Posts Tagged ‘Jurgita Petrauskienė’

• VSA direktorė Jurgita Petrauskienė atsako į Jūsų klausimus (tęsinys)

  Date: 2011.11.23 | Category: Laisva spauda rašo, Lietuviška vartojimo istorija | Response: 0

  

  Praėjusią savaitę „Pinigų kartos“ portale ir Facebook paskyroje galėjote užduoti mūsų direktorei Jurgitai Petrauskienei Jums ramybės neduodančius klausimus apie atliekų išmetimą bei rūšiavimą. Dalį jų jau išvydote nufilmuotus. Likusius, niekaip netilpusius į video, kaip žadėjome, kartu su „Pinigų karta“ skelbiame raštu:

  Vaidas
  Stiklainis su popierine etikete pateko rūšiuotojams. Koks popierinės etiketės likimas? 
Pundelį popierių per klaidą įmečiau į plastiko konteinerį. Koks popieriaus likimas?

  Jei popierių įmetėte į plastiko konteinerį – mūsų darbuotojai jį išrūšiuos. Jei jis bus tinkamas perdirbimui, nukeliaus į presą kartu su kitomis tos rūšies popieriaus atliekomis.
  Dėl popierinės etiketės ant popieriaus nereikia pergyventi – stiklo žaliava dėl to nesusigadins, tačiau popierinė etiketė nebus perdirbta kaip popieriaus gaminys, ji bus sunaikinta stiklo perdirbimo metu.

  Vita
  1. Kokia pieno pakuotė lengviausiai perdirbama – kartoninė, maišeliai ar “stovintys” maišeliai?
  2. Ar perdirbate foliją? Jei taip, ar ją mesti ten pat, kur ir metalo atliekas, t.y. prie plastiko?
  3. Ar neketinate pradėti sverti kiekvienos laiptinės (daugiabučiuose) buitines atliekas ir pagal svorį apmokestinti?
  4. Kokios pakuotės, kurių neįmanoma perdirbti, dažniausiai sumetamos į rūšiavimo konteinerius, t.y. labiausiai trukdo?

  1. Kiekviena šių pakuočių turi savo perdirbimo technologiją. Nesame žaliavų perdirbėjai, todėl negalime vertinti kas padaroma paprasčiau, kad sudėtingiau.
  2. Nesame perdirbėjai. Jei folija yra švari ją reikėtų mesti į plastikui skirtus konteinerius, tačiau jei kalbate apie buityje jau naudotą foliją, su maisto likučiais, riebaluotą (kepėte pyragą, mėsą ar pan.), tokia folija nėra tinkama, ją reikėtų mesti į buitinių atliekų konteinerius.
  3. Toks buitinių atliekų matavimo būdas pareikalautų tam tikrų (nemažų) investicijų, taip pat aptarnavimas truktų ilgiau. Nesame skaičiavę, bet gali būti, kad toks būdas gyventojams būtų net brangesnis.
  4. Trukdo visos atliekos, kurios netinkamos perdirbimui, nes mūsų darbuotojai rankiniu būdu turi jas išrinkti. Labai dažnai tai tiesiog buitinės atliekos, nešvarios, neišplautos, pakuotės su maisto likučiais. Šį rudenį popieriaus konteineriuose dažnai aptikdavome lapų, medžių šakų, po vėlinių plastiko konteineriuose – plastikinių gėlių, po Šv. Kalėdų ir Naujų metų rūšiavimo konteineriuose randame Advento kalendorių (dar neišlukštentų su šokolado gabaliukais), pyragų, sausainių. Taigi, ne plastiko, ne popieriaus, ne stiklo tuose spalvotuose konteineriuose tikrai gausu.

  Eglė
  Mane, kaip tikriausiai ir daugelį, domina rūšiavimas atliekų, kurias 100 procentų nepriskirsi vienai žaliavai, tad norėčiau sužinoti, kokios yra ribos. Pavyzdžiui, ar aš rūšiuoju, jei metu į plastiko konteinerį švarų plastiko maišelį su popierine etikete (lipduku) ar tą patį stiklainį su etikete?

  Taip, jūs rūšiuojate, jei plastiko maišelis ar stiklainis yra be maisto atliekų, yra švarus. Žalą daro ne popieriaus etikėtės, o maisto likučiai.

  2xyg
  Ar nesvarstėte galimybių dabartinius rūšiavimo konteinerius (su tam tikros formos angom) pakeisti į “paprastus”, kai rūšiuojamos atliekos į konteinerį metamos kartu su maišu (tarkim maišas popieriaus, butelių ir pan.). Tokia tvarka šiuo metu yra Vokietijoje ( ar bent keliose jos žemėse). Bent jau man tai atrodo paprastesnis būdas, nei po 1 butelį kišt į konteinerį.
Nors turbūt mūsų visuomenė dar iki to “neužaugo”.

  Mums iš esmės jokio skirtumo kokio tipo konteineriai, kokio dydžio angos, jei gyventojai rūšiuoja tvarkingai. Lietuviška praktika rodo, kad pastačius “paprastus” konteinerius juose atsiranda žymiai didesnis buitinių atliekų kiekis (arba buitinės atliekos sumaišytos su išrūšiuotomis, kurios tampa netinkamos perdirbimui), nei dabartinio tipo konteineriuose.

  Mindaugas
  Sveiki, ar yra planu rinkti rusiuotas atliekas is individualiu gyvenamuju namu (ne daugiabuciu)?

  Jei individualių namų kvartalų gyventojai išskirtų vietą spalvotų konteinerių rinkiniui, antrines žaliavas tikrai rinktume. Praktikoje matome, kad būtent vieta konteineriams tampa pagrindine kliūtimi.

  Blabla
  Būtų įdomu sužinoti, ar tinka į plastiko konteinerį pasibaigę tušinukai? Ar tinka aliumininiai dangteliai (nuo grietinės, jogurto)? Kur mesti guminius dalykėlius (nuo tušinukų guminius laikiklius, kamuolius, šiaip gumas), nes nesinori jų mesti į buitines mišrias atliekas. Kiek žinau, tai galima į plastiko konteinerius mesti skardines nuo gėrimų ir konservų ir dar skaičiau, kad galima mesti kepimo skardas, keptuves, bet kaip man juos ten sugrūste, per tokią skylutę? ir paskutinis klausimas – į popieriaus konteinerį netelpa dėžės, pavyzdžiui nuo televizoriaus, o kartą mačiau tokia dėžė buvo padėta prie popieriaus konteinerio, tai atvažiavo mišrios atliekos ir paėmė ją  . Ką daryt? (čia turbūt nebus ką patart?..)

  Reikia žiūrėti iš kokio plastiko pagamintas tušinukas, bet greičiausiai jį reikia mesti į buitinių atliekų konteinerius. Aliuminio dangtelius – į plastiko konteinerius (aliuminis yra renkamas ir perdirbamas). Guminiai dalykėliai nėra plastikas, todėl jų rūšiuoti į spalvotus konteinerius nedėrėtų. Skardinės nuo gėrimų ar konservų reikia mesti į plastiko konteinerius (bus išrūšiuota ir perdirbta kaip metalas), tačiau skardos, keptuvės priskiriamos prie stambiagabaričių atliekų, be to šiuolaikinės keptuvės dažnai gaminamos ne vien iš metalo. Dėžę nuo televizoriaus reikia suplėšyti, sulanktyti. Taip, žinom, tenka įdėti darbo.

  Rimas
  Sveiki, gal galėčiau sužinoti kue galėčiau atiduoti panaudota automobilinį tepalą ir visokius ten tosolus ir antifrizus?

  Šias atliekas griežtai draudžiama pilti į antrinių žaliavų konteinerius. Tai – pavojingos atliekos. Reikėtų kreiptis į pavojingų atliekų tvarkytojus, mūsų įmonė šia veikla neužsiima.

  Artūras


1.

  Kokias plastiko rūšis iš geltonojo konteinerio turinio sugebate atrinkti ir parduoti: PET, HDPE, LDPE, PP?
2. Ar Lietuvoje perdirbamas žalio ir rudo butelių stiklo duženos?

  1. Dažniausiai, gausiausiai pasitaiko PET, tačiau surenkame visas.
  2. Taip, perdirba UAB “Kauno stiklas”.

  Ieva
  Sveiki, mane domina tokia situacija. Viena pažįstama manęs klausia kam rūšiuoti ,jei visas trys atliekas (stiklą, plastiką ir popierių) surenka ta pati mašina, ir supila į vieną vietą? Aš pati rūšiuoju šias šiukšles, tačiau taip ir nežinau iki galo kaip jos surenkamos, ir koks tolimesnis jų kelias?
Ačiū.

  Rūšiuoti tikrai verta. Mūsų įmonė plastiko ir popieriaus atliekas renka ta pačia mašina, tačiau ne tuo pačiu metu. Plastiką renkame vieną savaitę, popierių – kitą, stiklas surenkamas kitokia mašina.
  Jei matote, kad antrinių žaliavų surinkėjas sumaišo popierių ir plastiką – tame nėra nieko labai blogo, nes greičiausiai jie turi įsirengę antrinio rūšiavimo liniją, kurioje viskas yra atrūšiuojama ir paskirstoma pagal rūšis. Tačiau stiklo konteinerio turinio sumaišymas su kitomis žaliavomis jau gali kelti įtarimų.
  Visos atliekos vežamos į antrinių žaliavų rūšiavimo bazę, čia atskiriamos netinkamos atliekos, tinkamos suskirstomos pagal rūšis, supresuojamos ir išvežamos į perdirbimo gamyklas.

  Skaiste Elena Marija iš Facebook
  ar Lietuvoje verta plauti rūšiuojamą tarą prieš metant į atitinkamą konteinerį?

  Būtina.

  Rasa Povilionienė iš Facebook
  ar teisybė, kad tetrapakus nuo sulčių, pieno ir t.t. galima rūšiuoti kaip plastiką?

  Tai nėra plastikas, bet šią pakuotę reikia mesti į plastiko konteinerį. Tik reikėtų pakuotę bent praskalauti.

  Irma Rumianceviene iš Facebook
  Kokia tara iš kasdienio naudojimo maisto produktų tinka plastmasės konteineriui: pieno butelis su kamšteliu? jogurto, gietinės indeliai, dėžutės nuo tortų ar subproduktų… Juk to plastiko tiek daug, tik ar visas jis tinkamas rūšiuoti?

  Viskas priklauso nuo plastiko rūšies, bet viskas kas Jūsų išvardinta tinkama rūšiavimui, tik turi būti švaru, be maisto atliekų.

  Agne
  Sveiki,
ar tiesa, kad rusiuojamas siuksles butina isplauti pries ismetant? Kalbu apie ivairias maisto produktu pakuotes, butelius, sulciu pakelius ir pan.

  Taip tiesa.

  Kestas

  Koks yra išvežamų išrūšiuotų atliekų likimas? Ar verta jas rūšiuoti, kiek jų yra realiai panaudojama; ar neatsiduria viskas sąvartyne?

  Rūšiuoti tikrai verta. Visos atliekos vežamos į antrinių žaliavų rūšiavimo bazę, čia atskiriamos netinkamos atliekos, tinkamos suskirstomos pagal rūšis, supresuojamos ir išvežamos į perdirbimo gamyklas. Netinkamos perdirbimui atliekos nukeliauja į sąvartyną.

  SVARBUS
  Sveiki, turiu svarbų klausimą.
Rūšiuojame nuo tada, kai pastatė konteinerius.
Likusią dalį sukompostuojame. Taigi neturime ko išvežti į šiukšlyną, bet vis vien privalome mokėti 300Lt į metus už šiukšlių išvežimą, t.y. nieką.

Kaip jaustis, kai šitaip skatinama NErūšiuoti?
AR ĮMANOMA ATSISAKYTI PAPRASTO IŠVEŽIMO, SUDARANT SUTARTĮ TIK SU FIRMA, KURI VEŽA RŪŠIUOTAS ŠIUKŠLES?
Lauksim ats.

  Pagal tai į kokią pakuotę šiandien pakuojamos įvairiausios prekės galime drąsiai teigti, kad didelė dalis ne tik pakuočių, bet ir gaminių nėra perdirbama. Taigi, šiai dienai taip išrūšiuoti, kad neliktų buitinių atliekų faktiškai neįmanoma. Tai, kad jūs rūšiuojate plastiką, popierių, stiklą bei bioatliekas tūrėtų žymiai sumažinti sugeneruojamų buitinių atliekų kiekį. Dėl mažesnio atliekų kiekio jūsų mokestis už buitines atliekas greičiausiai galėtų būti sąlyginai mažesnis, nei nerūšiuojančių žmonių. Dėl sumos tikrai nieko negalim pakomentuoti – nėra aišku nei kur gyvenate, nei kas jus aptarnauja ir pan.

  Vaidas
  Nežinau ar šiukšlė rūšiuojama ar ne. Ką geriau daryti – mesti prie rūšiuojamų ar mesti prie buitinių atliekų?
Margarino indelį ne visai kruopščiai išploviau ir įmečiau į plastiko konteinerį. Koks jo likimas? T.y. bus perdirbtas kaip švarus arba bus tiesiog išmestas kaip buitinė šiukšlė ar dar kas nors?
Turiu plastikinį maišelį, ant kurio užklijuota popierinė etiketė. Kaip rūšiuoti?
Senukuose nusipirkome polistirolo ir PVC lentelių ar kitokių statybinių plastikinių medžiagų. Kažkiek jų panaudojom, truputis liko. Ar jos irgi prie rūšiuojamų atliekų?

  Jei konkreti atlieka Jums akivaizdžiai nepanaši nei į popierių, nei į plastiką, nei į stiklą arba tai mišrios sudėties daiktas/pakuotė  – greičiausiai ji nebus perdirbama, meskite į buitines atliekas.
  Įsivaizduokit kaip atrodys maisto likučiai po maždaug 2 sav. kai jus išmetate tą atlieką. Mūsų rūšiavimo bazę pasiekia pakuotės su pelėsiais, pūvėsiais, rūgėsiais, tokios atliekos tikrai nėra perdirbamos.
  Jei plastikinis maišelis švarus – bus perdirbta kaip plastikas.
  Polisterolio ar kitų statybinių atliekų negalima mesti nei į spalvotus konteinerius, nei į buitinių atliekų. Atliekas reikia atvežti į statybinių atliekų aikštelę (Lentvario g. 15) arba užsisakyti tokių atliekų surinkimo paslaugą. Statybinės atliekos yra rūšiuojamos ir perdirbamos.

  Saulius Kubertavicius
  Laba diena 
Turiu toki klausimą, kada perdirbimo kompanijos pradės dalintis pelno marža su surūšiuotą žaliavą pateikiančiais žmonėmis?
Plastiko tonos kaina ~500 USD.
Metalas ~ 0.5 USD/kg
Aliuminis ~0.9 USD/kg
Varis ~8 USD/kg
ir t.t.
Jeigu daugiabučių bendrijai bendrai rūšiuojant kompanija mokėtų pinigus (arba bent jų dalį, būdami socialiai atsakingi) – juos galima būtų panaudoti atnaujinti vaikų žaidimo aikštelėms arba remontuoti laiptinėms.
T.y. juk visi suprantame, kad tai yra verslas…ir tikrai jo tikslas nėra švaresnė aplinka

  Perfrazuojam Jūsų klausimą: Ar įmonė gyventojams galėtų mokėti, jei šie surinktų toną plastiko (tinkamo perdirbimui)? Taip galėtų. Mokame įmonėms, kurios tvarkingai rūšiuoja ir atgabena tinkama perdirbimui žaliavą. Tai galioja visų rūšių žaliavoms ir visų tipu klientams.

  Martynas Ramunis iš Facebook
  Paprastas klausimas ar surusiuotas atliekas supilat I viena Masina ir vezat kaip buitines ar vezat I kazkokia imone kur perrusiuojat nes dalis plastiko ar Stiklo sumestu I rusiavimo konteinerius netinkamos tam reikalui jei taip tai kur tai atliekat?

  Mūsų įmonė plastiko ir popieriaus atliekas renka ta pačia mašina, tačiau ne tuo pačiu metu. Plastiką renkame vieną savaitę, popierių kitą, stiklas surenkamas kitokia mašina.
  Visas atliekas vežame į antrinių žaliavų bazę, kurioje viską perrūšiuojame. Mūsų įmonei priklausanti rūšiavimo bazė yra Lentvario g. 15, Vilniuje.

  Rasa
  Sveiki,
prieš kurį laiką vienoje aplinkosaugai skirtoje TV laidoje buvo kalbama apie tai kur mesti biologines atliekas tokias kaip nupjauta žolė. Buvo užsiminta, kad Vilniuje yra konteinerių tokio tipo atliekoms. Deja, nors ir dirbu aplinkosaugos sektoriuje, niekas apie tokius konteinerius nėra girdėjęs, o tuo labiau matęs.
Taigi klausimas: kur mesti tokio tipo atliekas kaip nupjauta žolė, krūmai ir pan. Vilniaus mieste.
P.S. Kompostavimas nebūtų tinkamas variantas, nes kompostas nėra reikalingas.

  Privačių namų gyventojams visgi rekomenduojame pasigaminti arba įsigyti kompostavimo dėžes.
  Jei gyvenate daugiabučiame name, nuplautos žolės, lapų, medžių, krūmų šakų atliekų sutvarkymų turi pasirūpinti teritorijos tvarkytojai.
  Vilniuje yra dvi tokioms atliekoms kompostuoti, skirtos aikštelės, į kurias atliekas galima atvežti patiems, galima užsakyti tokią paslaugą pas atliekų vežėjus. Tačiau, kaip minėjome, teritorijų prie daugiabučių namų tvarka turi rūpintis ir tinkamai tvarkyti tai teritorijai priskirti tvarkytojai (jų nereikia painioti su atliekų vežėjais).

  Vygantas Vejas iš Facebook
  man irgi įdomu ar ir kaip išrūšiuotas atliekas dar kartą perrūšiuojat, nes gi visiems aišku,jog lietuviškas rūšiavimas tikrai nėra preciziškas?

  Taip perrūšiuojame, rankytėmis.
  Visos atliekos vežamos į antrinių žaliavų perrūšiavimo bazę, čia atskiriamos netinkamos atliekos, tinkamos suskirstomos pagal rūšis, supresuojamos ir išvežamos į perdirbimo gamyklas. Tik netinkamos perdirbimui atliekos nukeliauja į sąvartyną.

• VSA direktorė Jurgita Petrauskienė atsako į Jūsų klausimus

  Date: 2011.11.16 | Category: Atliekų rūšiavimas, Lietuviška vartojimo istorija | Response: 1

  

  Praėjusią savaitę “Pinigų kartos” portale ir jų Facebook paskyroje mūsų direktorei Jurgitai Petrauskienei galėjote užduoti Jums rūpimus klausimus apie rūšiavimą bei atliekų išvežimą.

  Klausimų ji sulaukė labai daug, todėl nufilmuoti juos visus būtų itin sudėtinga. Pagrindinius nufilmuotus atsakymus publikuojame čia. O likusius „Pinigų kartos“ portale galėsite išvysti per artimiausias porą dienų.

• Į Jūsų klausimus atsakys mūsų direktorė

  Date: 2011.11.10 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Pasiūlymai | Response: 0

  Jei norėtumėte rūšiuoti, bet nežinote nuo ko pradėti. Ar galbūt norite sužinoti, kur surūšiuotos šiukšlės nukeliauja. Užduokite klausimą atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės „VSA“ direktorei Jurgitai Petrauskienei „Pinigų kartos“ svetainėje ir po savaitės išgirsite jos patarimus.

• Neries krante atidarėme labai modernią atliekų rūšiavimo aikšlelę

  Date: 2011.07.15 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija | Response: 3

  

   

  Vakar prie Baltojo tilto dešiniajame Neries krante atidarėmė brangiausia ir moderniausia požeminių rūšiavimo konteinerių aikštelė MOLOK DOMINO. Būtent tokia aikštelė kolkas Lietuvoje yra vienintelė.

  Paskaičiavome, kad viso projekto vertė – 50 tūkst. Lt. Kainą sudaro patys konteineriai, visi įrengimo bei apdailos darbais. Į aikštelės įrengimą, finasine prasme, investavome mes ir suomių kompanija “Molok”.

  Kodėl šis reikalas atsirado būtent čia, Vilniuje prie Neries, ir būtent dabar?

  Pernai vasario mėn. Helsinkyje įvyko tarptautinis forumas dėl Baltijos jūros ekologinių problemų. Mes buvo pakviesti jame dalyvauti. Tai buvo tikrai svarbus renginys, nes jame dalyvavo ne tik įvairių šalių įmonės ar nevyriausybinės organizacijos, bet ir daugumos Europos šalių vadovai bei lyderiai.

  Mūsų Prezidentė ten taip pat dalyvavo. Apie tai pernai rašė ir daugybė internetų, rodė televizoriai.

  Dalyvaudami tame forume priėmėm įsipareigojimą prisidėti kad ir nedideliu, bet konkrečiu veiksmu, sprendžiant Baltijos jūros taršos problemas. Įsipareigojimą turėjome įvykdyti per 18 mėnesių, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės geranoriškumo ir operatyvumo dėka (keista, bet tikrai taip) dokumentus pavyko suderinti greičiau nei tikėjomės, todėl projektą į gyvenimą paleidome po metų.

  

   

  Na, šiems konteineriams ikasti reikalingi ne tik įvairūs leidimai, vietos derinimai ir pan., tačiau ir tinkamos gamtinės sąlygos. T.y. tarkim žiemos metu tokių konteinerių įkasti negalėtume

  Vakar pristatydama nuveiktus darbus “VSA Vilnius” direktorė Jurgita Petrauskienė pripažino, kad tokio įsipareigojimo įvykdymas tikrai neišgelbės Baltijos jūros. “Tačiau visi kartu, kiekvienas prisidėdamas tuo, kuo galime, išgelbėti savo jūrą turime šansų”, – sakė ji.

  

  O Vilniaus mero pavaduotojas Romas Adomavičius, į naujus konteinerius įmetęs pirmąsias išrūšiuotas atliekas, pažymėjo, kad savivaldybė strateginiame plane yra numačiusi atsisakyti senųjų konteinerių sistemos ir įdiegti modernius požeminius. “Žinoma, tai nėra lengva įgyvendinti, tačiau mes norime pertvarkyti visą atliekų surinkimo, utilizavimo sistemą, skatinti rūšiavimą. To reikia siekant ženkliai sumažinti atliekų kiekį savartynuose”, – kalbėjo R. Adomavičius.

  

  Požeminių konteinerių sistema yra patraukli ne tik dėl išvaizdos, ji yra ekonomiškai ir ekologiškai naudinga. Pasak konteinerių gamintojos suomių kompanijos “Molok” atstovės Katri Savijärvi, vienas požeminis konteineris talpina 5 kartus daugiau atliekų nei įprastiniai buitinių ar antrinių žaliavų konteineriai, o tai leidžia atliekų vežėjui atliekas išvešti rečiau, taigi aptarnaujant konteinerius išmesti į aplinką mažiau CO2.

  Ar žinote, kad mūsų Baltijos jūra yra viena viena užterščiausių pasaulyje?

  Galbūt todėl tuomet Helsinkyje apie jos problemas diskutuoti susirinko Europos šalių vadovai, daugybė nevyriausybinių organizacijų, įmonių.

  Helsinkio forume užsienio valstybių lyderių akivaizdoje konkrečiais darbais gelbėjant Baltijos jūrą panoro prisidėti 4 Lietuvos įmonės: Koncernas „Achemos grupė“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, „Klaipėdos vanduo“ ir mes, vilniečiai atliekų vežėjai „VSA Vilnius“.

  Iš viso Helsinkio forume pernai dalyvavo apie 100 įvairių Europos nevyriausybinių organizacijų ir verslo įmonių, kurios viešai prisiėmė 140 konkrečių projektų-įsipareigojimų. Visų šių įsipareigojimų tikslas – skatinti Baltijos jūros apsaugą ir pagerinti jos ekologinę būklę.

  

   

• Olandijos ambasadoriaus pasivažinėjimas su šiukšliavežiu. Oranžinis solidarumas

  Date: 2010.07.30 | Category: Atrakcijos, Pastebėjimai, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 2

  

  Pusė Lietuvos sirgo už olandus, net valdžios vyrai pūtė oranžines vuvuzelas, tai kuo mes prastesni? Tokia mintis aplankė mūsų kolegas vyrus praėjus kelioms dienoms po futbolo čempionato finalo. Ištikimiausi Olandijos rinktinės gerbėjai iš mūsų biuro prisiminė, kad mūsų atliekų surinkimo sunkvežimiai lyg tyčia yra oranžinės spalvos ir nutarė kelias mašinas papuošti sirgalių lozungais.

  Taip ant sunkvežimių šonų atsirado užrašai: “We do love You, Oranje!” (“Oranje” vardu vadinama Olandijos futbolo rinktinė), bei padėkos  atskiriems futbolininkams: “Thank you, Robben!”, “Thank you, Van Persie!” ir kt. Tokiu būdu už gražų žaidimą mūsiškiai dar atsidėkojo Sneijderiui, Kuytui ir Van Bronckhorstui.

  Ir štai praėjus bene trims savaitėms po futbolo čempionato pabaigos, kai jau pasimiršo pralaimėjimo kartėlis, įvyko tai, ko VSA vaikinai, lipindami užrašus, tikrai neplanavo. Mūsų vairuotojas Sergėjus Novikovas buvo tas, kuriam išpuolė savo mašina pavėžinti patį Olandijos ambasadorių! Sakė, prieš pasivėžinimą labai nervinosi (ne ambasadorius, o Sergėjus).

  Apskritai, tai nerealu - ar daug pažįstate Lietuvoje reziduojančių ambasadorių, kurie savo noru liptų į šiukšliavežį? Ar vis dar manote, kad rinkti ir vežioti atliekas - negarbingas darbas?

  Čia  šiandien nufilmavom mes:

  O štai čia nufilmavo ir aprašė Lrytas.lt.

  Taigi, mūsų nuomone, J.E. ambasadorius Joep Wijnands yra pati tikriausia žvaigždė diplomatijos padangėje. Juk tai jo dėka mūsų premjeras Andrius Kubilius tapo ryškiausiu Olandijos rinktinės gerbėju tarp visų kitų Europos premjerų. Juk tai Olandijos ambasada parūpino premjerui vuvuzelą, su kuria nupaparacintas jis apskriejo viso pasaulio internetą. Šitų vaizdelių su savo šiukšliavežiais tikrai nepralenksime. Bet užtat galėsime pagrįstai didžiuotis, kad VSA vyrų emocinė iškrova, pasireiškusi plakatiniais linkėjimais “Oranje” komandai, buvo pastebėta ir įvertinta. Laikykime tai smagiu nuotykiu. Juk niekas nepasakė, kad po finalinio teisėjo švilpuko reikia išjungti televizorių ir pamiršti tuos, už kuriuos sirgai visą mėnesį.

  Taip pat siunčiame linkėjimus visiems savo klientams-”Oranje” gerbėjams, kurie mieste pamatę aprašinėtus šiukšliavežius keldavo nykštį į viršų. Turim įtarimą, kad tarp taip besielgusiųjų buvo ir ispanų ar brazilų gerbėjų : - )

  Tokia žaisminga žmonių reakcija mus privertė suprasti, kiek daug vietos šūkiams, įvairioms idėjoms turime ant savo sunkvežimių. Jau dabar žinome, kad tai išnaudosime kitą mėnesį, kai prasidės Pasaulio krepšinio čempionatas. Biure ir bazėje jau diskutuojama, kaip turėtų skambėti užrašai.