Posts Tagged ‘autografai’

• Darom, ką galim

  Date: 2010.09.02 | Category: Krepšinio čempionatas 2010 | Response: 3

  

  Paskaičius komentarus internete apie mus – Lietuvos rinktinės sirgalius, susidaro toks vaizdas, tarsi būtume visiški blogiečiai, kiaulės, streikuotojai, pijokai ir pan.

  Taip, mes esam aktyvūs, taip, mes geriam alų, taip, mes baliavojam iki ryto, bet tikrai nesam nieko nuskriaudę, ko nors primušę, įžeidę.

  Mes bendraujam su ispanijos, prancūzijos sirgaliais, mat jie šalia gyvena ir valgo tam pačiam restorane. Mes vieni kitus pasveikinam, pagiriam, paguodžiam. Tai, kas vyksta arenoje, yra viena, nes tai yra kova (kai kurie tai vadiname netgi darbu). Už arenos ribų mes esam draugiški geriečiai, nors ant žaizdos mus dėk.

  Vakar keletas mūsų buvo nuvykę pas Lietuvos rinktinės krepšininkus. Kaip grįžę pasakojo, Robertas Javtokas sakė, kad krepšininkai patys negali patikėti tuo, kas vyksta, kad jie išlošė 4 pergales, ir kad yra žiauriai dėkingi dėl palaikymo.

  Internetuose perskaitėme, kad kai kuriems tautiečiams mūsų būgnai trukdo, kiti rašė, kad visvien nieko nesigirdi, suprask, galim net nesistengti.

  Nežinau, kas girdisi jums, bet mums arenoje girdisi puikiai. Ir svarbiausia, kad išgirdo Markas Gasolis, kai prametė dvi baudas mače su Lietuva. Būgnus mušam iš visų jėgų, staugiam kiek galim. Jau net kai atrodo, kad balsas baigėsi, visvien iš kažkur įgaunam antrą kvepavimą. Yra vienas vaikinas (gyvena kažkur 100 km nuo mūsų), toks išsidažęs visą veidą – tai jis rėkia nuolat. Sakyčiau, 95 proc. viso rungtynių laiko. Dėl to jau gavo pravardę – Balsas. Kai jis taip rėkia, šalia stovintys neturi pasirinkimo ir rėkia taip pat.

  O mūsų būgninkams - didžiausias respekt už pasiaukojimą, fizinį pasiruošimą ir gerą nuotaiką. Tie būgnai, kuriuos atsikovojome, turi neįtikėtiną reikšmę. Mes turime didelį konkurencinį pranašumą prieš bet kuriuos kitus sirgalius ir visada dominuojame arenoje. Krepšininkai jaučiasi, lyg žaistų namuose.

  Dar perskaitėm, kad neva darom Lietuvai gėdą! Čia didžiausia nesąmonė, kurią teko išgirsti (perskaityti). Tuomet pasakykit, kodėl Sėkla, kiti būgninkai, visi kiti žaliai apsirengę ir apsirengusios nespėja atsiginti užsienio sirgalių dėmėsio, visi nori foto su lietuviais. Visi sako, kad mes nerealūs, kad esam patys kiečiausi fanai šiame pogrupyje. Žodžiu, sakyčiau, esam siauruose sluoksniuose didelės žvaigždės - prieš rungtynes ir po jų dalinam autografus ir puozuojam į objektyvus. Nors iš tiesų tai žvaigždė yra viena – Lietuva!

  Vakar po rungtynių prieš prancūzus visi jautėme tokį didelį nuovargį, kad nebeturėjome jėgų švęsti įprastu lygiu. Visi, žinoma, džiaugėmės, bet tokio šėliojimo, kaip po pergalės prieš ispanus, nebuvo. Visiems, net ir Izmire, aišku, kad padaryta, geriausiu atveju, tik pusė darbo. Tačiau nepergyvenkite, jėgas sugebėsime paskirstyti taip, kad išlaikytume formą iki pat čempionato pabaigos.

  O štai naktį prieš tai, po rungtynių su ispanais, džiaugsmui nebuvo ribų. Dalis žmonių net nenuėjo miegoti. Tuo labiausiai džiaugėsi mūsų baras:

  O čia atsakymas tiems, kurie piktinasi, kad neturime “normalių” skanduočių ir dainų, atseit tik tą savo “Kas nešokinės”. Turime, turime. Ir ne tik dainų, bet ir talentingų atlikėjų: