Posts Tagged ‘Javtokas’

• Aštuntfinalis sirgaliams: kova dėl tribūnos ir susitikimas krepšininkams prablaškyti (2 video)

  Date: 2010.09.08 | Category: Krepšinio čempionatas 2010 | Response: 2

  

  Pergalė prieš kinus buvo sunki, nors ir visų laukta.

  Kaip ir žadėjome, savo vietas arenos palubėje išmainėme į tribūną prie pat krepšio. Tai labai nepatiko organizatoriams turkams, kurie mūsų visaip kaip bandė neįleisti, o kai tai nepavyko - iškrapštyti. Mūsų, tautiečių, viso labo pora šimtų, o arenoje laisvų vietų - mažiausiai 12 tūkstančių. Tačiau nepaisant to, susidūrėme su organizatorių bandymu sutrukdyti mums triukšmauti kinų panosėje.

  Bandymus iškrapštyti sirgalius užfiksavome šiame video. Tie, kas žiūrėjote rungtynių transliaciją per TV, turėjote pastebėti, kad iškrapšyti mūsų nepavyko :-) Mūsų ginklai - šypsenos, skanduotės „Turkija, Turkija!“ ir keletas gudrybių ;-)

  Dar važiuodami į varžybas sužinojome, kad joms pasibaigus, 21 val., mūsų laukia susitikimas su krepšininkais. Kažkokiame restorane šalia jų viešbučio, kur nepardavinėja alkoholio. Toks susitikimas vidury atkrintamųjų varžybų kiek nustebino, tačiau vėliau radom jam paaiškinimą (oficialių šaltinių, deja, dar nepatvirtintą). Matyt, treneris Kęstutis Kemzūra sugalvojo sumotyvuoti krepšininkus kovai su kinais, pasakydamas, kad vakare laukia akistata su sirgaliais. Nėra kaip pralošti…

  Prisifotografavome, prisijuokavome. Štai vienos gerbėjos auskarai, ant kurių pavaizduotas Linas Kleiza, pagaliau buvo nufotografuoti šalia jo paties. O taipogi mėginome pasidaryti moterišką fotografiją su krepšininkais, bet sunkiai sekėsi, nes į kadrą vis įlįsdavo - tai koks vilkas, tai šiaip koks barzdotas sirgalius :-)

  

  Žodžiu, visi stengėmės prablaškyti mūsų herojus ir paskatinti juos žengti tolyn. Apie tai sirgaliai netgi susukom reportažą! Jame girdėsite sirgalių patarimus Martynui Andriuškevičiui, Lino Kunigėlio atviravimus apie aistruolių indėlį į pergales ir Roberto Javtoko interviu, kurio metu Mantas Kalnietis pastarajam duoda į nosį už pramestus metimus. Marijono „Tris milijonus“ šiam video įgrojo gitaristas Darius Gylys, parodęs, kaip tai gali padaryti bet kuris iš mūsų.

  Gerų emocijų laukiant lemtingojo ketvirtadienio!

  Beje, trečiadienį popiet į Stambulą turėtų atskristi naujų sirgalių iš Lietuvos. Tiksliai žinome, kad pasipildysime mažiausiai 150 žmonių, tačiau girdėjome ir tokių gandų, kad naujų sirgalių gali būti net trys lėktuvai.

• Darom, ką galim

  Date: 2010.09.02 | Category: Krepšinio čempionatas 2010 | Response: 3

  

  Paskaičius komentarus internete apie mus – Lietuvos rinktinės sirgalius, susidaro toks vaizdas, tarsi būtume visiški blogiečiai, kiaulės, streikuotojai, pijokai ir pan.

  Taip, mes esam aktyvūs, taip, mes geriam alų, taip, mes baliavojam iki ryto, bet tikrai nesam nieko nuskriaudę, ko nors primušę, įžeidę.

  Mes bendraujam su ispanijos, prancūzijos sirgaliais, mat jie šalia gyvena ir valgo tam pačiam restorane. Mes vieni kitus pasveikinam, pagiriam, paguodžiam. Tai, kas vyksta arenoje, yra viena, nes tai yra kova (kai kurie tai vadiname netgi darbu). Už arenos ribų mes esam draugiški geriečiai, nors ant žaizdos mus dėk.

  Vakar keletas mūsų buvo nuvykę pas Lietuvos rinktinės krepšininkus. Kaip grįžę pasakojo, Robertas Javtokas sakė, kad krepšininkai patys negali patikėti tuo, kas vyksta, kad jie išlošė 4 pergales, ir kad yra žiauriai dėkingi dėl palaikymo.

  Internetuose perskaitėme, kad kai kuriems tautiečiams mūsų būgnai trukdo, kiti rašė, kad visvien nieko nesigirdi, suprask, galim net nesistengti.

  Nežinau, kas girdisi jums, bet mums arenoje girdisi puikiai. Ir svarbiausia, kad išgirdo Markas Gasolis, kai prametė dvi baudas mače su Lietuva. Būgnus mušam iš visų jėgų, staugiam kiek galim. Jau net kai atrodo, kad balsas baigėsi, visvien iš kažkur įgaunam antrą kvepavimą. Yra vienas vaikinas (gyvena kažkur 100 km nuo mūsų), toks išsidažęs visą veidą – tai jis rėkia nuolat. Sakyčiau, 95 proc. viso rungtynių laiko. Dėl to jau gavo pravardę – Balsas. Kai jis taip rėkia, šalia stovintys neturi pasirinkimo ir rėkia taip pat.

  O mūsų būgninkams - didžiausias respekt už pasiaukojimą, fizinį pasiruošimą ir gerą nuotaiką. Tie būgnai, kuriuos atsikovojome, turi neįtikėtiną reikšmę. Mes turime didelį konkurencinį pranašumą prieš bet kuriuos kitus sirgalius ir visada dominuojame arenoje. Krepšininkai jaučiasi, lyg žaistų namuose.

  Dar perskaitėm, kad neva darom Lietuvai gėdą! Čia didžiausia nesąmonė, kurią teko išgirsti (perskaityti). Tuomet pasakykit, kodėl Sėkla, kiti būgninkai, visi kiti žaliai apsirengę ir apsirengusios nespėja atsiginti užsienio sirgalių dėmėsio, visi nori foto su lietuviais. Visi sako, kad mes nerealūs, kad esam patys kiečiausi fanai šiame pogrupyje. Žodžiu, sakyčiau, esam siauruose sluoksniuose didelės žvaigždės - prieš rungtynes ir po jų dalinam autografus ir puozuojam į objektyvus. Nors iš tiesų tai žvaigždė yra viena – Lietuva!

  Vakar po rungtynių prieš prancūzus visi jautėme tokį didelį nuovargį, kad nebeturėjome jėgų švęsti įprastu lygiu. Visi, žinoma, džiaugėmės, bet tokio šėliojimo, kaip po pergalės prieš ispanus, nebuvo. Visiems, net ir Izmire, aišku, kad padaryta, geriausiu atveju, tik pusė darbo. Tačiau nepergyvenkite, jėgas sugebėsime paskirstyti taip, kad išlaikytume formą iki pat čempionato pabaigos.

  O štai naktį prieš tai, po rungtynių su ispanais, džiaugsmui nebuvo ribų. Dalis žmonių net nenuėjo miegoti. Tuo labiausiai džiaugėsi mūsų baras:

  O čia atsakymas tiems, kurie piktinasi, kad neturime “normalių” skanduočių ir dainų, atseit tik tą savo “Kas nešokinės”. Turime, turime. Ir ne tik dainų, bet ir talentingų atlikėjų: