Posts Tagged ‘konteineriai’

• Naudokis visus metus, mokėk tik už 11 mėn.

  Date: 2011.12.14 | Category: Pasiūlymai | Response: 0

  

  Artėja Šv. Kalėdos – dovanų metas, ta proga ir mes pagalvojome, kuo galėtume pradžiuginti savo esamus klientus ir galbūt būsimus.

  Juk puiku, kai draugams vietoje puodelių, statulėlių, žvakučių yra stengiamasi padovanoti praktiškus dalykus. O kas gali būti praktiškiau už šiukšlių išvežimą? Mes asmeniškai dar nesutikome nei vieno žmogaus, kuris nešiukšlintų…

  Taigi, pirmadienį paskelbėme akciją–atrakciją, kurios dalyviams (fiziniams asmenims t.y. gyventojams) dovanosime vieno mėnesio paslaugas. Ir tai tikrai ne balandžio 1-osios pokštas.

  Esmė tokia, jei norite visus kitus metus gyventi tvarkingai, bet už atliekų išvežimą mokėti mažiau nei paprastai, tuomet jums reikia iki kitų metų sausio 30 d. sudaryti sutartį su mūsų įmone (jei tokios dar neturite), užpildyti šį dokumentą (akcijos sąlygos), jį pasirašyti ir atsiųsti mums faksu (8 5) 2461477 arba nuskanuoti ir atsiųsti el. paštu vilma.navickiene@vsa.lt, arba tiesiog paprastuoju paštu adresu Lentvario g. 15. Vilnius. Tuomet, per 7 darbo dienas sumokėti 11 mėnesių įmokas.

  Jei jau naudojatės mūsų paslaugomis, Jums naujos sutarties sudaryti nereikia, užtenka tik užpildyti sutarties priedą (akcijos sąlygos) ir, kuriuo nors aukščiau išvardintu būdu, atsiųsti jį mums.

  Na, o bet tačiau jei kiltų kokių klausimų būtinai paskambinkite mūsų vadybininkei Vilmai (8 618 51136), kol Kalėdų senelis su elniais dar neišskrido dovanų dalinti į Laplandiją.

• Neries krante atidarėme labai modernią atliekų rūšiavimo aikšlelę

  Date: 2011.07.15 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija | Response: 3

  

   

  Vakar prie Baltojo tilto dešiniajame Neries krante atidarėmė brangiausia ir moderniausia požeminių rūšiavimo konteinerių aikštelė MOLOK DOMINO. Būtent tokia aikštelė kolkas Lietuvoje yra vienintelė.

  Paskaičiavome, kad viso projekto vertė – 50 tūkst. Lt. Kainą sudaro patys konteineriai, visi įrengimo bei apdailos darbais. Į aikštelės įrengimą, finasine prasme, investavome mes ir suomių kompanija “Molok”.

  Kodėl šis reikalas atsirado būtent čia, Vilniuje prie Neries, ir būtent dabar?

  Pernai vasario mėn. Helsinkyje įvyko tarptautinis forumas dėl Baltijos jūros ekologinių problemų. Mes buvo pakviesti jame dalyvauti. Tai buvo tikrai svarbus renginys, nes jame dalyvavo ne tik įvairių šalių įmonės ar nevyriausybinės organizacijos, bet ir daugumos Europos šalių vadovai bei lyderiai.

  Mūsų Prezidentė ten taip pat dalyvavo. Apie tai pernai rašė ir daugybė internetų, rodė televizoriai.

  Dalyvaudami tame forume priėmėm įsipareigojimą prisidėti kad ir nedideliu, bet konkrečiu veiksmu, sprendžiant Baltijos jūros taršos problemas. Įsipareigojimą turėjome įvykdyti per 18 mėnesių, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės geranoriškumo ir operatyvumo dėka (keista, bet tikrai taip) dokumentus pavyko suderinti greičiau nei tikėjomės, todėl projektą į gyvenimą paleidome po metų.

  

   

  Na, šiems konteineriams ikasti reikalingi ne tik įvairūs leidimai, vietos derinimai ir pan., tačiau ir tinkamos gamtinės sąlygos. T.y. tarkim žiemos metu tokių konteinerių įkasti negalėtume

  Vakar pristatydama nuveiktus darbus “VSA Vilnius” direktorė Jurgita Petrauskienė pripažino, kad tokio įsipareigojimo įvykdymas tikrai neišgelbės Baltijos jūros. “Tačiau visi kartu, kiekvienas prisidėdamas tuo, kuo galime, išgelbėti savo jūrą turime šansų”, – sakė ji.

  

  O Vilniaus mero pavaduotojas Romas Adomavičius, į naujus konteinerius įmetęs pirmąsias išrūšiuotas atliekas, pažymėjo, kad savivaldybė strateginiame plane yra numačiusi atsisakyti senųjų konteinerių sistemos ir įdiegti modernius požeminius. “Žinoma, tai nėra lengva įgyvendinti, tačiau mes norime pertvarkyti visą atliekų surinkimo, utilizavimo sistemą, skatinti rūšiavimą. To reikia siekant ženkliai sumažinti atliekų kiekį savartynuose”, – kalbėjo R. Adomavičius.

  

  Požeminių konteinerių sistema yra patraukli ne tik dėl išvaizdos, ji yra ekonomiškai ir ekologiškai naudinga. Pasak konteinerių gamintojos suomių kompanijos “Molok” atstovės Katri Savijärvi, vienas požeminis konteineris talpina 5 kartus daugiau atliekų nei įprastiniai buitinių ar antrinių žaliavų konteineriai, o tai leidžia atliekų vežėjui atliekas išvešti rečiau, taigi aptarnaujant konteinerius išmesti į aplinką mažiau CO2.

  Ar žinote, kad mūsų Baltijos jūra yra viena viena užterščiausių pasaulyje?

  Galbūt todėl tuomet Helsinkyje apie jos problemas diskutuoti susirinko Europos šalių vadovai, daugybė nevyriausybinių organizacijų, įmonių.

  Helsinkio forume užsienio valstybių lyderių akivaizdoje konkrečiais darbais gelbėjant Baltijos jūrą panoro prisidėti 4 Lietuvos įmonės: Koncernas „Achemos grupė“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, „Klaipėdos vanduo“ ir mes, vilniečiai atliekų vežėjai „VSA Vilnius“.

  Iš viso Helsinkio forume pernai dalyvavo apie 100 įvairių Europos nevyriausybinių organizacijų ir verslo įmonių, kurios viešai prisiėmė 140 konkrečių projektų-įsipareigojimų. Visų šių įsipareigojimų tikslas – skatinti Baltijos jūros apsaugą ir pagerinti jos ekologinę būklę.

  

   

• Geriau jokio konteinerio, nei užminuotas! (video)

  Date: 2010.09.29 | Category: Atliekų rūšiavimas, Krepšinio čempionatas 2010 | Response: 0

  

  Ką gi, po netrumpos pauzės, bet visgi kurpiu paskutinį tekstuką apie bronzinę Turkiją. Paskutinysis - kaip ir priklauso – apie šiukšles. Pauzės priežastis – grįžus Lietuvon sirgimas už Lietuvos rinktinės vyrus komplikavosi į gimtinėje siaučiantį gripą

  Lietuviai pamėgę Turkiją kaip atostogų šalį, todėl niekam ne naujiena, kad ten pakelėse šiukšlių mėtosi gausiai. Prieš 6 metus man teko atostogauti Kemere. Žinoma, viešbučio teritorijoje šiukšlės į akis nekrenta, bet užtenka išeiti už viešbučio ribų…..

  Šįkart Turkijoje laiką leidome tikrai ne 5* viešbučio teritorijoje, todėl jau po kelių dienų masiškai pasigedom šiukšliadėžių. Izmire jų apskritai beveik nebuvo, vietomis galima buvo pamatyti stovinčius nedidelius konteinerius. Stambule situacija kiek kitokia: nedidelės šiukšliadežės prisuktos gan aukštai prie apšvietimo stulpų, didesnėse aikštėse galima išvysti viena kitą konteineriuką.

  Šiukšliadėžių nebuvimo pasekmė – purvinos gatvės, besimėtantys buteliukai nuo vandens, čipsų pakeliai, saldainių popierėliai ir pan.

  

  Visgi ryte už lango būdavo beveik švaru (vadinasi, naktimis jie tvarkydavosi), o, va, po pietų viešbučio prieigose mus pasitikdavo vis didėjančio šiukšlyno peizažai ir valkataujantys katiniukai.

  Vietiniai turkai visgi mus tikino, kad jie yra švarūs žmonės, o ypač švarūs savo namuose. Dėl gatvėse besimėtančių gėrybių problemos jie nedaro, nes tai žymiai geriau nei užminuoti konteineriai ar užsiminavę savižudžiai juose. Su tokiais argumentais negali nesutikti!

  Pirmomis dienomis naiviai bandžiau ieškoti rūšiavimo konteinerių. O kai turkų paklausiau, ar jie rūšiuoja atliekas – švelniai tariant likau nesuprasta. Turkijos didmiesčio gyventojas tokių dalykų nedaro ir tikrai, bent artimiausiu metu, nesiruošia pradėti.

  Izmyre jau kurį laiką gyvenanti lietuvė verslininkė Aušra man pasakojo, kad ir jai, apsigyvenus šioje šalyje, toks klausimas buvo kilęs ir ji juo domėjosi. Esmė labai paprasta – valstybinės politikos šiuo klausimu ten nėra, todėl nėra prasmės vargti ieškant rūšiavimo konteinerių. Nors vėliau prisipažino mačiusi kažkokį spalvotą konteinerį stiklui, tačiau prigrūsta ten buvo bet ko. Tiesa, Stambulo oro uoste rūšiavimo šiukšlių dėžės vis tik yra. Vadinasi, ne viskas taip blogai.

  Tuo, kad ne viskas taip blogai, kaip man atrodė iš pirmo žvilgsnio, įsitikinau, kai mieste sutikau žmogelį su ratukais, vežantį didelį maišą, kupiną kartoninių dėžių ir plastikinių buteliukų.

  Aha, visgi turkai rūšiuoja! Verslininkė Aušra patvirtino, kad atliekų rūšiavimu labiausiai suinteresuoti darbo neturintys, benamiai ir kitaip likimo nuskriausti žmonės.

  

  Jie gatvėmis važiuoja su tais dideliais maišais ant ratukų, kuičiasi konteineriuose, renka gatvėse, prie parduotuvių, gyvenamųjų namų įvairias supirkimui tinkamas atliekas, jas priduoda ir tokiu būdu gauna lirų duonai, kebabui ir kefyrui „Airanui“.

  Beja, Aušra patvirtino, kad savo namuose turkai tikrai labai švarūs ir tvarkingi. Įdomu tai, kad savo sukauptas šiukles jie stato tiesiog už buto durų, patys jų neneša į konteinerius. Pasirodo, tam yra pasamdomas žmogus, kuris laikas nuo laiko praeina per visus laiptinės aukštus ir surenka paliktus maišelius.

  Daugiau apie atliekų subtilybes Turkijoje Aušra papasakojo į kamerą. Kviečiu pažiūrėti.

• Dainininkas Mika skatina rūšiuoti

  Date: 2010.07.20 | Category: Atliekų rūšiavimas, Laisva spauda rašo | Response: 1

  

  Tokią nuostabią naujieną perskaitėme delfi.lt. Kaip rašo šis portalas, britų dainininkas Mika ir jo komandos nariai nuolat rūšiuoja atliekas, todėl rugpjūčio 1-ąją dieną Klaipėdoje per Jūros šventę vyksiančio koncerto užkulisiuose organizatoriams privalu pastatyti atliekų rūšiavimo konteinerius.

  Nors koncerto organizatoriai tokį Mikos pageidavimą vadina keistenybe, mes organizatorius ragintume rūšiavimo konteinerius pastatyti ne tik populiaraus atlikėjo komandos nariams, bet ir šventės dalyviams.

  Jei būtume klaipėdiečiai, nedvejodami pasisiūlytume pristatyti rūšiavimo konteinerius į reikiamą vietą, bile tik žmonės ugdytų teisingus įpročius. Dabar galime pateikti tik rūšiavimo rekomendacijas.

  Beje, užkliuvo dar vienas teiginys: kadangi muzikantai ypatingą dėmesį teikia maistui, tai jei jiems patiekti patiekalai bus patiekti plastikiniuose arba popieriniuose induose, šiuos indus jie suvalgys kartu su maistu. Tik nelabai aišku, kas valgys. Matyt tie, kurie atneš.

  Gal kas ir įžvelgia čia ypatingą dėmesį maistui, tačiau mes įžvelgiame, jog Mika tiesiog stengiasi nenaudoti vienkartinių indų ir papildomai neteršti gamtos.

  We respect You, Mika!

• Esat tikri, kad sauskelnės ir jų turinys yra popierius?

  Date: 2010.04.27 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 2

  
  

  Pinigukarta.lt vakar įdėjo štai tokį mūsų vairuotojo p. Marcinkevičiaus įrašą. Kviečiam paskaityti.

  Šiandien noriu pašnekėti apie antrinių žaliavų rūšiavimą. Taip mes, šiukšlininkai, vadiname išrūšiuotas atliekas.

  Jums tikriausiai gerai girdėtas gandas, kad atliekų vežėjai (tokie kaip mes) atvažiuoja ir visus konteinerius susipila į vieną mašiną.

  Mano kolega Mindaugas Bagavičius, važinėjantis po Vilnių ir surenkantis išrūšiuotas atliekas, gali jums drąsiai pasakyti, kad vienu maršrutu važiuodamas kilnoja tik vienos spalvos konteinerį. Vieną kartą renka tik popierių, kitą kartą – tik plastiką, trečią kartą – tik stiklą.

  Kaip elgiasi kitos atliekas renkančios įmonės, mes nežinome.

  Kita vertus, jei atvažiavusi šiukšliavežė į tą pačią mašiną susipiltų popierių ir plastiką, tame nebūtų jokio kriminalo, nes vistiek šios atliekos yra dar kartelį perrūšiuojamos.  Jei prie popieriaus supiltų stiklą – būtų blogai.

  Kodėl rūšiuojame antrą kartą? (Apie tai plačiau galėsiu papasakoti kitame šio tinklaraščio įraše). Todėl kad, mieli žmonės (tik nesupykit), bet tą daryti privalome, nes ne visi Jūs atliekas rūšiuote teisingai, o kartais to išvis negalima pavadinti rūšiavimu.

  Panagrinėjome 2009 m. duomenis ir pamatėme, kad spalvotų konteinerių turinys, priklausomai nuo jų paskirties, būna užterštas netinkamomis atliekomis nuo 10 iki 80 proc.

  Geriausiai žmonės rūšiuoja stiklą, nes šiam skirtuose konteineriuose netinkamų atliekų būna tik 5-10 proc. Dažniausiai į stiklo konteinerius būna primetama PET butelių, porceliano, keramikos, veidrodžių dūžių.

  Kad ir kaip bebūtų keista, bet ne visi suprantame, kas yra popierius, todėl net 20-40 proc. mėlynų konteinerių turinio sudaro buitinės atliekos.

  Kai kurie žmonės galvoja, kad “Pampersus” su jų leliukų paliktu turiniu arba naudotą tualetinį popierių galima perdirbti. Jus tuo tikri? Popieriui skirtuose konteineriuose randame ir padangų, teko net mašinos bamperį traukti. Įdomu, kuri dalis šių gėrybių yra iš popieriaus….

  Blogiausia situacija plastiko konteineriuose. Juose irgi gausu buitinių atliekų, dažnai randama stiklinių butelių, aliejumi ar tepalais užterštų pakuočių, nedidelių elektros prietaisų. Taigi, ne plastiko geltonuosiuose konteineriuose būna net iki 80 proc.

  Jei taip nuolat vyktų kitose Europos šalyse, gyventojams nuolat būtų rašomos baudos, o, be to, ten šiukšliavežės vairuotojas turi teisę įvertinti konteinerio turinį ir nuspręsti, ką su juos daryti. Mūsų šalthe tokių teisių vairuotojai neturi.

  Rūšiuoti jums nieko nekainuoja. Rūšiavimo rekomendacijas rasite čia.

  Šią temą pratęsime.

• Gaila, kad šiukšliavežė neskraido (video)

  Date: 2010.04.20 | Category: Atrakcijos, Pastebėjimai, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 1

  

  Šiandien p. Marcinkevičiaus kolega Jan Koženevski laviruoja po Šeškinės daugiabučių kiemus. Jis kartu su “Pinigų kartos” operatoriumi nuvyko į vieną sudėtingesnių vietų – laisvės pr. 53A, 53B, 55 ir 55A. Nors Janas sako, kad yra ir sudėtingesnių variantų ☺

  Kodėl sudėtinga čia privažiuoti? Norint pasiekti šiuos namus visą kelią turi važiuoti atbuline eiga, visą laiką važiuoti į kalną, įveikti kelis posūkius. Sudėtingumas dar ir tame, kad šioje vietoje visoje trasoje visada pristatyta daug lengvųjų automobilių.

  Janas sako, kad jau ne kartą yra prašęs (raštelius rašęs, net policiją kvietęs) gyventojų nestatyti mašinų ant posūkių, nes be pasekmių jis niekaip negalės pasiekti šių namų ir atlikti savo darbo. Tačiau gyventojams nė motais, o policija į šiuos reikalus nesikiša.

  Dirbkit kaip norit, nebandykit į ką nors atsiremti – tarsi šiukšliavežė turi mokėti ne tik plastiškai sukiotis gatvėmis, bet būtų gerai, kad galėtų ir skraidyti.

  Nepaisant visko, Janas nesiskundžia ir sako, kad vasaros metu dar nėra taip sudėtinga, sunkiausia yra žiemą, kai daug sniego, labai slidu.

  Žiemos metu išmanymo reikia ne tik šiukšliavežės vairuotojui, fantazija bei “pasaulio galiūno titulas” praverstų ir krovėjams. Juk, o ką čia tokio reiškia konteinerius ant pečių nešioti, kilnoti po 500 kg. šiukšlyčių. Juokas. Tai tikrai lengviau, nei patraukti (nestatyti) automobilį kartą per savaitę šalia prieigos prie konteinerių. Ar ne taip?

  Bando juokauti p. Marcinkevičius, bet iš tiesų tai nejuokinga. Labai norėtųsi supratingumo iš gyventojų. Jų supratingumas išspęstų nemažai nesklandumų. Darbas vyktų daug greičiau, sumažėtų avarijų tikimybė, krovėjams – traumų tikimybė ir pan.

  Kviečiame žiūrėti video:

• Alpėse nėra atliekų šachtų

  Date: 2009.11.11 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Pastebėjimai | Response: 3

  

  Ir mes turime profesinių ligų. Norom nenorom pastebime, kokius svečioje šalyje konteinerius gyventojai naudoja, ar rūšiuoja ir kaip tai daro, kokios statomos, kabinamos šiukšliadėžės miesto centruose, kokiu transportu surenka atliekas ir pan. Tikriausiai ir Jūs sergate savo profesinėmis ligomis, na, bent Jūsų darbdavys to tikisi.

  Praeitą savaitę teko apsilantyti Prancūzijoje, šiek tiek pakeliauti, pasigrožėti gražiu ir šiltu rudenėliu, geltonuojančiais, raudonuojančiais kalnų šlaitais, besiganančiomis „karvutėmis-milkomis“, gyvenimu besimėgaujančiais prancūzais ir kolkas dar negausiai būreliais kalnų ir slidžių ištroškusių turistų.

  Aukščiausio Europos kalno – Monblano (Mont Blanc) – papėdėje įsikūręs gražus, romantiškai nuteikiantis kurortinis miestelis Šarmonik (Chamonix). Pakeliui į funikulierių, keliantį visus norinčius pasigrožėti Monblanu iš arčiau ir pajausti, kaip plaka širdis ir svaigsta galva esant 4 km. aukštyje, pamatome štai tokį profesinį vaizdelį:

  

  MOLOK konteineriai stovi ne tik Prancūzijos Alpių šlaite, bet ir Vilniuje. Paspaudę ant nuotraukos pamatysite, kur jie įdiegti.

  

  Požeminiai konteineriai šiuo atveju skirti ne tik buitinėms, bet iš rūšiuotoms atliekoms.

  Grįžtant prie profesijos, įdomu tai, kad „VSA Vilnius“ lygiai tokius pačius konteinerius vilniečiams siūlo jau apie 5 metus. Tačiau įrodyti naudą (ne tik estetinę, bet ir praktinę) yra ganėtinai sudėtinga. Žinome iš savo praktikos, kad gyventojams „sudėtinga“ nusileisti iš, tarkime, 7 aukšto (liftu) ir atliekų maišėlį įmesti į kieme pastatytą požeminį konteinerį. Užuot pasinaudojus šachta. Suprantama, keisti savo įpročius reikia pasiryžimo.

  Tuo tarpu, Šarmonik gyventojams ir turistams nekyla problemų šiukšles išmesti nusileidus iš beveik 4 km. aukščio. Gal dėl to, kad Alpėse nėra šachtų?

  Įdomu ir tai, kad mūsuose tenka ilgai įrodinėti, kad tokie konteineriai negadina vaizdo pro langą, arba kad žmonės tikrai nejaus nemalonaus kvapo (paradoksas, bet šachtų kvapas smarvė kažkodėl kenčiama).

  Prancūzai gi nieko nesibaimindami šiuos konteinerius įkasa tiesiai po nuomojamų apartamentų langais, labiausiai lankomoje vietoje.

  

  Matosi aukščiausia Europos viršukalnė - Monblanas.

  

  Prancūziška lapkričio pradžia.