Posts Tagged ‘Ekologija’

• Kompostas gyventojams vietoj sąvartyne pūvančių atliekų

  Date: 2011.09.18 | Category: Atliekų rūšiavimas, Laisva spauda rašo | Response: 0

  

  Nuotrauka paimta iš Brighthub.com tinklalapio.

   

  Ekologinėmis temomis rašantis žurnalas „Ozonas”, kurdamas straipsnį apie biodegraduojančias aliekas, komentaro paprašė ir mūsų. Mes, kaip šios srities specialistai, mielai sutikome tiek patarti maisto atliekų rūšiavimo tema, tiek pakometuoti, kaip su rūšiavimu tvarkosi Vilniaus restoranai bei prekybos centrai.

  Kaip žinia, biodegraduojančios, tai – įvairios biologiškai skaidžios atliekos nuo maisto likučių, iki rudenį nukritusių lapų, nupjautos žolės ar vienkartinių popieriaus gaminių. Tokios atliekos kiekvieno namuose, kiemuose, aplinkoje susigeneruoja neišvengiamai, sudarydamos didžiulius kiekius, kurie vėliau išvežti į sąvartyną tiesiog pūva, taip darydami nepataisomą žalą klimato kaitai. Bet jei truputį pasistengsime, mes galime sau padėti.

  Ne tik padėti, bet dar ir gauti iš to naudos. Turbūt ne vienas esame girdėję, kad iš biologiškai skaidžių atliekų yra gaminamas kompostas. Jis puikiai atstoja dirbtines trąšas, kurių nebereikia pirkti, ir augalai jūsų soduose ar daržuose kuo gražiausiai stiebiasi į viršų.

  Suprantame, kad ne visi namie turi galimybes kompostuoti atliekas, tačiau bent jau nuosavų namų gyventojai Lietuvoje tikrai gali susikurti tam sąlygas. Jiems yra žadama dalinti plastikinius biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimo konteinerius. Pavyzdžiui: „Kauno regiono privačių namų savininkams planuojama išdalinti 30 000, o Klaipėdos regione 10 000 individualaus kompostavimo konteinerių.” – rašo „Ozonas”.

  Taip pat kompostavimo konteinerį gyventojai gali nesunkiai pasigaminti ir patys. Tam tinka kad ir paprastos medinės dėžes, svarbu, kad jose butų tarpai patekti deguoniui mikroorgnizmams. Visas tikslesnes instrukcijas ką ir kaip galima kompostuoti, rekomenduojame pasiskaityti „Ozono” straipsnyje.

  

  Nuotrauka paimta iš "The Daily Green" tinklalapio.

   

  Lietuvoje yra įrengta 17 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių. Jos visos surašytos „Ozono” lentelėje. Ten nemokamai iš visų priimama nupjauta žolė, surinkti lapai, šakos ir kitos biologiškai skaidžios atliekos. Už tai gyventojai gali nebrangiai įsigyti komposto savo daržams ar sodams. Patogu ir naudinga, ar ne? Na o jei kam nėra galimybių realizuoti biodegraduojančių atliekų – skambinkit mums – išvešim ir perdirbsim!

  Šiuo klausimu turime ir savo komentarą:

  Vidas Starkus

  “VSA Vilnius” Pardavimų skyriaus vadovas

  Esame išanalizavę buitinių (komunalinių) atliekų, atkeliaujančių iš vilniečių daugiabučių, sudėtį. Biodegraduojančios atliekos sudaro net 40 – 44 proc. visų į sąvartyną patenkančių atliekų. Taigi pradėjus rūšiuoti šias atliekas ir dar labiau paskatinus stiklo, plastiko ir popieriaus atliekų rūšiavimą, būtų galima ženkliai sumažinti į Lietuvos sąvartynus patenkančių atliekų kiekius.

  Europos Sąjunga Lietuvą yra įpareigojusi rūšiuoti maisto atliekas. Šis procesas realiai turėjo prasidėti dar 2010 metais. Lietuvos savivaldybės tais metais turėjo būti sukūrusios šių atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą, tačiau realybė yra kiek kitokia. Biodegraduojančias (maisto) atliekas dabar rūšiuoja “žaliosios” idėjos vedini gyventojai ir tik gyvenantys nuosavuose namuose. Tiesiog gyvenant daugiabutyje nėra kur padėti šių atliekų.

  Visai kitokia situacija, kai kalbame apie su maisto gamyba ir pardavimu susijusius verslus. Prekybos centrams, viešbučiams, restoranams, kavinėms biodegraduojančių atliekų rūšiavimas yra privalomas pagal įstatymą.

  Galima pagirti prekybos centrus: būtent jie sugeneruoja daugiausia maisto atliekų, ir būtent jie su tomis atliekomis tvarkosi geriausiai ir atsakingiausiai.

  Tačiau Lietuvoje gan dažnai pasitaiko restoranų ar viešbučių, kurių klientai, verslininkų teigimu, viską suvalgo ir jokių atliekų nelieka. Skamba neįtikėtinai? Tačiau būtent taip yra deklaruojama. Nors visi žinome, kad svogūną ar bulvę reikia nulupti, o lupenos, kuri yra biodegraduojanti atlieka, niekas nevalgo. Visgi naudotą aliejų restonai ir viešbučiai rūšiuoja noriai. Kodėl taip yra? Greičiausiai todėl, kad maisto atliekų surinkimas ir tvarkymas verslui kainuoja daugiau nei buitinių atliekų, o pinigus jie gali atgauti tik už panaudotą aliejų.

  Taigi, atliekų rūšiavimas ir finansiniai dalykai yra labai susiję. Jei biodragraduojančių atliekų tvarkymas kainuotų tiek pat, kiek buitinių atliekų, matyt, mūsuose greitai atsirastų daug norinčių būti “žaliais”. O jei biodregraduojančių atliekų tvarkymas kainuotų mažiau nei buitinių atliekų, tikėtina, kad šie procesai gerokai pasistūmėtų į priekį.

   

• Mes griauname mitus, o „TEO“ rūšiuoja

  Date: 2011.08.30 | Category: Atliekų rūšiavimas | Response: 2

  

  Prieš kurį laiką sulaukėme svečių iš „Teo”. Jie sakėsi, labai susidomėję mūsu darbu ir norintys įsitikinti, ar tikrai atliekos yra rūšiuojamos, nes girdėjo gandų, kad gyventojų išrūšiuotos atliekos vėliau sumetamos į bendrą konteinerį. Tad šį kartą pabuvome mitų griovėjais ir įrodėme, kad tai - netiesa.

  Mūsų su „Teo” kelionė prasidėjo vienoje miesto degalinių, kur laukėme atvykstančios savo šiukšliavežės. Prasidėjo, aišku, ne be nuotykių, kai išbėgo nusigandęs degalinės darbuotojas ir pasakė, kad šioje teritorijoje filmuoti draudžiama. Ir kodėl gi? Ne blogus dalykus filmuojamės, o gražius ir naudingus – kaip rūšiuojam ir saugom aplinką. Taigi, pagalandom liežuvius, pasikalbėjom su vadovybe ir viską gražiai suderinom. Filmavimui leidimas gautas.

  Pagaliau atvykęs mūsų vairuotojas Česlovas pasičiupo tik vieną, mėlynajį popieriaus konteinerį ir jį ištuštinęs išvyko dirbti toliau. Tačiau dar spėję jį pasikalbinti, mūsų svečiai, liko užtikrinti, kad vieną savaitę šiukšliavežiai renka tik popierių, kitą – tik plastiką, o stiklas apskritai yra išvežamas kitu specialiu automobiliu.

  Toliau sekė kelionė į mūsų rūšiavimo angarą. Mes – draugiški, į savo valdas pasižiūrėti, kaip dirbam, besidominčius “Teo” darbuotojus - žurnalistus įsileidome. ☺ Ten, kaip ant delno, matosi visos moteriškių (mat jos kruopštesnės) prie važiuojančio eskalatoriaus rūšiuojamos atliekos ir jau išrūšiuotos bei supresuotos skirtingų spalvų (balto, spalvoto ir kartono) popieriaus ir plastiko krūvos.

  

  Visos šios perdirbtos medžiagos neišvengiamai naudingos buityje. Iš jų gaminama: perdirbtas popierius, pakavimo priemonės, baldų ir automobilių apdailos detalės. Pasakykit, kas to nenaudojat? ☺

  Tačiau labiausiai svečius nustebinom papasakoję, kad prieš rūšiuojant, tarą reikia išplauti. Plastikinių indelių ar neplautų butelių nuo aliejaus nėra prasmės mesti į rūšiavimo konteinerį, nes jie tik prideda darbo mūsų rūšiuotojams, būna atrenkami ir išmetami.

  Taigi, nors kas trečias lietuvis vis dar nerūšiuoja atliekų, mes mitą griovėme ir griausime. Kas netiki – kviečiame pasižiūrėti šį video, o gal net ir apsilankyti pas mus!

• Su medinėm šakutėm iš popierinių lėkščių

  Date: 2010.08.17 | Category: Atliekų rūšiavimas, Atrakcijos, Ekologija | Response: 1

  

  Naudojamės galimybe padėkoti vieno tokio maisto baliaus, kurį išsamiai aprašė ir atvaizdavo tinklaraštis commonsense.lt, organizatoriams už pakvietimą ir galimybę kukliai prisidėti.

  Šiame renginyje prisiragavome “Kito varianto” jaunimo, bankininkių ir Premjero patarėjų gamintų patiekalų. Ačiū! Buvo labai skaniai ir smagiai praleistas penktadienio vakaras.

  Kodėl dėkojame ir džiaugiamės? Nes tai vienas iš vis dar labai retų atvejų, kai baliauninkų minia maistą smeigė tik medinėmis šakutėmis ir naudojo tik popierines lekšteles ir puodelius.

  Šis momentas mums labai patiko. Ir ne tik dėl ekologijos. Tai įrodymas, kad dalis žmonių jau mąsto apie atliekas, besikaupiančias mūsų sąvartynuose, ir savo realiais veiksmais prisideda prie teigiamų pokyčių.

  Juk net ir stovyklaudami gamtoje ar šiaip šventę švęsdami popierinę lėkštę ir medinę šakutę galime nekenksmingai sudeginti lauže. Tuo tarpu plastiko deginti negalima, paliktu gamtoje juo žalojasi gyvūnai, nukeliavęs į sąvartynus nesuyra. Popierius ir medis gi gan greitai supūna (biodegraduoja) net ir sąvartyne. Taigi, jūsų teisė rinktis.

  Dar labai malonus sutapimas iš “maisto baliaus”, kad visi šio renginio rėmėjai – parduotuvių tinklas IKI, commonsense.lt (kurį rašo verslininkai iš bendrovės “TOC sprendimai”), puikus restoranas BELGAI su nerealiu aptarnavimu ir pasiaukojančiais barmenais – yra mūsų klientai. Džiugu, kad su savo klientais puoselėjame tas pačias vertybes. Viena kurių – ekologiškai, pigiai ir gardžiai pavalgyti

  

• Būkime madingi, naudokime eko sąskaitas!

  Date: 2010.06.09 | Category: Ekologija, Pasiūlymai | Response: 0

  

  Beveik taip ir pranešėme žiniasklaidai.

  Visgi, popierinių sąskaitų atsisakymas nėra tik populiarus madingas dalykas. Jis netgi patogus vartotojams: 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę patogiai sėdadami prie kompiuterio galime pasitikrinti sąskaitas, kaupiamas archyvas, tad visada lengvai rasime ir niekada nepamesime, žinosime tikslias sumas, nesusipainiosime.

  Mes suskaičiavome, kad per metus išrašydami apie 115 tūkst. sąskaitų sunaudojame apie 1 toną popieriaus. O tai reiškia, kad dėl mūsų sąskaitų klientams yra nukertama bent 17 didelių medžių.

  Kiek reikia nukirsti medžių tam, kad galėtume atspausdinti sutartis, net nesinori pagalvoti. Ir dar baisiau pasidaro, kai pasisžvalgai po Lietuvą ir bandai ant pirštų suskaičiuoti tuos, kurie naudoja eko būdus dokumentams pasirašyti ar bent sąskaitoms išrašyti.

  Mūsų įmonės daromą žalą gamtai galim kompensuoti dvejopai: kiekvienais metais pasodinti bent po 17 medžių ir liautis gaminti makulatūrą.

  Medžių sodintojų daugėja, tačiau iš esmės pertvarkančių savo veiklos procesus itin gausiai neatsiranda. Viskas suprantama, pasodinti medį yra lengviau ir pigiau, nei aplinką žalojančius veiksmus pakeisti į maksimaliai draugiškus gamtai.

  Kol kas nė vieno medžio už sąskaitas nepasodinome. Pasodinome tik šiaip visokių medžių savo įmonės teritorijoje, be jokios priežasties. Būtinai pasodinsime ir už sąskaitas, – ieškome tinkamos vietos. Ateityje stengsimės sodinti ir už visas sutartis, ir kitą mūsų sunaudojamą popierių.

  Pastaroji pastraipą gal ir skamba kiek ironiškai, bet formulė – “suskaičiuojam įmonės daromą žalą gamtai ir puolam sodinti medžių” – jau pradeda kelti šypseną. Ypač tais atvejais, kai nepadaroma jokių pakeitimų veiklos procesuose, o tik tarsi nusiperkama taršos indulgencija. Žinoma, tai geriau negu nieko, tačiau viliamės, kad įmonės neapsiribos medelių sodinimu ir įsidiegs tokius pokyčius, kurie ne tik kompensuotų, bet ir mažintų taršą.

  Atsisakyti popierinių sąskaitų-faktūrų yra tikrai nesudėtinga, ir visi tai galime padaryti.

  Savo klientų privesti būti ekologiškais negalime, galime juo skatinti, šviesti, tą darome ir darysime toliau.