciziškas?

Taip perrūšiuojame, rankytėmis.
Visos atliekos vežamos į antrinių žaliavų perrūšiavimo bazę, čia atskiriamos netinkamos atliekos, tinkamos suskirstomos pagal rūšis, supresuojamos ir išvežamos į perdirbimo gamyklas. Tik netinkamos perdirbimui atliekos nukeliauja į sąvartyną.

VSA direktorė Jurgita Petrauskienė atsako į Jūsų klausimus (tęsinys) originally appeared on VSA on 2011/11/23.

Aušros Barysienės nuotr.

Kalbėjimas apie atliekų tvarkymą, jų rūšiavimą, kaip ir pats rūšiavimas mums jau tapo kasdienybe. Na gerai, ne visai kasdienybe, bet kad žurnalistai (t.y. visuomenė) juo domisi vis labiau yra faktas.

Pradėsiu nuo to, kad šiame įraše naudojamų nuotraukų autorystė priklauso „Verslo žinių“ marketingo direktorei Aušrai Barysienei. Ir tai, kad ji pas mus apsilankė nėra niekaip susiję su jos tiesioginiu darbu. Pasirodo, fotografija Aušrai yra širdžiai mielas užsiėmimas, o rūšiavimas – įdomi tema. Todėl sudėjus šiuos du dalykus mums gavosi fotosesija, o jai – ekskursija po rūšiavimo bazę.

P. Aušra rūšiuoja, ir tai daro labai atsakingai: viską išplauna, skirto į skirtingas šiukšliavežes, vėliau į konteinerius esančius prie jos namų. Po tuos konteinerius ateina apsižiūrėti kažkoks benamis, bet: „Jis tvarkingas, išsirenka kas jam reikalinga, aplink neprišiukšlina, tai mes jo ir nevejam“ – pasakoja A. Barysienė.

Aušros Barysienės nuotr.

Mūsų vairuotojas Česlovas demonstruoja savo darbo ypatumus ir atsakinėja į  p. Aušros klausimus.

Ar kukliau gyvenantys žmonės rūšiuoja blogiau?“, – domisi ji.

„Štai garsioje Laurų gyvenvietėje (Laurų g. gyvena ir stambių bendrovių vadovai, garsūs verslininkai, – VŽ), kur, regis,  gyvena pasiturintys ir išsilavinę žmonės, su rūšiavimu irgi yra bėdų. Aną kartą popieriaus konteineris buvo prikimštas kiliminės dangos gabalų ir kitokių statybinių atliekų. Geriausiai rūšiuoja įmonės. Gal todėl, kad nėra maisto atliekų, – svarsto p. Česlovas. - Nors ir garsių bankų popieriaus atliekas tenka peržiūrėti – išrinkti apgraužtas vištienos kulšeles.

Aušros Barysienės nuotr.

Taigi, vištos kulšelės pagamintos tikrai ne iš popieriaus, čia jau faktas kaip blynas. Nors, o gal… paragavo ir skonis pasirodė panašus. Tačiau atkeliavusios į mūsų rūšiavimo bazę paprastai jau buna pašvinkusios ir popieriumi tikrai nekvepia.

Aušros Barysienės nuotr.

Na, o štai praeitą savaitę į mus kreipėsi delfi.lt žurnalistė Laima Juozukaitė, kuri domėjosi ar šiuo metu laiku Vilniuje padaugėjo atliekų, ar mes (vilniečiai) geriau pradėjome rūšiuoti ar vis dar taip pat prastai ir tingiai imituojame veiklą.

O pasirodo atliekų iš tiesų šiuo metu padaugėjo. Mūsų logistai sako, kad viskas dėl to, kad į Vilnių po vasaros atostogų sugrįžo žmonės. Žodžiu, jei norite sužinoti ar Vilnius daug prišiukšlina stebėkite rytinius eismo kamčius. Kuo didesni kamščiai, tuo daugiau žmonių, kuo daugiau žmonių, tuo daugiau šiukšlių.

Beje, šiukšlių padaugėja ne tik rugsėjį, jų kiekiai ženkliai paauga ir prieš didžiasias šventes (Šv. Kalėdas ir Naujuosius metus). Žmonės tvarkosi, atsikrato nereikalingų daiktų, žinoma, švenčių proga stipriai išauga ir vartojimas, perkamos dovanos (pakuotėse), didesni maisto kiekiai ir pan. Na, o sausio mėn. vėl viskas grįžta į įprastą ritmą.

Na, o esminis pastebėjimas apie augančius atliekių kiekius yra tas, kad atliekų kiekiai didėja ne tik nuo žmonių skaičiaus, bet ir nuo to, ką ir kiek žmonės vartoja, t.y nuo jų perkamosios galios.

Kuo geriau gyvenam, tuo daugiau šiukšlinam!

Apie visą tai paskaitykite straipsnyje „Pagal Lietuvos miestuose surenkamas šiukšles galima spręsti, kaip juose gyvena žmonės”.

Kuo geriau gyvenam, tuo daugiau šiukšlinam originally appeared on VSA on 2011/09/27.

Vaivos Čaplikienės nuotr.

Kasdieną vartant internetinius ir popierinius žiniasklaidos puslapius bei sekant visuomenės aktualijas, vakar pastebėjome mus ypač sudominusią naujieną. „Tarp parke suverstų šiukšlių – oficialūs konsulatų dokumentai”, skelbė „15 min” straipsnio antraštė. Tekste buvo rašoma apie tai kaip Pavilnio regioniniame parke, Ribiškių take praeivė užtiko krūvą besimėtančių oficialių dokumentų iš Lietuvos konsulatų Kaliningrado srityje, Moldovoje bei kitose šalyse.

Tiesa, toks įvykis Lietuvoje pasitaiko nebe pirmą kartą. Pamename, kai praeitais metais spauda rašė apie šiukšlių maišuose prie konteinerių paliktus „Sodros” dokumentus. Tąsyk Vilniaus skyriaus padalinių vadovai atsipirko tik įspėjimais ir paraginimais laikyti duomenų saugumo reikalavimų, tačiau, jei nuo to žmonės būtų nukentėję …

Tokie dalykai mus iš tiesų stebina. Neteisingai tvarkomi dokumentai su žmonių vardais, pavardėmis, asmens kodais ir kita svarbia informacija yra ne tik didelis asmens duomenų tvarkymo pažeidimas, bet ir nusikaltimas gamtai. Keistai atrodo, kai valstybės įstaigos nesilaiko LR įstatymų.

Vaivos Čeplikienės nuotr.

Faktas, kad taip atsikratyti konfidencialiais dokumentais yra pigiau. Na, nereikia mokėti už jų tinkamą sunaikinimą, jų kaip atliekų sutvarkymą. Tačiau jei jau tave prigavo, teks pakloti kokį tūkstantėlį baudai.

Bet ar ne pigiau ir saugiau dokumentus sunaikinti tinkamu būdu? Juk jei nedidelis dokumentų kiekis galima jos sunaikinti tiesiog ofise su specialiu įrenginiu, jei didesnis – galime atvažiuoti į vietą su specialiu dokumentų naikinimo automobiliu, galėsite stebėti visą naikinimo procesą, o be to visas popierius bus naudingai perdirbtas.

Nėra išmestų svarbių dokumentų – nėra ir problemų.

Konfidencialūs dokumentai – po krūmu? originally appeared on VSA on 2011/09/21.

Nuotrauka paimta iš Brighthub.com tinklalapio.

Ekologinėmis temomis rašantis žurnalas „Ozonas”, kurdamas straipsnį apie biodegraduojančias aliekas, komentaro paprašė ir mūsų. Mes, kaip šios srities specialistai, mielai sutikome tiek patarti maisto atliekų rūšiavimo tema, tiek pakometuoti, kaip su rūšiavimu tvarkosi Vilniaus restoranai bei prekybos centrai.

Kaip žinia, biodegraduojančios, tai – įvairios biologiškai skaidžios atliekos nuo maisto likučių, iki rudenį nukritusių lapų, nupjautos žolės ar vienkartinių popieriaus gaminių. Tokios atliekos kiekvieno namuose, kiemuose, aplinkoje susigeneruoja neišvengiamai, sudarydamos didžiulius kiekius, kurie vėliau išvežti į sąvartyną tiesiog pūva, taip darydami nepataisomą žalą klimato kaitai. Bet jei truputį pasistengsime, mes galime sau padėti.

Ne tik padėti, bet dar ir gauti iš to naudos. Turbūt ne vienas esame girdėję, kad iš biologiškai skaidžių atliekų yra gaminamas kompostas. Jis puikiai atstoja dirbtines trąšas, kurių nebereikia pirkti, ir augalai jūsų soduose ar daržuose kuo gražiausiai stiebiasi į viršų.

Suprantame, kad ne visi namie turi galimybes kompostuoti atliekas, tačiau bent jau nuosavų namų gyventojai Lietuvoje tikrai gali susikurti tam sąlygas. Jiems yra žadama dalinti plastikinius biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimo konteinerius. Pavyzdžiui: „Kauno regiono privačių namų savininkams planuojama išdalinti 30 000, o Klaipėdos regione 10 000 individualaus kompostavimo konteinerių.” – rašo „Ozonas”.

Taip pat kompostavimo konteinerį gyventojai gali nesunkiai pasigaminti ir patys. Tam tinka kad ir paprastos medinės dėžes, svarbu, kad jose butų tarpai patekti deguoniui mikroorgnizmams. Visas tikslesnes instrukcijas ką ir kaip galima kompostuoti, rekomenduojame pasiskaityti „Ozono” straipsnyje.

Nuotrauka paimta iš "The Daily Green" tinklalapio.

Lietuvoje yra įrengta 17 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių. Jos visos surašytos „Ozono” lentelėje. Ten nemokamai iš visų priimama nupjauta žolė, surinkti lapai, šakos ir kitos biologiškai skaidžios atliekos. Už tai gyventojai gali nebrangiai įsigyti komposto savo daržams ar sodams. Patogu ir naudinga, ar ne? Na o jei kam nėra galimybių realizuoti biodegraduojančių atliekų – skambinkit mums – išvešim ir perdirbsim!

Šiuo klausimu turime ir savo komentarą:

Vidas Starkus

“VSA Vilnius” Pardavimų skyriaus vadovas

Esame išanalizavę buitinių (komunalinių) atliekų, atkeliaujančių iš vilniečių daugiabučių, sudėtį. Biodegraduojančios atliekos sudaro net 40 – 44 proc. visų į sąvartyną patenkančių atliekų. Taigi pradėjus rūšiuoti šias atliekas ir dar labiau paskatinus stiklo, plastiko ir popieriaus atliekų rūšiavimą, būtų galima ženkliai sumažinti į Lietuvos sąvartynus patenkančių atliekų kiekius.

Europos Sąjunga Lietuvą yra įpareigojusi rūšiuoti maisto atliekas. Šis procesas realiai turėjo prasidėti dar 2010 metais. Lietuvos savivaldybės tais metais turėjo būti sukūrusios šių atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą, tačiau realybė yra kiek kitokia. Biodegraduojančias (maisto) atliekas dabar rūšiuoja “žaliosios” idėjos vedini gyventojai ir tik gyvenantys nuosavuose namuose. Tiesiog gyvenant daugiabutyje nėra kur padėti šių atliekų.

Visai kitokia situacija, kai kalbame apie su maisto gamyba ir pardavimu susijusius verslus. Prekybos centrams, viešbučiams, restoranams, kavinėms biodegraduojančių atliekų rūšiavimas yra privalomas pagal įstatymą.

Galima pagirti prekybos centrus: būtent jie sugeneruoja daugiausia maisto atliekų, ir būtent jie su tomis atliekomis tvarkosi geriausiai ir atsakingiausiai.

Tačiau Lietuvoje gan dažnai pasitaiko restoranų ar viešbučių, kurių klientai, verslininkų teigimu, viską suvalgo ir jokių atliekų nelieka. Skamba neįtikėtinai? Tačiau būtent taip yra deklaruojama. Nors visi žinome, kad svogūną ar bulvę reikia nulupti, o lupenos, kuri yra biodegraduojanti atlieka, niekas nevalgo. Visgi naudotą aliejų restonai ir viešbučiai rūšiuoja noriai. Kodėl taip yra? Greičiausiai todėl, kad maisto atliekų surinkimas ir tvarkymas verslui kainuoja daugiau nei buitinių atliekų, o pinigus jie gali atgauti tik už panaudotą aliejų.

Taigi, atliekų rūšiavimas ir finansiniai dalykai yra labai susiję. Jei biodragraduojančių atliekų tvarkymas kainuotų tiek pat, kiek buitinių atliekų, matyt, mūsuose greitai atsirastų daug norinčių būti “žaliais”. O jei biodregraduojančių atliekų tvarkymas kainuotų mažiau nei buitinių atliekų, tikėtina, kad šie procesai gerokai pasistūmėtų į priekį.

Kompostas gyventojams vietoj sąvartyne pūvančių atliekų originally appeared on VSA on 2011/09/18.

Pradėkim nuo to, kad akcijos „Darom“ mintis yra tikrai nuostabi ir verta dėmesio bei įsitraukimo. Būtent todėl jau keleri metai iš eilės norinčių tvarkytis savanorių bei remti šią akciją įmonių atsirasdavo vis daugiau. Visgi, kas nutiko, kad kuo toliau, tuo ši iniaciatyva sulaukia daugiau priešiškumo, įtarumo ir neaiškumo, vietoj to, kad kiekvienais metais organizatoriai pasimokytų iš ankstesnių klaidų nuotykių, tobulintų savo veiksmus, taptų visiems aiškesni ir atviresni?

Pradėkim nuo to, kad šiemet per „Login2011″ interneto konferenciją „Darom“ gavo statulėlę kaip „Metų nekomercinė organizacija internete“. Nesupykit už atvirumą, bet nemaža dalis „Lofte“ susirinkusių dalyvių šios nominacijos laimėtoją palydėjo juoku, švilptėlėjimais, pasikuždėjimais ir gandais replikomis apie nekomercinę šios oganizacijos dalį.  Gandai gandais, bet pati reakcija nereiškia nieko gero.

Šiandien „Verslo žiniose“ skaitome Ingos Razmaitės rašinį „Daryt pasiryžę, o išlaidauti nenusiteikę“, kuriame Inga Kalpokaitė (viena iš „Darom“ organizatorių) sako, jog šiemet akcijoje dalyvauja „beveik visi komunalininkai“, t.y. ne visi 100 proc., todėl jie norėdami, kad nekiltų nesusipratimų ir nesklandumų dėl surinktų šiukšlių išvežimo, turės dalį sumokėti už šią paslaugą.

Jei būtume ne tie komunalininkai (kaip, kad mus vadina „Darom“ organizatoriai), tai tikrai patikėtume, kad čia viskas taip gražu ir pūkuota. O dabar tik norisi sviesti mažą Puntuką į organizatorių daržą.

Akcija „Darom“ ne už kalnų, o mes nesame gavę jokio oficialesnio kreipimosi, prašymo (ar kaip čia bepavadinsi) dalyvauti šioje iniaciatyvoje.  Ok, ne oficialių prašymų mums reikia, mums reikia aiškumo: ko, kada ir kiek iš mūsų reikės tą dieną? Šiandien to nežinome nei mes, nei (net neabejojam) patys akcijos organizatoriai. O mes, užduodami tokius, kaip mums atrodo būtinus klausimus (kelintą valandą reikės pradėti darbą, kiek preliminariai taškų mums reikės aptarnauti, kokios preliminariai yra tų taškų lokacijos (koordinatės), iki kelintos valandos dirbs sąvartynas, ar tikrai visas „Darom“ atliekas jis priims nemokamai ir t.t. ir pan.), tampame niurzgančiais bambekliais.

Kalbant apie pinigų mokėjimą už atliekų surinkimą akcijos metu - apie tai iš vis nieko nesame girdėję. Tiesa sakant, niekad to ir nesitikėjome. Tačiau dabar, sužinojus, kad kažkam bus mokama, norėtųsi paklausti, kodėl vienos įmonės turėtų dirbti savanoriškai ir nemokamai, o kaip tuo tarpu kažkas kitas iš visuomeninės veiklos pasidarys biznį? Visiškai sutinkam, kad dirbti mokamai yra žymiai geriau, nei dirbti nemokamai Bet tikrai nesinorėtų, kad ši graži iniaciatyva virstų Dž. Orvelo „Gyvulių ūkiu“, kur vieni yra lygesni už kitus.

Šiaip, kas domisi šia akcija, tikrai rekomenduojam atidžiau paskaityti minėtąjį „Verslo žinių“ straipsnį, ypač šią vietą:

„Nors šiukšlių maišų ir pirštinių trūksta, tokie rėmėjai kaip „Nokia Lietuva“ ir „Omnitel“ organizatoriams suteikė galimybę į pagalbą pasitelkti IT technologijas. Miškuose bei miestuose esančius šiukšlynus šiemet galima registruoti išmaniaisiais telefonais – tam iš interneto svetainės „www.mesdarom.lt“ reikia parsisiųsti šiukšlių žymėjimo programėlę. Šiukšlynus galima registruoti ir internetu. Šie pažymėti taškai atsiras specialiame žemėlapyje, kuris padės susigaudyti ir savanoriams, ir komunalininkų bendrovėms.

Ir vėlgi, idėjos gražios, bet dabar nelabai aišku, kas tokioje tvarkymosi akcijoje yra svarbiau: ar šiukšlių maišai ir pirštinės, ar IT sistema? Kadangi apie šią sistemą, kuri, kaip teigiama, turėtų padėti mums susiorentuoti, sužinojome tik iš mūsų skaitomo dienraščio, o pačios sistemos matę, pačiupinėję ar kaip nors bandę jos duomenis integruoti į mūsų šiukšliavežėse įdiegtą TCS neteko, tai esam linkę manyti, kad šiukšlių maišai ir pirštinės yra gerokai svarbiau.

Na gerai, nesikabinėkim prie žodžių. Prisiminkim pernai metus, pabandykime palyginti su šiais.

Neduodi pinigų - nesi akcijos remėjas!

Taigi, tai tikrai yra tiesa pasižiūrėjus į dabartinį www.mesdarom.lt. Rėmėjai yra tie, kurie duoda pinigų. Nežinau kaip jūs, bet mes kol kas nematome nė vieno Lietuvos atliekų vežėjo (komunalininko) remėjų gretose. Nors, galime jus patikinti, kad kai kurių įmonių indelį galėtume įvertinti dešimtimis tūkst. litų. Aišku, viskas priklauso nuo darbų apimčių.

Pernai tokie visokie komunalininkai (ir tai ne visi), šiukšlių firmos turėjo garbės patekti į Darom tinklalapyje sukurtą logotipų kapinyną (atsiprašom už pavadinimą). Daugiau kokio nors dėmesio tikėtis nebuvo prasmės ir galimybių.

Pernai, maloniai pabendravę su „Darom“ žmogumi, atsakingu už bendradarbiavimą su partneriais, supratome, kad jei neduodame pinigų (o tik darome darbą), niekada negausime to vadinamo „akcijos remėjo“ statuso.  Kitaip tariant, jei norite, kad Jūsų komunalinės įmonės darbtuotojai, dirbantys belekiek valandų, aukojantys savo savaitgalį šiai įdėjai, sulauktų bent kiek visuomenės dėmesio ir pagarbos, turite už tai susimokėti papildomai.

Visgi mūsų logotipą pernai įdėjo (valio!!!), o asmeninio aktyvumo ir geranoriško bendradarbiavimo su TV3 dėka mūsų darbuotojai pateko į televizorių (juos galite pamatyti pačioje reportažo pabaigoje). Mums gerai, o va kiti liko it musę kandę:

www.youtube.com/watch?v=6ZO8Van843E

Bloga nuomonė nemotyvuoja gerai daryti darbo

Su sąlyga, kad komunalininkai (tokie kaip mes) dažniausiai daro tik darbą, bet neremia pinigais, tai niekas jų ir nemini geruoju. Tačiau būtinai pamini bloguoju arba nemini visai

Pernai, kaip ir visais ankstesniais metais, buvo burnojančių dėl surinktų ir po akcijos neišvežtų atliekų. Mes apie tai rašėme. Pernai 4 Vilniaus miesto mikrorajonams (likus gal 3-4 dienoms iki akcijos dienos) nebuvo priskirtas nė vienas atliekų vežėjas. Nenuostabu, kad būtent iš tų teritorijų vėliau buvo garsiai girdimi skundai.  Tada vieni kratėsi atsakomybės, kiti ieškojo kaltų, o atliekų vežėjams (komunalininkams) visvien reikėjo viską sutvarkyti.

www.youtube.com/watch?v=QDJNi5yqp8A

O ar kas girdėjote po akcijos kokį nors pagiriamąjį žodelį „šiukšlių firmų“ adresu? O tiksliau šių įmonių ir organizacijų darbuotojų adresu, kurie šią akciją rėmė savo darbu, o ne pinigais? Vietoje to, patikėkite, visi paskaitė daugybę blogų atsiliepimų spaudoje.

O dabar dar įsivaizduokit tokią realią situaciją: atliekų vežėjui, kuris pasiryžta dalyvauti tokioje akcijoje, reikia persidėlioti savo veiksmus taip, kad jis spėtų atlikti visus privalomus darbus (laiku išvežti Jūsų biuro ar namo šiukšles) ir dar spėtų surinkti „Darom“ atliekas. Mūsų atveju, logistikos skyrius dirbo bent dvi savaites iki akcijos tam, kad akcijos dienai galėtų skirti pakankamai transporto ir darbuotojų darbo laiko, kad spėtų viską padaryti, ir padaryti laiku.  Šiukliavežių vairuotojai ir krovėjai išsijuosę dirbo iki 23 val, galvodami kad jų darbas yra labai svarbus ir naudingas.

Taigi, turim Jums retorinį klausimą: kaip manote, ką atliekų vežėjo įmonė turėtų pasakyti savo darbuotojams (kurie nė karto nesulaukė gero „Darom“ organizatorių ir visuomenės žodžio), kad jie vėl noriai dirbtų šioje nuostabioje akcijoje? Gal susimokėti keliasdešimt tūkstančių papildomai?

Darykim visi. Herojai susimokės originally appeared on VSA on 2011/03/25.

Pasirodo, esame vienas iš nedaugelio įmonių tinklaraščių. Bent jau toks vaizdelis susidarė pradėjus ieškoti likimo draugų – kitų įmonių rašomų tinklaraščių. Peržiūrėjom loger.lt, blogologas.lt ir blogeriai.net sąrašus, bei gerą valandą googlinom. Tuomet atmetėm tuos įmonių tinklaraščius, kurie per 2010 m. neparašė nė vieno įrašo. Taip pat tuos, kur nepavyko išsiaiškinti, kas tai per įmonė .

Gavosi štai kas:

http://www.apiereklama.lt – Adnet, UAB – Interneto reklamos tinklas
http://www.coralmap.lt/blog – Coralmap, UAB – Interneto reklamos konsultacijos
http://www.namusauga.lt – Elektros darbai, UAB – Elektros montavmo darbai
http://blogas.perkuimone.lt – IREC LT, UAB – Verslo konsultacijos ir prekyba verslu
http://coffee-inn.lt/blog – Keturi kambariai, UAB (“Coffee Inn”) – Kavinių tinklas
http://blog.tonybet.lt – Lošimų Strateginė grupė, UAB („TonyBet“) – Lažybos
http://noriugroti.popo.lt – Noriu groti, UAB – Gitaros mokymai
http://blog.tele2.lt – TELE2, UAB – Mobiliojo ryšio paslaugos
http://westexpress.blogas.lt – Vestekspress, UAB („West Express“) – Turizmo agentūra
http://www.vrp.lt/ – Viešųjų ryšių partneriai, UAB („VRP | Hill & Knowlton“) – Komunikacijos konsultacijos
http://vbgrupe.blogas.lt – Vilniaus buhalterių grupė, UAB – Buhalterinė apskaita, mokesčių konsultacijos
http://www.vcc.lt/lt/blogas – Vilniaus konferencijų centras, UAB – Renginių organizavimas
http://blog.vsa.lt – VSA Vilnius, UAB – Atliekų surinkimas ir tvarkymas

Mūsų duomenimis, tai baigtinis sąrašas. Žinoma, kažką praleidom. Todėl sąrašą papildysim, jei komentaruose pasidalinsite nepaminėtų įmonių oficialių tinklaraščių adresais.

Tiesą sakant, žvelgiant į šį skurdų įmonių tinklaraščių sąrašėlį, kyla klausimas, ar įmonių tinklaraščiai apskritai yra reiškinys Lietuvos versle.

Lietuvos įmonių tinklaraščiai originally appeared on VSA on 2011/01/03.

Šiandien internetuose paskelbė, kaip režisierė Dalia Ibelhauptaitė užsimojo muzikos pagalba atgaivinti nenaudojamas ir apleistas patalpas. Ta proga Vilniuje atgims buvęs kino teatras “Lietuva”.

Jei kas neseniai ėjote pro šią kadais meilės pasimatymais garsėjusią vietą, žinote, kokie piešiniai dabar ją puošia, ir kokią fauną galima ten sutikti.

Visgi praeitą savaitę ten buvo daug nuveikta – dalis mūsų darbuotojų atsidavę plušėjo vardan tos Lietuvos! O aš iš gabaliukų sudėliojau video apie tai.

www.youtube.com/watch?v=r-6kub6S82E

Tvarkyta tikrai ne veltui, nes lapkričio 6 d. čia įvyks nerealus koncertas – Dalios Ibelhauptaitės režisuota elektroninė operos fantazija “XYZ”.

Tačiau iki būsimo koncerto dar reikia šį tą nuveikti.

„Man, kaip ir daugeliui kitų, „Lietuvos“ kino teatras kelia daug emocijų ir prisiminimų, nes tai, kas vyko šioje vietoje, prisidėjo prie kelių kartų kultūros vertybių formavimosi. Tačiau tam, kad prikeltume ją naujam gyvenimui, mums reikalinga žmonių pagalba“, – spaudai sakė režisierė Dalia Ibelhauptaitė.

Mes jau surinkome ir išvežėme 20 tonų statybinių atliekų! Dabar ruošiame šluotas, siurblius, skudurėlius, valiklius bei ploviklius ir šį šeštadienį, spalio 23 d., 12 val. kviečiame visus į talką.

Atgaivinkime prisiminimus!

Iš „Lietuvos“ iškuopėm 20 tonų šiukšlių. Gal prisijungsite į talką? originally appeared on VSA on 2010/10/20.

Tokią nuostabią naujieną perskaitėme delfi.lt. Kaip rašo šis portalas, britų dainininkas Mika ir jo komandos nariai nuolat rūšiuoja atliekas, todėl rugpjūčio 1-ąją dieną Klaipėdoje per Jūros šventę vyksiančio koncerto užkulisiuose organizatoriams privalu pastatyti atliekų rūšiavimo konteinerius.

Nors koncerto organizatoriai tokį Mikos pageidavimą vadina keistenybe, mes organizatorius ragintume rūšiavimo konteinerius pastatyti ne tik populiaraus atlikėjo komandos nariams, bet ir šventės dalyviams.

Jei būtume klaipėdiečiai, nedvejodami pasisiūlytume pristatyti rūšiavimo konteinerius į reikiamą vietą, bile tik žmonės ugdytų teisingus įpročius. Dabar galime pateikti tik rūšiavimo rekomendacijas.

Beje, užkliuvo dar vienas teiginys: kadangi muzikantai ypatingą dėmesį teikia maistui, tai jei jiems patiekti patiekalai bus patiekti plastikiniuose arba popieriniuose induose, šiuos indus jie suvalgys kartu su maistu. Tik nelabai aišku, kas valgys. Matyt tie, kurie atneš.

Gal kas ir įžvelgia čia ypatingą dėmesį maistui, tačiau mes įžvelgiame, jog Mika tiesiog stengiasi nenaudoti vienkartinių indų ir papildomai neteršti gamtos.

We respect You, Mika!

www.youtube.com/watch?v=AWiccrTB4LM

Dainininkas Mika skatina rūšiuoti originally appeared on VSA on 2010/07/20.

„Žodžiu, vienas kolega pasakoja, kad prieš kelerius metus atvažiuoja į kažkurį Šeškinės kiemą šiukšlių surinkti, prieina prie šachtos, atidaro ir jau ruošiasi traukti konteinerį. Žiūri, šalia konteinerio maišeliuose tvarkingai sustatyti puodai su kotletais, atskirai duonos, mėsyčių, daržovių visokių papjaustyta, keli buteliai šampano. O, galvoja, neblogos šiukšlės! Turtingi žmonės čia gyvena. Pakraipo galvą nustebęs, apsidairo, ieško, gal kas savo “šiukšlių” pasiges. Žiūri, kiemsargis kiemą šluoja. Vairuotojas pagalvoja, na va žmogeliui sunkus gyvenimas, reik jam tą radinį atiduoti (juolab, kad viskas tvarkingai sudėta). Pakviečia kiemsargi, įteikia šampano butelį, maisto davinį, tuščius puodus sumeta į šiukšliavežę ir ruošiasi išvažiuoti. Ir tuo momentu iš laiptinės išeina du žmonės (vyras ir moteris), jie prieina prie šachtos, atidaro, dairosi, ieško lyg ko netekę, pradeda panikuoti, ginčytis tarpusavyje…  ir kaip paaiškėja vėliau, pasirodo, žmonės į iškylą ruošėsi, visko vienu kartu nunešti į apačią negalėjo, tai du reisus darė, o pirmojo gerybes paliko “saugioje” vietoje palaukti.

O pasirodė, kad tas šachtos kambariukas ne tokia jau saugi vieta. O, be to, nelabai higieniška maisto atsargas šachtose kaupti.

Kitas kolega pasakoja irgi panašią istoriją. Kartą atvažiuoja prie Šeškinės daugiabučio, žiūri, prie šachtų pristatyta visokių stiklainių su agurkais, pomidorais, uogienėmis, bulvių maišas, svogūnai ir pan. Galvoja, na, gal žmogus tvarkėsi, ir gal pasenusius, sugedusius produktus nori išmesti. Maišo to labai nenagrinėjo ir jau ima tą maišą ir vieną stiklainį, ir jau mes į šiukšliavežę, tik žiūri – žmogelis iš rūsio paklaikusiomis akimis išlekia, pradeda rėkti, kam jo produktus vagia….“

Mieli gyventojai, nepalikit gerų daiktų netoli konteinerių, nes tuo metu gali atvažiuoti piktieji šiukšliavežiai ir viską sutvarkyti.

Apie gerus daiktus paliktus netinkamoje vietoje originally appeared on VSA on 2010/05/10.

Vairuotojui Marcinkevičiui pirmadienis visai neišskirtinė diena. Jis atvažiuoja į darbą, persirengia, pasiima šiukšliavežės raktus, kompiuterį. Važiuoja jam priskirtu maršrutu, pakeliui susisodina krovėjus ir pradeda darbus.

“Šiandien ir vėl važiuojam po turtingų žmonių gyvenvietes, po sodų bendrijas (čia kiek prastesni namukai). Keliai siauri, tvorų pristatyta, vidury kelio kažkieno pamesta mašina, papypinan, patraukia, važiuojam toliau.

Taip važiuodamas prisiminiau, kai prieš kelerius metus tekdavo laviruoti po Antakalnį, kur slypus perka ir didžiulius namus stato tik labai turtingi žmonės. Tuomet, kai prezidentu Rolandas Paksas buvo, aš veždavau jo šeimos šiukšles.

Pono Rolando matyti neteko, bet va jo žmoną – gan dažnai.

Atvažiuojam vieną dieną, o ten toks jaunas vilkšunis bėgioja, loja ant mūsų, o mes sustingtam iš baimės, į kiemą kojos nekeliam. Tuomet ateina p. Laimutė, paglosto šunį, sudrausmina, sako, jam, kad čia geri vyrai atvažiavo, nelok, Grantai. Šeimininkė šunį laiko, o mes per tą laiką šiukšles tempiam. Ir taip kiekvieną savaitę.

Šis maršrutas tapo ypatingas, nes po kelių menesių šuniukas priprato prie mūsų, o mes prie jo: atvažiuojam, o jis laukia, uodegą vizgina, džiaugiasi. Ir neduokdie, jei koks naujas krovėjas ateitų, tada jau saugokis, loja, urzgia kaip tikras sargybinis. Labai protingas šuo.

Į politikas nelendu ir politikuoti nenoriu, bet Paksų šeima tikrai tvarkinga (na bent šiukšles savo tikrai susitvarko), o ir p. Laimutė labai mandagi ir supratinga.

Ir visgi ne visi klientai tokie pasitaiko, gali nors kelis metus tą patį namą aptarnauti, konteineris vistiek bus paliktas už tvoros, už kurios piktas šuniukas loja nesustodamas.

Tuo musu darbas ir žavingas: niekuo neišsiskiriančią dieną visada nutinks koks įdomesnis įvykis. Ir jei jis teigiamas, tai ir diena puiki, na, o jei kokie nemalonūs nutikimai, tai ir savaitei susierzinimo užtenka.

Mano vienas kolega dirba tik senamiestyje, ir tik tada, kai visi normalūs žmonės darbus jau būna baigę ir ilsisi namuose. Jam tenka važiuoti romantiškai apšviestomis Senamiesčio gatvelėmis, tačiau gan dažnai sutikti visai ne romantiškai nusiteikusius žmones. Apie tai papasakosiu rytoj, o šiandien linkiu visiems kuo geresnių emocijų.

Marcinkevičius: turtuoliai irgi šiukšlina originally appeared on VSA on 2010/05/03.