Labai įdomus pasirinkimas, ar ne? Tokius variantus, pasirodo, svarsto „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Bendrovė, Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu turinti pateikti Vilniaus miesto atliekų tvarkymo projektą.

Esame girdėję, kad toks projektas bus rengiamas, todėl oficialiai savivaldybei siuntėme raštą, siūlėme projekto rengėjams ir užsakovams sukviesti visus Vilniaus atliekų vežėjus į pasitarimą. Visi turime pasiūlymų, galėtume pasidalinti informacija ir žiniomis, sukauptomis iš ilgametės praktikos. Eilinį kartą likome neišgirsti.

O dabar niekaip neparengianti šio projekto bendrovė skundžiasi informacijos stoka ir svarsto, kas geriau: ar deginti, ar rūšiuoti? Ir kas neva gyventojams būtų pigiau.

Pirma, tokie svarstymai arba kvepia visišku neišmanymu ir nekompetencija, arba jie turi kitų paslaptingų planų ir tikslų. Antra, jei ruošiatės viską deginti, tai tikrai negalvojate, kaip taupyti gyventojų pinigus. Mieli skaitytojai, ar Jūsų tai nestebina?

Iš praktikos galime pasakyti, kad pigiausia viską vežti į sąvartyną, kaupti kalnus šiukšlių, susitaikyti su visom iš to išplaukiančiom pasėkmėm. Nes taip daro ir Bangladeše.

Kitose, drįstume sakyti, socialiai atsakingose valstybėse paprastai daroma yra taip:

Pirmiausia, žmonės labai atsakingai stengiasi rūšiuoti atliekas namuose, jas mesti į tam skirtus konteinerius, tuomet tos išrūšiuotos atliekos didžiąja dalimi yra atiduodamos perdirbti. Tokią sistemą, nors ir labai stipriai šlubuojančią, mes turime ir Lietuvoje (šįkart nekalbėsime apie vyraujančius tautinius rūšiavimo ypatumus ir apskritai suvokimą, kam ir kodėl reikia tą daryti).

Stambiagabaritės atliekos (sofos, stalai, kedės, spintos, kiti baldai, šaldytuvai, unitazai ir kiti panašus daiktai) taip pat yra ardomi, išrūšiuojami, kas įmanoma – perdirbama.

Antra, kituose kraštuose, pavyzdžiui Skandinavijoje, Olandijoje, Vokietijoje iš komunalinių atliekų atskiriamos ne tik tos mums gerai žinomos antrinės žaliavos (stiklas, popierius, plastikas, metalas), tačiau ir biodegraduojančios atliekos (šiuo metu Lietuvoje beveik pusė – 45 proc. – į savartynus vežamų komunalinių atliekų sudaro biodegraduojančios atliekos). O juk jos galėtų būti panaudojamos energijos, šilumos gamybai. Galiausiai įvairūs maisto likučiai galėtų būti kompostuojami, vėliau gaminamas vertingas kompostas mūsų augalams.

Pavyzdžiui, Švedijoje yra naudojama technologija, kuri leidžia iš biodegraduojančių atliekų galinti gamtines dujas, kuriomis užpildomi atliekų surinkimo mašinų bakai.

It tik tada tik tai,  kas lieka, galima būtų arba deginti, arba kaupti sąvartynuose.

Ar ir kada Vilniuje bus statoma deginimo gamykla, neaišku. Tačiau faktas, kad po tokio išrūšiavimo savartynuose atliekų būtų žymiai mažiau, ir sąvartynų “galiojimo laikas” gerokai prasitęstų.

Kalbant apie pigumą. Deginimas – brangiausias atliekų naikinimo būdas, tačiau manoma, kad tai ekologiškiausias kelias sunaikinti neperdirbamas ar kitaip nepanaudojamas atliekas.

Ekologiškas gyvenimo būdas niekada nebuvo pigus. Tokia tiesa. Tiesiog darydami tam tikrus veiksmus, keisdami savo įpročius, tą kainą mes galime susimažinti.

Sako, kad 17 kartų pakartotas veiksmas, tampa įpročiu. Pradžioje išmokime rūšiuoti, rūšiuokime. 18 kartą nešant išrūšiuotas atliekas į konteinerius manysite, kad tai darėte visą gyvenimą.

Rūšiuosime ar deginsime? originally appeared on VSA on 2009/10/15.

O kalba, kad žmonės laikraščių nebeskaito.

Skambina mums šiandien viena klientė, gyvenanti Vilniaus soduose, ir prašo perskaičiuoti kainą, kurią ji moka už individualų konteinerį. Jos namelis mažas, nedaug kvadratų, žodžiu, perskaičiuokit. Klausiame, o kokiu gi pagrindu? Sako, savivaldybė sprendimą gi priėmė. Sako, laikrašty gi apie tai skaitė.

Besiaiškindami, kur klientė tokią žinią perskaitė, sužinome, kad tokių klausimų vadybininkai iš savo klientų sulaukė ir daugiau. Pasirodo, mėnesio senumo „Vilniaus dienoje“ buvo juodu ant balto surašyta (žr. ketvirtą pastraipą nuo apačios):

Vilniaus miesto taryba patvirtino naująją atliekų tvarkymo mokestį. (…) Nuo šiol individualių namų gyventojai, kurie naudojasi nuosavais konteineriais, mokės nebe pagal faktiškai išvežtų atliekų kiekį, o pagal gyvenamojo būsto plotą. Minimalus tarifas jiems sieks iki 18 ct su PVM už vieną kv. metrą, maksimali riba – 50 ct. už vieną kv. metrą.

Klientė teisi – laikraštis rašė. Skubam lekiam skaityti originalų miesto tarybos sprendimą. Vienintelis punktas, kur minimi individualūs namai (šiaip šis punktas taikomas organizacijoms), skamba taip:

2.4. [Patvirtinti] minimalų komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo mėnesinį tarifą – 0,15 Lt (neįskaitant PVM) ir maksimalų komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo mėnesinį tarifą – 0,42 Lt (neįskaitant PVM) per mėnesį už vieną kvadratinį metrą bendrojo naudingo ploto asmenims, nesinaudojantiems kolektyviniais konteineriais, išskyrus individualius gyvenamuosius namus.

Minėtos klientės atsiprašėme „už nesusipratimą“. Bet ponia akivaizdžiai nusivylė, nes jos žodžiais, „valdžia eilinį kartą bando apgauti“. Ir, matyt, apgavo. Nes laikraštyje gi buvo kitaip parašyta.

Beje, šį laikraščio straipsnį komentuojame jau antrą kartą. Pirmąkart bandėme išnarplioti, kas buvo pripainiota apie tariamą kainų mažėjimą už stambiagabaričių atliekų surinkimą ir šachtų aptarnavimą.

Žmonės laikraščius skaito originally appeared on VSA on 2009/08/19.

Ponios Danutės skundas yra ne dėl mūsų ankstesnės sutarties, o dėl tos, kurią parengėme vadovaudamiesi savivaldybės nustatyta forma ir buvome priversti išsiųsti visiems savo klietams, nes priešingu atveju savivaldybė pagrasino nutraukti su mūsų įmone sutartį.

Visą savaitę sulaukiame savo klientų skambučių, kurie teiraujasi, ką gi ta naująja sutartimi mes keičiame? O mes visiems sakome, kad pasikeitė tik sutarties forma (taip savivaldybės nustatyta), o realiame gyvenime jums niekas nesikeis.

Klientė Danutė teisi. Bet mes nieko negalime pakeisti, mes galim tik prisiimti visas pasekmes už savo klietams sudarytus nepatogumus, paaiškinti situaciją ir toliau gyventi draugiškai.

Miela Danute, mes ateityte norėtume su jumis turėti reikalų, nes esame socialiai atsakinga įmonė. Bet paradoksas – tokie neatrodome, kai vykdome savivaldybės reikalavimus.

Pagaliau gavome tikrą skundą! originally appeared on VSA on 2009/08/14.

Apie tai, kad bendraujant su įvairaus rango Vilniaus savivaldybės pareigūnais tenka išmokti tam tikrą spec. žodynėlį – jau rašėme. Tarkime, jie pasako, kad „aiškinsis problemą“, o tu supranti, kad tiesiog bandys ištempti kuo daugiau laiko. Dirbdamas sostinės rinkoje ir neišvengiamai bendraudamas su tarnautojais ir politikais, ilgainiui išmoksti suprasti valdininkišką kalbą.

Bet ne visiems tokios pamokos sekasi. Štai ryt antrą kartą piketuoti ketinantys kiemsargiai nežinojo, kad pažadas, kurį išsako savivaldybė, deja, nebūtinai virsta kūnu.

2009-07-03 „Vilniaus diena“ rašė:

Apie 13 val. piketas baigėsi, tačiau vicemeras pasikvietė apie dešimt piketuotojų atstovų nuodugnesniam pokalbiui į savivaldybę. Per atskirą pokalbį su piketavusių bendrovių atstovais valdžia dar kartą priminė, kad savivaldybė įsiskolinimus grąžins dalimis. Šiandien pervesta 25 proc. visų skolų algoms, liepos pradžioje, kuomet bus surinkti mokesčiai už turtą ir žemės nuomą, bus pervesta kita panašaus dydžio skolos dalis.

Pažadai liko pažadais, šiandien (2009-08-13) toji pati „Vilniaus diena“ (taip pat VZ.lt ir kiti) rašo:

„Po pirmo piketo (…) buvo toks susitarimas: jie mokės pagal skolų grąžinimo grafiką. Pirmas mokėjimas turėjo būti atliktas tą pačią dieną, turėjo būti pervesta 25 proc. skolos, 2,3 mln. litų. Bet mums pervedė 1,9 mln. litų. Kiti mokėjimai turėjo būti po dviejų, po trijų savaičių. Bet nebuvo“, – pasakojo V.Biatova [piketo organizatorė].

Panašu, kad iš savivaldybės „išsimušti skolų“ nepadeda net piketai. Priminsime, kad 3 mln., kurių ryt reikalaus kiemsargiai, tėra daugiausia 1 procentėlis nuo visos Vilniaus skolos verslui. Mes, „VSA Vilnius„, papuolame tarp tų nepiketuojančių, kurie bandome uždirbtus pinigus atgauti teisėtais būdais. Rašome raštus, vaikštome į pasimatymus stikliniame dangoraižyje (Konstitucijos pr. 3), siūlome win-win-win užskaitų būdą, skolų išdėliojimo grafikus. Tačiau visos pastangos kol kas eina veltui, nes situacija nesikeičia.

Jeigu savivaldybė nesugeba įvykdyti susitarimo ir viešai duoto pažado dėl savo 1 proc. skolos grąžinimo, ką galvoti likusios 99 proc. skolos kreditoriams? Džiaugtis už kiemsargius, kuriems BENT PAŽADĖJO?

Pažadėjo – patiešijo, neištesėjo – nesugriešijo originally appeared on VSA on 2009/08/13.

Du dalykai, dėl ko nusprendėme parašyti apie stambiagabarites atliekas:

1. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas, kurio niuansus pirmoji paskelbė „Vilniaus diena“, o vėliau ir kita žiniasklaida;
2. praeitą savaitę sulaukėme beveik pusšimčio gyventojų skambučių, kurie teiravosi, kiek gi kainuoja stambiagabaričių atliekų išvežimo paslauga.

Prieš porą savaičių portalai paskelbė, kad „Šiukšlių išvežimas Vilniuje turėtų pigti 1-5 centais„. Mūsų nuomone, pateikiama informacija yra ne visiškai teisinga, ir tokį faktą skelbiančios antraštės (portalai percitavo BNS pacituotą „Vilniaus dieną“) nors ir džiugina, tačiau visgi klaidina vilniečius.

Visų pirma, priešingai nei rašoma „Vilniaus dienos“ straipsnyje, dabar stambios ir bešeimininkės atliekos vežamos tik tuomet, kai jos tikrai egzituoja ir yra gyventojų poreikis jas išvežti. Todėl gyventojai iki šiol mokėjo tik tą mėnesį, kurį tokios atliekos buvo surinktos ir išgabentos. O pagal naują tvarką, kuri padės veikti nuo rugpjūčio 1 d., bus skaičiuojami papildomi 3 centai už buto kvadratinį metrą visiškai neatsižvelgiant į realų poreikį. Tai reiškia, kad daugeliui klientų atliekų vežimo kaina – priešingai nei teigiama antraštėse – padidės.

Kitas aspektas – dėl gyventojų, kurie naudojasi šachtomis. Cituojame „Vilniaus dieną“:

Mažės ir atliekų surinkimo iš šachtinių konteinerių įkainiai. Tokių daugiabučių namų gyventojai, kurių laiptinėse įrengtos atliekų šachtos, dabar už šiukšlių išvežimą moka iki 50 proc. daugiau, nei įprastais konteineriais besinaudojantys vilniečiai. Pagal naująją tvarką maksimalus tarifas šachtinių konteinerių naudotojams bus keliamas ne daugiau kaip iki 30 proc. reiškia, atliekų tvarkymas jiems atpigs 5 centais nuo buto vieno kv. metro.

Čia labai svarbu paminėti, kad realybėje yra atvejų, kai papildomą 50 proc. mokestį už atliekų surinkimą iš šachtinių konteinerių taikė tik tos daugiabučius administruojančios bendrovės, kurios turi išskirtines sąlygas. Pavyzdžiui, mūsų žiniomis, „Lazdynų būstas“ (priklauso UAB „City Service“ –> „Rubicon Group“) atliekų surinkimo paslaugas perka iš „Ecoservice“ (kuri irgi priklauso „Rubicon Group“), o kai kurių namų gyventojams, turintiems šachtas, tai kainuoja 0,321 Lt/m2.

Kiti daugiabučių administratoriai, nesusiję su „Rubicon Group“, paprastai lanksčiau renkasi atliekų vežėją, todėl nemonopolinėje rinkos dalyje šachtinių konteinerių naudotojams kainos paprastai yra minimalaus dydžio – 0,232 Lt/m2, o tas galimas papildomas 50 proc. mokestis netaikomas.

Tai reiškia, kad daugiabučių namų gyventojai, kurių laiptinėse įrengtos atliekų šachtos, dabar už šiukšlių išvežimą moka tiek pat, kiek įprastais konteineriais besinaudojantys vilniečiai – išskyrus tuos, kurie yra papuolę į monopolinę sistemą. Taigi naujoji savivaldybės tvarka truputėlį pažabos monopolininkų apetitą, tačiau neturės jokios įtakos kainai tiems vartotojams, kurie šiuo metu su jais neturi reikalų. Pastariesiems šiukšlių išvežimas neatpigs, nes ir taip buvo taikomas minimalus.

Taip pat norime atkreipti dėmesį ir į trečią aspektą. Monopolijų simboliniai suvaržymai yra iš principo teigiamas dalykas rinkai, tačiau savivaldybė, inicijuodama šachtinių konteinerių įkainių mažinimą, tuo skatina žmones ir toliau naudotis šachtomis.

Šachtos turi neigiamą įtaką gyventojų gyvenimo kokybei, švarai ir sveikatai. Niekam ne paslaptis, kad dar sovietmečiu gamintų šachtų sudėtyje yra asbesto (apie jo poveikį, žmogaus sveikatai galite paskaityti čia, kur pristatoma graži privati iniaciatyva), o nuolat naudojamose šachtose knibžda tarakonai ir sandeliuojasi askaridžių, spalinių bei mažujų kaspinuočių kiaušinėliai.

Todėl mes manome, kad savivaldybė turėtų skatinti šachtų atsisakymą ir pakeitimą šiuolaikinėmis alternatyvomis. Pavyzdžiui, požeminiais konteineriais. Tuo tarpu panašūs savivaldybės sprendimai skatina žmones ir toliau naudotis šachtomis, kas kertasi su viešuoju interesu gyventi švariai ir sveikai.

Ir paskutinė detalė, į kurią spauda neatkreipė dėmesio. Vilniaus miesto savivaldybė, pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą iki 2009 m. turėjo užtikrinti, kad Vilniaus mieste veiktų 11 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, į kurias gyventojai galėtų tokias atliekas pristatyti nemokamai. Cituojame šito plano 98.3 punktą:

98.3. iki 2009 metų užtikrinti, kad būtų įrengta ne mažiau kaip viena didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų, antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių atliekų) surinkimo aikštelė 50000 gyventojų, tačiau ne mažiau kaip viena tokia aikštelė savivaldybės teritorijoje, taip pat šios atliekos surenkamos ir kitokiais būdais (pvz., apvažiuojant turėtojus). Atsižvelgdamos į savivaldybių teritorijų specifiką ir faktinį minėtų aikštelių įrengimo poreikį, savivaldybės gali taikyti griežtesnius didelių gabaritų atliekų aikštelių įrengimo reikalavimus. Didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Klaipėdos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) gyventojams atstumas iki tokių aikštelių turėtų būti ne daugiau kaip 5 kilometrai, o kitų savivaldybių gyventojams – ne daugiau kaip 10 kilometrų.

Tačiau šiandien tokių aikštelių yra tik viena. Ją valdo „Ecoservice“, ji pagal sutartį su savivaldybe nuo 2009 m. vasario priima didžiąsias atliekas iš Vilniaus miesto gyventojų nemokamai.

Jei Vilniaus miesto savivaldybė laiku būtų pasirūpinusi reikiamu kiekiu  nemokamų aikštelių, skirtų stambiagabaritėms atliekoms, ko gero, nuo šio rugpjūčio 1 d. nereikėtų gyventojams už tokias šiuksles mokėti papildomai. Mums nebūtų labai etiška spręsti, kas kaltas dėl to, kad tokios nemokamos aikštelės neatsirado, tačiau mes matome šio nesprendimo pasekmes – padidėjusius mokesčius paprastiems gyventojams.

Spauda rašo “kaina mažės”, bet iš tiesų ji didės originally appeared on VSA on 2009/07/27.

Praeitą savaitę kaip iš giedro dangaus nukrito žinia, kad Vilniaus savivaldybė grasina nutraukti su mumis sutartį. Tuomet iš spaudos sužinojome, kad savivaldybė mums išsiuntė raštą, ir jo negavę nelabai ką galėjome pakomentuoti. Tačiau po poros dienų raštą gavome, bet nepaisant to, aiškiau nepasidarė.

Kadangi buvome apkaltinti viešai, tai ir savo atsakymą išplatinome viešai.

Žemiau – šiandien mūsų paleistas pranešimas spaudai:

„VSA Vilnius“ atmeta savivaldybės kaltinimus, prašo susimokėti skolą

Liepos 21 d., Vilnius. UAB „VSA Vilnius“ atmeta Vilniaus miesto mero pavaduotojo Romo Adomavičiaus žiniasklaidoje paskelbtus kaltinimus dėl neva neteisėtai renkamų papildomų mokesčių už atliekų tvarkymą. Taip pat ragina Vilniaus miesto savivaldybę ir jos kontroliuojamas įmones sumokėti skolas bendrovei, kurios jau siekia 800 tūkst. Lt.

Pasak „VSA Vilnius“ teisininkės Vilmos Ramanauskaitės, bendrovė taiko Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytą atliekų tvarkymo tarifą, todėl „visi renkami mokesčiai yra pagrįsti“. Jos teigimu, visas sutartis su atliekų turėtojais „VSA Vilnius“ sudaro teisėtai ir remdamasi galiojančiais teisės aktais.

„VSA Vilnius“ tiesiogiai nusiskundimų dėl neteisėtai renkamų mokesčių iš klientų nėra gavusi, todėl kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Aplinkos ministeriją, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą prašydama suteikti informaciją apie visus užregistruotus nusiskundimus bendrovės teikiamomis paslaugomis. Vilniaus mero pavaduotojo rašte rašoma, kad būtent šios įstaigos tokių nusiskundimų gauna „daug“.

„Mes nežinome, kiek yra tokių nusiskundimų, koks jų turinys, kas ir dėl ko skundžiasi. Dėl to negalime tinkamai reaguoti. Paprašėme valstybės įstaigų kuo skubiau patikslinti informaciją, kad galėtume imtis visų reikiamų priemonių”, – sakė V. Ramanauskaitė.

„VSA Vilnius“ yra įsipareigojusi teikti atliekų tvarkymo paslaugas pagal sutartį, kurią su Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė 2007 m. gegužės 15 d. „Tačiau pasirašyta sutartis ir jokie kiti teisės aktai mums nedraudžia teikti ir kitas su atliekų tvarkymu susijusias paslaugas, kurios, be abejo, kainuoja papildomai“, – sakė teisininkė.

Pasak „VSA Vilnius“ atstovės, papildomas mokestis už atliekų tvarkymą gali būti skaičiuojamas vieninteliu atveju, jei atliekų turėtojas pažeidžia pačios savivaldybės Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių 31 punktą bei patvirtintos sutarties 25 punktą ir pakeičia konteinerio buvimo vietą, t.y. savavališkai perstumia jį iš patvirtintos konteinerio aikštelės.

„Natūralu, jog tokiu atveju mūsų darbuotojai privalo suteikti papildomą paslaugą – tarsi sekliai ieškoti konteinerio, tampyti jį, grąžinti į sutartą vietą. Tokioms paslaugoms suteikti darbuotojai sugaišta daug laiko. Visi puikiai suprantam, kokios bus pasekmės, kai gyventojai neras konteinerio įprastoje vietoje“, – V. Ramanauskaitė paaiškino, kodėl yra numatyta išimtis.

Bendrovės atstovė teigia, jog „VSA Vilnius“ vykdys savivaldybės įpareigojimą iki 2009 m. rugpjūčio 7 d. peržiūrėti visas su atliekų turėtojais pasirašytas sutartis ir prireikus jas pataisyti. „Tik mums labai keista, kad tokį ultimatumą gavome tą pačią dieną, kai suėjo 5 metų terminas nuo bendrovės privatizavimo dienos. Būtent šiam laikotarpiui savivaldybė buvo įsipareigojusi sudaryti mums visas sąlygas dirbti atliekų tvarkymo rinkoje. Kitą dieną girdime grasinimus nutraukti sutartį”, – stebėjosi teisininkė pabrėždama, kad iš valstybės institucijų labai laukia informacijos apie konkrečius skundus.

Ji priminė, kad Vilniaus savivaldybei už privatizuotą atliekų tvarkymo bendrovę 2004 m. buvo pervesta 43 mln. Lt, dar mažiausiai 6 mln. Lt „VSA Vilnius“ investavo į paslaugų kokybės gerinimą. „Tikimės, kad savivaldybė savo priekaištus sugebės pagrįsti. Priešingu atveju tai panašu į investuotojų žlugdymą“, – sakė „VSA Vilnius“ atstovė.

Prieš išplatindami šį pranešimą išsiuntėme kelis oficialius raštus valstybės institucijoms:

Vilniaus miesto merui

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui

Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

LR Aplinkos ministerijai

Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai

Tikimės, kad „pastaruoju metu“ institucijų gauti skundai mus pasieks ir mes galėsime papasakoti šios istorijos tęsinį.

Atmetėme kaltinimus, priminėme savivaldybei apie skolą originally appeared on VSA on 2009/07/21.