Posts Tagged ‘biodegraduojančios atliekos’

• Lietuviški maisto atliekų rūšiavimo ypatumai

  Date: 2011.12.19 | Category: Lietuviška vartojimo istorija | Response: 1

  

  Artėjant šventėms ir persivalgymo galimybėms, šioje “Lietuviškos vartojimo istorijos” temoje pakalbėsime apie maisto rūšiavimą. Atrodytų kas Lietuvoje gali rūšiuoši maistą, na nebent mano močiutė kaime – kas liko nuo stalo padalina kačiukams, šuniukams, vištoms ir paršiukams, o jau ko jie nebevalgo į duobę arba komposto dėžę supila.

  Tačiau, kad ir kaip viskas atrodytų iš pirmo žvilgsnio, Lietuvoje maisto atliekų perdirbimas vykdomas jau dešimtmečiais.

  “Maisto atliekos buvo surenkamos dar 1983 m., – pasakoja ilgametis UAB ”VSA” darbuotojas ir mūsų istorijos herojus p. Adolfas – Tuo metu Rytų Vokietijoje gamindavo tokius multikarus – nedideles mašinėles. VSA buvo gavusi tokių mašinelių ir, sulaukusi skambučio iš valgyklų, restoranų, kitų organizacijų, važiuodavo rinkti pasenusių arba kitaip nebetinkamo maisto atliekų gyvulių pašarui.”

  Ir nors Sovietų Sąjungos laikais masinio maisto atliekų rūšiavimo nebuvo (kaip ir dabar), tačiau perdirbtų atliekų panaudojimo naudą žmonės jau įžvelgė.

  Tai, ką mes vadiname maisto atliekomis, oficialiai tūrėtume vadinti biologiškai skaidžiomis (biodegraduojančiomis) atliekomis, o tai yra bet kokios organinės atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu (dalyvaujant deguoniui) ar anaerobiniu (bedeguoniu) būdu. Buitinių-komunalinių atliekų sraute jas sudaro sodo atliekos, užterštas ar netinkamai perdirbtas popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos.

  Perdirbtos biodegraduojančios atliekos gali virsti puikiomis trąšomis, o pūdant jas anaerobiniu būdu, gaminamos biodujos, be to, išvengiama sąvartynuose pūvančių atliekų aplinkai daromos žalos.

  Nerūšiuotos biologiškai skaidžios atliekos bedeguonėje sąvartynų aplinkoje tampa šiltnamio efektą sukeliančių metano dujų šaltiniu. Maža to, išskirdamos kenksmingas medžiagas, teršia dirvožemį ir vandenį. Vien dėl šių priežasčių maisto atliekas reiktų pradėti rūšiuoši masiškai.

  Šiuo metu įstatymai įpareigoja šias atliekas rūšiuoti tik maisto pramonės dalyvius: maisto gamybos įmones, prekybos centrus, kavines, restoranus. Tačiau daugiabučių ar privačių namų gyventojams tokio įpareigojimo nėra, žinoma nėra ir tam reikalingos infrastruktūros.

  UAB “VSA” duomenimis, buitinėse atliekose, surenkamose iš daugiabučių namų apie 44 proc. sudaro biodegraduojančios atliekos, kurios, deja, bet nukeliauja į savartynus. Privačių namų gyventojai ar sodininkai dažnai būna įsirengę komposto dėžes, todėl jų sukaupiamose buitinėse atliekose biodegraduojančių atliekų yra mažiau.

  Kaip vyksta maisto atliekų surinkimas ir perdirbimas iš maisto gamybos ar prekybos įmonių mums sutiko papasakoti Lietuvos biodegraduojančių atliekų tvarkytojų asociacijos narės, UAB “Biodegra” komercijos direktorius Aleksandras Kiseliovas.

  “Mes patys arba atliekų vežėjai, tokie kaip VSA, surenkame maisto atliekas iš jų turėtojų”, – pasakoja Aleksandras Kiseliovas. Pirminis biodegraduojančių atliekų rūšiavimas vyksta pačiose jų susidarymo vietose. Šios atliekos iš esmės būna dviejų rūšių: gyvūninės kilmės arba augalinės. Aliejai taip pat skaidomi pagal šį principą (gyvūninės kilmės riebalai arba augalinės).

  “Gyvūninės kilmės atliekos – tai įvairūs mėsos, žuvies, pieno produktai, taip pat kiaušiniai, – vardina A. Kiseliovas – Augalinės – daržovės, vaisiai, medžiai, lapai, šakos”.

  

  

  Taigi, restoranuose, viešbučiuose ir kitose maisto gamyba užsiimančiose įmonėse stovi paženklinti konteineriai, nurodantys kokios kilmės produktus į kurį reikia mesti.

  Kai taip surūšiuotos atliekos atkeliauja į antrinio rūšiavimo ir perdirbimo bazę, bendrovės “Biodegra” darbuotojai kruopščiai viską perrenka.

  Gyvūninės kilmės atliekos yra išpakuojamos (jei to reikia), smulkinamos, pasterizuojamos. Perdirbant šias atliekas taikomi labai griežti reikalavimai.

  P. Aleksandras pasakoja, kad jei pas juos iš prekybos centrų atkeliauja, pavyzdžiui, morkų salotos su majonezu, šios jau rūšiuojamos ir perdirbamos kaip gyvūninės kilmės produktas. Taip yra dėl salotų sudėtyje esančio majonezo. “Taisyklė paprasta – jei gaminio sudėtyje yra bent viena dalis gyvūninės kilmės produkto, šiam perdirbti taikomi griežčiausi reikalavimai”, – akcentuoja specialistas.

  Sumaišius su struktūrine medžiaga (medžių lapais, smulkiomis šakomis, žolėmis, popieriumi, kartonu) iš augalinių ir gyvūninių atliekų yra gaminamas kompostas.
  

  Kompostavimo metu visos masės temperatūra savaime pakyla, tai galima jausti tiesiog pridėjus ranką. Susidarančio karščio dėka žūsta piktžolių sėklos bei kiti pavojingi organizmai. Gaminant kompostą būtina ji maišyti, tam kad į jį patektų daugiau oro.

  

  Galutinis produktas (kompostas) gaunamas maždaug per pusę metų. Tuomet jis yra sijojamas.

  Pasak p. Aleksandro, pagrindiniai komposto produkcijos vartotojai yra ūkininkai, gėlininkai, žmonės, norintys pagerinti savo žemę. Visgi, daugiausia Lietuvoje pagaminto komposto užsisako užsieniečiai. Ilgametė praktika rodo, kad kompostas praturtina dirvožemio derlingumą 30 proc.

• Gamtos mokslų mokytojai to nežinojo. O jūs? (faktai)

  Date: 2010.11.02 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija | Response: 11

  

  Buvome pakviesti skaityti paskaitą apie atliekų rūšiavimo faktus, įpročius, mitus ir tikrovę. Pasirodo, jau keleri metai iš eilės Vilniaus mokyklų gamtos mokslų (biologijos, geografijos) mokytojams rengiami kelių dienų seminarai aplinkosaugos klausimais.

  Mes jiems pasakojome apie esamą atliekų sistemą ir atliekų rūšiavimo mitus bei realybę, kiti – apie oro taršą, garso įtaką žmonių sveikatai ir pan.

  Esminis dalykas, kurį supratome per/po šios paskaitos, kad tai, kas mums atrodo savaime aišku, kitiems – net ir gamtos mokslų mokytojams – yra tamsus miškas. Turim mintyje tai, kad, rodos, savaime aišku, ką ir kaip reikia mesti/nemesti į rūšiavimo konteinerį, o, pasirodo, tai didelė paslaptis, ir gyventojams kyla daug neaiškumų.

  Įkvėpti tokio patyrimo norime pasidalinti informacija iš mūsų pranešimo mokytojams.

  Ar žinote, kad per metus Lietuvoje susikaupia apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų? O vienas Lietuvos gyventojas per metus komunalinių atliekų sugeneruoja apie 400 kg? Internetuose rašo, kad panašiai tiek pajėgūs iškelti tik mūsų Lietuvos galiūnai ☺

  Didžiąją dalį komunalinių atliekų – 83 proc. – sudaro mišrios komunalinės atliekos (jos keliaują į sąvartynus). Antrinės žaliavos, t.y. tos, kurias išrūšiuoja gyventojai ir įmonės, sudaro vos 6 proc. Tiesa, šis skaičius, kai per televizorių kalba koks valdžios vyras, dažnai tampa didesnis, bet visgi oficialiose ataskaitos jis yra tik toks. Likusius procentus sudaro kitokios atliekos, kaip, pavyzdžiui, tekstilė, stambiagabarinės atliekos ir pan.

  

  Panagrinėjus komunalinių atliekų srautą paaiškėja, kad net 44 proc. viso to, ką vilnietis nuleidžia į atliekų šachtą, yra biodegraduojančios atliekos (virtuvės atliekos, augalai, vienkartinės nosinaitės, tualetinis popierius, gyvunų kakučiai ir pan.). Taigi, visos šios gėrybės keliauja į savartyną, ten pūva, genda, į atmosferą meta tonas anglies dioksido, skleidžia nosį riečiančius kvapus. O mes jų vis tiek nerūšiuojam, surinkimo sistemos neturim, vasarą skundžiamės kvapais, įvairiais šachtose gyvenančiai gyviais, bet…. taip esame įpratę.

  Taigi maisto nerūšiuojame, nes neturime tam sąlygų, tačiau skaičiai rodo, kad nesame linkę rūšiuoti ir tų atliekų, kurioms šiokias tokias sąlygas visgi turime. Taigi, skaičiukai rodo, kad net 35 proc. visų komunalinių atliekų sudaro popierius, plastikas, stiklas bei metalas.

  Pabandykim įsivaizduoti, kad visi gyventojai kruopščiai rūšiuoja popierių, plastiką, stiklą, metalą, biodegraduojančias atliekas, tekstilės gaminius, visi atliekų veižėjai viską surenka, surūšiuoja, paruošia perdirbimui, o perdirbėjai perdirba. Tokiu įdealiu atveju mūsų sąvartynuose nugultų ne 83 proc. atliekų, o tik 21 proc.! Įsivaizduojate?! Sąvartynai neskleistų tokio kvapo, galiausiai, ir atliekų kiekiai taip greit nesikauptų.

  Tokie tad mūsų lietuviškį šiukšlių generavimo faktai ir truputis svajonių.

• Su medinėm šakutėm iš popierinių lėkščių

  Date: 2010.08.17 | Category: Atliekų rūšiavimas, Atrakcijos, Ekologija | Response: 1

  

  Naudojamės galimybe padėkoti vieno tokio maisto baliaus, kurį išsamiai aprašė ir atvaizdavo tinklaraštis commonsense.lt, organizatoriams už pakvietimą ir galimybę kukliai prisidėti.

  Šiame renginyje prisiragavome “Kito varianto” jaunimo, bankininkių ir Premjero patarėjų gamintų patiekalų. Ačiū! Buvo labai skaniai ir smagiai praleistas penktadienio vakaras.

  Kodėl dėkojame ir džiaugiamės? Nes tai vienas iš vis dar labai retų atvejų, kai baliauninkų minia maistą smeigė tik medinėmis šakutėmis ir naudojo tik popierines lekšteles ir puodelius.

  Šis momentas mums labai patiko. Ir ne tik dėl ekologijos. Tai įrodymas, kad dalis žmonių jau mąsto apie atliekas, besikaupiančias mūsų sąvartynuose, ir savo realiais veiksmais prisideda prie teigiamų pokyčių.

  Juk net ir stovyklaudami gamtoje ar šiaip šventę švęsdami popierinę lėkštę ir medinę šakutę galime nekenksmingai sudeginti lauže. Tuo tarpu plastiko deginti negalima, paliktu gamtoje juo žalojasi gyvūnai, nukeliavęs į sąvartynus nesuyra. Popierius ir medis gi gan greitai supūna (biodegraduoja) net ir sąvartyne. Taigi, jūsų teisė rinktis.

  Dar labai malonus sutapimas iš “maisto baliaus”, kad visi šio renginio rėmėjai – parduotuvių tinklas IKI, commonsense.lt (kurį rašo verslininkai iš bendrovės “TOC sprendimai”), puikus restoranas BELGAI su nerealiu aptarnavimu ir pasiaukojančiais barmenais – yra mūsų klientai. Džiugu, kad su savo klientais puoselėjame tas pačias vertybes. Viena kurių – ekologiškai, pigiai ir gardžiai pavalgyti