Pagaliau sulaukus sniego ir užpusčius kelius bei takelius gatvių teritorijų valymas tapo aktualesnis nei iki šiol. Kol modernios mašinos braukia sniegą nuo kelių ir barsto juos smėliu ar druska, prisiminkime, kaip šis procesas vyko anksčiau.

“Lietuviškos vartojimo istorijos” herojus p. Adolfas, pas mus išdirbęs 30 m. pasakoja: “Sovietiniais laikais mums priklausė tvarkyti visą miestą. Turėjome virš 800 etatų rankinio valymo komandą, ir automatinius barstytuvus. Taip pat patys visai Lietuvai gaminome sniego valytuvus su kaproniniais šepečiais.”

Tokie barstytuvai gelbėjo žmones ir mašinas gatvėse nuo slidžios dangos. Sovietų Sąjungoje populiarių žigulių ir zaporožiečių vairuotojai tik gerai pabarsčius takus galėjo išsiruošti į keliones.

Daugėjant automobilių ir keičiant kelių dangą į geresnę su laiku atrirado kur kas inovatyvesni gatvių valymo sprendimai. Šiandien kai beveik kiekviena šeima turi bent po vieną automobilį, o daugiabučių kiemuose sunkiai berandama vieta jam pastatyti, žiemą gatvėse saugios vairavimo sąlygos ypač svarbios. Todėl paprastą smėlį ar druską pakeitė specialus mišinys, kuris yra paruoštas taip, kad ištirpdytų susidariusį ledą ir neleistų jam sustingti, tačiau nekenktų kelių ar takų dangai. Tokį mišinį dabar naudojame ir mes.

Nors kai kurie su nekantrumu jau laukiame šiltesnio meto ir nutirpusio sniego, tačiau pasibaigus žiemai gatvėse visai nenorime išvysti pravažiuoti trukdančių likusių smėlio krūvų. Vos tik pakilus termometro stulpeliui ir sniegui nutirpus mes ir kiti aplinkos tvarkytojai į darbą paleidžiame gatvių valymo automobilius ir imame šluoti gatves.

P. Adolfas prisimena: “Prie bordiūrų pavasarį likdavo labai daug smėlio. Tam mes turėjom savivartį į kurį jį pakraudavom. Turėjome specialius konteinerius, į kuriuos šlavėjai pildavo nuo gatvių sušluotą smėlį. Taip pat turėjome ir mašinas, kurios automatiškai smėlį, lapus, šukes šluodavo į save.”

Tais laikais rankiniu būdu reikėjo plauti ne tik gatves, bet ir pačias mašinas.

“Gatvių laistymui reikėjo 20 mašinų dieną ir 20 naktį. Mašinas turėjom plauti net lyjant lietui. Neduok dieve, nors vienos trūksta, jau valdžia priekaištauja, – kalba p. Adolfas. – Tokios gatvių laistymo mašinos buvo skolinamos ir apželdinimo trestui. Jie laistė medžius, gėles, gazonus.”

Dabar technologijoms stipriai pažengus į priekį gatvės yra valomos naujų manevringų vakuuminių automobilių pagalba. Ko gero nei vienas miesto gyventojas nenorėtų po savo langais ilgai klausytis kriokiančio gatvių valytuvo variklio. Užtat šie begarsiai automobiliai per valandą išvalo net 11 tūkst. kv. m., nepriekaištingai surinkdami visą pakeliui pasitaikiusį purvą, dulkes, nuorūkas bei kitas šiukšles. Jie tinkami valyti ne tik miesto gatves, bet ir pėsčiųjų takus, trinkelėmis grįstas aikštes, parkų takus, daugiaaukščius parkingus ar turgavietes. Tokius automobilius mums prieš 50 m. būtų buvę sunku net įsivaizduoti.

Nuo gatvių šlavėjų iki begarsių vakuuminių valytuvų originally appeared on VSA on 2012/01/20.

Buvome pakviesti skaityti paskaitą apie atliekų rūšiavimo faktus, įpročius, mitus ir tikrovę. Pasirodo, jau keleri metai iš eilės Vilniaus mokyklų gamtos mokslų (biologijos, geografijos) mokytojams rengiami kelių dienų seminarai aplinkosaugos klausimais.

Mes jiems pasakojome apie esamą atliekų sistemą ir atliekų rūšiavimo mitus bei realybę, kiti – apie oro taršą, garso įtaką žmonių sveikatai ir pan.

Esminis dalykas, kurį supratome per/po šios paskaitos, kad tai, kas mums atrodo savaime aišku, kitiems – net ir gamtos mokslų mokytojams – yra tamsus miškas. Turim mintyje tai, kad, rodos, savaime aišku, ką ir kaip reikia mesti/nemesti į rūšiavimo konteinerį, o, pasirodo, tai didelė paslaptis, ir gyventojams kyla daug neaiškumų.

Įkvėpti tokio patyrimo norime pasidalinti informacija iš mūsų pranešimo mokytojams.

Ar žinote, kad per metus Lietuvoje susikaupia apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų? O vienas Lietuvos gyventojas per metus komunalinių atliekų sugeneruoja apie 400 kg? Internetuose rašo, kad panašiai tiek pajėgūs iškelti tik mūsų Lietuvos galiūnai ☺

Didžiąją dalį komunalinių atliekų – 83 proc. – sudaro mišrios komunalinės atliekos (jos keliaują į sąvartynus). Antrinės žaliavos, t.y. tos, kurias išrūšiuoja gyventojai ir įmonės, sudaro vos 6 proc. Tiesa, šis skaičius, kai per televizorių kalba koks valdžios vyras, dažnai tampa didesnis, bet visgi oficialiose ataskaitos jis yra tik toks. Likusius procentus sudaro kitokios atliekos, kaip, pavyzdžiui, tekstilė, stambiagabarinės atliekos ir pan.

Panagrinėjus komunalinių atliekų srautą paaiškėja, kad net 44 proc. viso to, ką vilnietis nuleidžia į atliekų šachtą, yra biodegraduojančios atliekos (virtuvės atliekos, augalai, vienkartinės nosinaitės, tualetinis popierius, gyvunų kakučiai ir pan.). Taigi, visos šios gėrybės keliauja į savartyną, ten pūva, genda, į atmosferą meta tonas anglies dioksido, skleidžia nosį riečiančius kvapus. O mes jų vis tiek nerūšiuojam, surinkimo sistemos neturim, vasarą skundžiamės kvapais, įvairiais šachtose gyvenančiai gyviais, bet…. taip esame įpratę.

Taigi maisto nerūšiuojame, nes neturime tam sąlygų, tačiau skaičiai rodo, kad nesame linkę rūšiuoti ir tų atliekų, kurioms šiokias tokias sąlygas visgi turime. Taigi, skaičiukai rodo, kad net 35 proc. visų komunalinių atliekų sudaro popierius, plastikas, stiklas bei metalas.

Pabandykim įsivaizduoti, kad visi gyventojai kruopščiai rūšiuoja popierių, plastiką, stiklą, metalą, biodegraduojančias atliekas, tekstilės gaminius, visi atliekų veižėjai viską surenka, surūšiuoja, paruošia perdirbimui, o perdirbėjai perdirba. Tokiu įdealiu atveju mūsų sąvartynuose nugultų ne 83 proc. atliekų, o tik 21 proc.! Įsivaizduojate?! Sąvartynai neskleistų tokio kvapo, galiausiai, ir atliekų kiekiai taip greit nesikauptų.

Tokie tad mūsų lietuviškį šiukšlių generavimo faktai ir truputis svajonių.

Gamtos mokslų mokytojai to nežinojo. O jūs? (faktai) originally appeared on VSA on 2010/11/02.

Nuo šiol ir mūsų šiukšliavežiai skaito tinklaraščius. Aišku, skaito ne visus, o tik tuos, kurie rašo apie jų darbą. Taigi, jei rašysit apie mūsų darbą, rizikuojate patekti į informacijos lentą

Kodėl jie apie mus rašo? Todėl, kad truputį daugiau nei prieš savaitę pas mus lankėsi keturi labai skirtingai įdomūs tinklaraštininkai:Powiukė, Naminis, Rokiškis bei vienas iš Milžinų.

Šiaip ekskursijų neorganizuojame. Matyt, dėl to, kad duoną sau uždirbame ne iš šios veiklos.

Tačiau kartais, kai kažkas tikrai domisi ir nori pamatyti, kaip tvarkome į spalvotus konteinerius išmestas surūšiuotas atliekas, pakviečiame į svečius.

Gal nukambės kažkaip įtartinai, bet tokio nuoširdaus, paprasto, be įtampos pabendravimo neturėjom jau senokai. Ačiū tinklaraštininkams! Daug klausimų, daug atsakymų, kiekvienam savi atradimai, pamąstymai, susirūpinimas vartojimo mąstais.

Taikliausiai tai, ką veikėme tą šaltą vakarą, aprašė Powiukė, viskas chronologiškai teisinga, daug nuotraukų, šiek tiek filmuotos medžiagos. Naminis ieškojo aludario ir šiukšliavežio sankirtų. Ieškodamas vis užkliūdavo už supresuotų plastikinių butelių

Daugiausiai egzistencinių apmąstymų apie žmones ir jų generuojamas/gaminamas šiukšles savo šedevraliam straipsnyje aprašė Rokiškis. Vienareišmiškai rekomenduojam jį paskaityti.

Taipogi, nerealiai fantastiška galimybė - šiukšlių ornamentiką naudoti kompiuterio darbastalio fonui. Beje, tai labai ekologiška! Tokių rudeniškai nuteikiančių vaizdų paruošė tas pats Rokiškis, mes bandysim ateityje padėlioti žiemiškų, o gal ir pavasarinių

Ačiū Jums už turiningai praleistą laiką. O mes ir toliau skelbiam, kad ekskursijų neorganizuojam, tačiau jau ir vėl laukiam entuziastingai nusiteikusių moksleivių autobuso.

Šiukšliavežiai irgi skaito tinklaraščius originally appeared on VSA on 2010/10/11.

Taip atrodo atliekų konteineriai prie gyvenamųjų namų Amsterdame. Šiame mieste beveik niekur nepamatysit vieno atliekų konteinerio. Taip pat nepamatysit greta stovinčių vienos rūšies konteinerių. Visada mažiausiai du, o dažniausiai - keturi. Visur yra rūšiuojama. Dažniausiai atliekų rūšys būna šios:

• stiklas (konteineriai apvaliomis angomis – buteliams, stiklainiams),
• popierius (angos šiek tiek didesnės, nors kartotinę dėžę būtų sunku sugrūsti. Didesnes popierines atliekas gyventojai tvarkingai sustato šalia konteinerio),
• biodegraduojančios atliekos (viskas kas greitai pūva – tradiciškai tai -  maisto atliekos);,
• na ir visa kita, ką mes vadiname tiesiog šiukšlėmis arba komunalinėmis atliekomis.

Išorėje šie konteineriai nėra labai dideli, tačiau po žeme jie milžiniški. Todėl ir vadinami požeminiais.

Lietuvoje labai reta, o Amsterdame labai dažna konteinerio rūšis - rūbų konteineris. Šitaip surinkti padėvėti rūbai išplaunami ir vėliau realizuojami.

Šalia šio drabužių konteinerio būtinai stovi buitinių atliekų ir maisto atliekų konteineriai. O  toji raudona dežutė skirta „išmesti” laiškams, tai ne atliekų surinkimo, o pašto sistemos dalis…

Gatvėse galima pamatyti ir plytelę “Grofvuil”. Ne, tai ne lietuviško “stebuklo” kopija. Šis užrašas nurodo vietą, kurioje gyventojai turi surikiuoti jiems nebereikalingus stambių gabaritų daiktus.

Požeminių konteinerių aptarnavimas yra gerokai paprastesnis, nei mūsuose paplitusių antžeminių. Nuotraukoje - olandiškas vaizdelis, o štai filmukas apie tai, kaip “VSA Vilnius” aptarnauja požeminį MOLOK konteinerį Vilniuje.  Lietuvoje tokių konteinerių nėra labai gausu, tačiau tie, kas juos naudoja, nebeturi problemų dėl anais laikais įrengtų šachtų skleidžiamų aromatų, priverstinės draugystės su tarakonais ar peliukais.

www.youtube.com/watch?v=fnvhc__DOVc

Dar viena įdomybė, kad Amsterdame tvarką aplink konteinerius prižiūri aplinkai draugiški elektramobiliai. Tai tikrai reiškia, kad jie varomi tik elektra.

Kas mūsuose prižiūri tvarką aplink konteinerius? Atliekų vežėjas sušluoja, surenka išsibarščiusias atliekas. Na, o šiaip aplinką turėtų tvarkyti konteinerio savininkas. Kaip viskas yra realybėje, matyt būtų galima rašyti atskirą įrašą.

Olandija: yra ko pasimokyti originally appeared on VSA on 2010/01/20.