Posts Tagged ‘lietuva’

• Kai esi nuoširdus, tave pastebi “Krepšinio širdis”

  Date: 2011.09.23 | Category: Krepšinio čempionatas 2011 | Response: 0

  

   

  Šį trečiadienį Vilniuje vyko kasmetinė rinkodaros specialistams skirta „Best Internet 2011” konferencija. Joje užsienio ir Lietuvos pranešėjai dalinosi tarptautinės internetinės rinkodaros patirtimi, pasakojo apie naujausias tendencijas. Lietuviai taip pat pateikė įvairių interneto rinkodaros sričių tyrimus, paremtus šiandienine Lietuvos įmonių praktika.

  Media House Best Internet 2011  

  View more presentations from Media House Lithuania

  Kaip bebūtų netikėta, nors ir tarp eilučių, bet ten buvome paminėti ir mes! Pasirodo, vienas iš pranešėjų „Media House“ verslo plėtros vadovas, Artūras Olšauskas, pristatydamas savo prezentaciją parodė „Krepšinio širdies” iniciatoriaus, fotografo ir šiaip žodžio kišenėje neieškančio, Tomo Tumalovičiaus video.

  Šiame vaizdelyje Tomas pasakojo apie socialinio marketingo Facebook’e ypatumus, kaip svarbu viską daryti nuoširdžiai ir spontaniškai, kaip pavyzdį pateikdamas mūsų skandalingųjų apklijuotų šiukšliavežių sirgalių atvejį. Jų nuotrauka, atsiradusi „Krepšinio širdyje” neliko nepastebėta. „Jeigu parašysi fainai, emocingai, ko žmonėms truksta, o lietuvaičiams trūksta to kitokio požiūrio, nesvarbu koks, svarbu, kad būtų kitoks negu masės, ir jis, aišku, turi būti su teigiamu atspalviu. “ – kalbėjo Tomas Tumalovičius.

  Foto viršuje apie tai kaip mes atrodome „Krepšinio širdies” Facebook puslapyje, ir kokį šurmą su virš 600 „like’ų” ir 52 komentarais ten sukėlėme. Visiems besidomintiems šiomis ir kitomis, su krepšinio liga susijusiomis naujienomis, sakome – marš registruotis į „Krepšinio širdies” Facebook’ą!

   

  
  

• Šachtų sistema neskatina rūšiuoti

  Date: 2010.11.05 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija | Response: 1

  

  Tokios išvados vieningai priėjome su Vilniaus gamtos mokslų mokytojais.

  Tam, kad žmogus kažką kažkaip darytų ir tai darytų nuolat, reikalingas įprotis. Ir, kaip žinia, tam, kad formuotųsi įprotis, reikalingos tam tikros sąlygos.

  Kodėl kiekvieną rytą mes valomės dantis? Greičiausiai todėl, kad vaikystėje mama tą liepdavo daryti, stebėjo, kaip jūs valotės, mokė, aprūpino jus dantų šepetėliu, dantų pasta, viskas būvo padėta jums patogioje lengvai prieinamoje vietoje. Ilgainiui jums susiformavo įprotis ir dabar šį veiksmą sėkingai atliekate be jokių klausimų.

  Gal kam ir nuskambės keistokai, bet atliekų rūšiavimas yra toks pats įprotis, kaip ir rytinis dantų valymas. Jei 30 dienų pabandytumėte rūšiuoti atliekas, 31 dieną jums jau nekiltų klausimų ką į kurį konteinerį mesti

  Visgi, įpročiui formuotis reikalingos tam tikros sąlygos. Viena jų – patogi, lengvai prieinama sistema.

  Didžioji dalis vilniečių gyvena sovietinės statybos daugiabučiuose, kuriuose įrengtos atliekų šachtos mums suformavo įprotį atsikratyti šiukšlėmis čia ir dabar. Ir visai mums nesvarbu, ar už lango lyja, ar sninga, ar +30, ar -25, mes paimam šiukšlių kibirėlį, nušlepsim iki šachtos, vienu ypu atsikratom viskuo, ko mums jau nebereikia.

  Be šio patogumo turime ir kitas atrakcijas: vasarą džiaugiamės gendančių maisto atliekų kvapu, rudenį sulaukiame nekviestų ropojančių svečių – tarakonų, auginame bakterinėmis ligomis, alergijomis sergančius vaikus.

  Beje, paskutiniai šiukšlių šachtų tyrimai dėl užterštumo patogeniniais sukėlėjais Vilniaus mieste buvo daryti tik 2001-2002 m. Tuomet buvo ištirti 294 mėginiai ir nustatytas užterštumas askaridžių, spalinių ir mažojo kaspinuočio kiaušiniais. Manoma, kad per pastaruosius 8 metus šachtų užteržtumas tik didėjo.

  Nepaisant patogumo, turime atliekų šalinimo sistemą, kuri neskatina mūsų rūšiuoti.

  Tačiau dalis vilniečių jau atsisakė šio tarybinio patogumo, pasirinko kitokį sprendimą. Jie užvirino savo namo šachtas ir šalia įsirengė įvairių atliekų šalinimo aikštelę. Čia įkasti kelių rūšių konteineriai įgalina ir rūšiuoti, ir atsikratyti buitinių atliekų.

  

  Žinoma, tenka pasivaikščioti. Šių namų gyventojai dėl to nesiskundžia, sako, kad tai proga šiek tiek pajudėti, pakvėpuoti oru, kiti atliekų išnešimą suderino su augintinių vedžiojimu ir pan. Kiekvienas elgiasi savaip, tačiau rūšiuoja kur kas aktyviau.

  Mūsų nuomone, būtent dėl atliekų surinkimo sistemos kitų šalių gyventojai rūšiuoja geriau nei mes.

  Olandija (Amsterdamas):

  

  Barselona (Ispanija):

  

• Iš „Lietuvos“ iškuopėm 20 tonų šiukšlių. Gal prisijungsite į talką?

  Date: 2010.10.20 | Category: Atliekų rūšiavimas, Atrakcijos, Laisva spauda rašo | Response: 1

  

  Šiandien internetuose paskelbė, kaip režisierė Dalia Ibelhauptaitė užsimojo muzikos pagalba atgaivinti nenaudojamas ir apleistas patalpas. Ta proga Vilniuje atgims buvęs kino teatras “Lietuva”.

  Jei kas neseniai ėjote pro šią kadais meilės pasimatymais garsėjusią vietą, žinote, kokie piešiniai dabar ją puošia, ir kokią fauną galima ten sutikti.

  Visgi praeitą savaitę ten buvo daug nuveikta – dalis mūsų darbuotojų atsidavę plušėjo vardan tos Lietuvos! O aš iš gabaliukų sudėliojau video apie tai.

  Tvarkyta tikrai ne veltui, nes lapkričio 6 d. čia įvyks nerealus koncertas – Dalios Ibelhauptaitės režisuota elektroninė operos fantazija “XYZ”.

  Tačiau iki būsimo koncerto dar reikia šį tą nuveikti.

  „Man, kaip ir daugeliui kitų, „Lietuvos“ kino teatras kelia daug emocijų ir prisiminimų, nes tai, kas vyko šioje vietoje, prisidėjo prie kelių kartų kultūros vertybių formavimosi. Tačiau tam, kad prikeltume ją naujam gyvenimui, mums reikalinga žmonių pagalba“, – spaudai sakė režisierė Dalia Ibelhauptaitė.

  Mes jau surinkome ir išvežėme 20 tonų statybinių atliekų! Dabar ruošiame šluotas, siurblius, skudurėlius, valiklius bei ploviklius ir šį šeštadienį, spalio 23 d., 12 val. kviečiame visus į talką.

  Atgaivinkime prisiminimus!

• Esame viena iš geriausios šalies pasaulyje priežasčių

  Date: 2010.09.30 | Category: Atrakcijos, Krepšinio čempionatas 2010, Pastebėjimai, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 1

  

  Tikrai taip!  Viena iš priežasčių, kodėl Lietuva yra geriausia šalis pasaulyje

  Receptas labai paprastas – viską daryti nuoširdžiai.

• Geriau jokio konteinerio, nei užminuotas! (video)

  Date: 2010.09.29 | Category: Atliekų rūšiavimas, Krepšinio čempionatas 2010 | Response: 0

  

  Ką gi, po netrumpos pauzės, bet visgi kurpiu paskutinį tekstuką apie bronzinę Turkiją. Paskutinysis - kaip ir priklauso – apie šiukšles. Pauzės priežastis – grįžus Lietuvon sirgimas už Lietuvos rinktinės vyrus komplikavosi į gimtinėje siaučiantį gripą

  Lietuviai pamėgę Turkiją kaip atostogų šalį, todėl niekam ne naujiena, kad ten pakelėse šiukšlių mėtosi gausiai. Prieš 6 metus man teko atostogauti Kemere. Žinoma, viešbučio teritorijoje šiukšlės į akis nekrenta, bet užtenka išeiti už viešbučio ribų…..

  Šįkart Turkijoje laiką leidome tikrai ne 5* viešbučio teritorijoje, todėl jau po kelių dienų masiškai pasigedom šiukšliadėžių. Izmire jų apskritai beveik nebuvo, vietomis galima buvo pamatyti stovinčius nedidelius konteinerius. Stambule situacija kiek kitokia: nedidelės šiukšliadežės prisuktos gan aukštai prie apšvietimo stulpų, didesnėse aikštėse galima išvysti viena kitą konteineriuką.

  Šiukšliadėžių nebuvimo pasekmė – purvinos gatvės, besimėtantys buteliukai nuo vandens, čipsų pakeliai, saldainių popierėliai ir pan.

  

  Visgi ryte už lango būdavo beveik švaru (vadinasi, naktimis jie tvarkydavosi), o, va, po pietų viešbučio prieigose mus pasitikdavo vis didėjančio šiukšlyno peizažai ir valkataujantys katiniukai.

  Vietiniai turkai visgi mus tikino, kad jie yra švarūs žmonės, o ypač švarūs savo namuose. Dėl gatvėse besimėtančių gėrybių problemos jie nedaro, nes tai žymiai geriau nei užminuoti konteineriai ar užsiminavę savižudžiai juose. Su tokiais argumentais negali nesutikti!

  Pirmomis dienomis naiviai bandžiau ieškoti rūšiavimo konteinerių. O kai turkų paklausiau, ar jie rūšiuoja atliekas – švelniai tariant likau nesuprasta. Turkijos didmiesčio gyventojas tokių dalykų nedaro ir tikrai, bent artimiausiu metu, nesiruošia pradėti.

  Izmyre jau kurį laiką gyvenanti lietuvė verslininkė Aušra man pasakojo, kad ir jai, apsigyvenus šioje šalyje, toks klausimas buvo kilęs ir ji juo domėjosi. Esmė labai paprasta – valstybinės politikos šiuo klausimu ten nėra, todėl nėra prasmės vargti ieškant rūšiavimo konteinerių. Nors vėliau prisipažino mačiusi kažkokį spalvotą konteinerį stiklui, tačiau prigrūsta ten buvo bet ko. Tiesa, Stambulo oro uoste rūšiavimo šiukšlių dėžės vis tik yra. Vadinasi, ne viskas taip blogai.

  Tuo, kad ne viskas taip blogai, kaip man atrodė iš pirmo žvilgsnio, įsitikinau, kai mieste sutikau žmogelį su ratukais, vežantį didelį maišą, kupiną kartoninių dėžių ir plastikinių buteliukų.

  Aha, visgi turkai rūšiuoja! Verslininkė Aušra patvirtino, kad atliekų rūšiavimu labiausiai suinteresuoti darbo neturintys, benamiai ir kitaip likimo nuskriausti žmonės.

  

  Jie gatvėmis važiuoja su tais dideliais maišais ant ratukų, kuičiasi konteineriuose, renka gatvėse, prie parduotuvių, gyvenamųjų namų įvairias supirkimui tinkamas atliekas, jas priduoda ir tokiu būdu gauna lirų duonai, kebabui ir kefyrui „Airanui“.

  Beja, Aušra patvirtino, kad savo namuose turkai tikrai labai švarūs ir tvarkingi. Įdomu tai, kad savo sukauptas šiukles jie stato tiesiog už buto durų, patys jų neneša į konteinerius. Pasirodo, tam yra pasamdomas žmogus, kuris laikas nuo laiko praeina per visus laiptinės aukštus ir surenka paliktus maišelius.

  Daugiau apie atliekų subtilybes Turkijoje Aušra papasakojo į kamerą. Kviečiu pažiūrėti.

• Euforiškos padėkos (2 video)

  Date: 2010.09.10 | Category: Krepšinio čempionatas 2010 | Response: 2

  

  Po tokių rungtynių kažko nepripasakosi. Euforija ir tiek - nuo Stambulo iki didžiausių pasaulio užkampių, kur tik yra lietuvių. Rėkdami arenoje, rodos, girdėjome staugiant kiekvieną tautietį prie kiekvieno televizoriaus. Tai buvo fantastiška.

  Šiandien - jokių pletkų. Tik padėkos.

  Krepšininkams, treneriams ir komandos vadybininkams - už viską, ką padarėte.

  

  Rėjaus nuotr., www.litnews.lt

  Naujajai sirgalių grupei - už tai, kad prisijungėte. „Omnitel“ ir SEB tęsia gražią tradiciją, pradėtą Stokholme 2003-aisiais, ir į atkrintamąsias varžybas atgabena ~100 superVIPų. Visokių direktorių su direktorienėm. Gražiai sutariam su jais: po rungtynių mes paskandavom jiems, jie - mums. Štai kaip atrodo toji VIPų tribūna:

  

  Rėjaus nuotr., www.litnews.lt

  Antanui iš TonyBet - už pagalbą. Tik Antano dėka vakar pavyko užimti areną už krepšio. Pirmą kartą turim tokį nepasikėlusį rėmėją, kuris jau kelintą kartą panaudoja savo super-pakabuką-ant-kaklo su FIBA logotipu, kad padėtų paprastiems sirgaliams. Buvo problemų su būgnais - kažkokiam apsauginiui jie pasirodė per dideli, tai prišokęs Antanas puolė rodyti į savo akreditaciją ir aiškinti, ir kaip mat apsauginis tapo išmintingesnis.

  

  Štai kaip atrodo pagrindinis rinkintės rėmėjas Antanas Guoga (sirgaliaus Ričardo Navaičio nuotr.)

  Aistruoliams Lietuvoje - už tai, kad turite dirbti tuo metu, kai mes švenčiame, voliojamės paplūdimiuose ir lankomės U2 koncertuose…

  Sėklos sirgalių grupei - už tai, kad gyvename kaip didelė ideali žalia šeima. Jums skiriu šias akimirkas, užfiksuotas po varžybų su Argentina. Muzika kaip ir ankstesniame klipe - Džordanos Butkutės, įgrojo - Darius Gylys.

  Argentinos sirgaliams - už tai, kad davė mums pamoką, kaip reikia mokėti pralaimėti. Tiesė mums rankas ir sveikino su pergale. Amerikiečiai, ko gero, taip nedarys :-)

• Aštuntfinalis sirgaliams: kova dėl tribūnos ir susitikimas krepšininkams prablaškyti (2 video)

  Date: 2010.09.08 | Category: Krepšinio čempionatas 2010 | Response: 2

  

  Pergalė prieš kinus buvo sunki, nors ir visų laukta.

  Kaip ir žadėjome, savo vietas arenos palubėje išmainėme į tribūną prie pat krepšio. Tai labai nepatiko organizatoriams turkams, kurie mūsų visaip kaip bandė neįleisti, o kai tai nepavyko - iškrapštyti. Mūsų, tautiečių, viso labo pora šimtų, o arenoje laisvų vietų - mažiausiai 12 tūkstančių. Tačiau nepaisant to, susidūrėme su organizatorių bandymu sutrukdyti mums triukšmauti kinų panosėje.

  Bandymus iškrapštyti sirgalius užfiksavome šiame video. Tie, kas žiūrėjote rungtynių transliaciją per TV, turėjote pastebėti, kad iškrapšyti mūsų nepavyko :-) Mūsų ginklai - šypsenos, skanduotės „Turkija, Turkija!“ ir keletas gudrybių ;-)

  Dar važiuodami į varžybas sužinojome, kad joms pasibaigus, 21 val., mūsų laukia susitikimas su krepšininkais. Kažkokiame restorane šalia jų viešbučio, kur nepardavinėja alkoholio. Toks susitikimas vidury atkrintamųjų varžybų kiek nustebino, tačiau vėliau radom jam paaiškinimą (oficialių šaltinių, deja, dar nepatvirtintą). Matyt, treneris Kęstutis Kemzūra sugalvojo sumotyvuoti krepšininkus kovai su kinais, pasakydamas, kad vakare laukia akistata su sirgaliais. Nėra kaip pralošti…

  Prisifotografavome, prisijuokavome. Štai vienos gerbėjos auskarai, ant kurių pavaizduotas Linas Kleiza, pagaliau buvo nufotografuoti šalia jo paties. O taipogi mėginome pasidaryti moterišką fotografiją su krepšininkais, bet sunkiai sekėsi, nes į kadrą vis įlįsdavo - tai koks vilkas, tai šiaip koks barzdotas sirgalius :-)

  

  Žodžiu, visi stengėmės prablaškyti mūsų herojus ir paskatinti juos žengti tolyn. Apie tai sirgaliai netgi susukom reportažą! Jame girdėsite sirgalių patarimus Martynui Andriuškevičiui, Lino Kunigėlio atviravimus apie aistruolių indėlį į pergales ir Roberto Javtoko interviu, kurio metu Mantas Kalnietis pastarajam duoda į nosį už pramestus metimus. Marijono „Tris milijonus“ šiam video įgrojo gitaristas Darius Gylys, parodęs, kaip tai gali padaryti bet kuris iš mūsų.

  Gerų emocijų laukiant lemtingojo ketvirtadienio!

  Beje, trečiadienį popiet į Stambulą turėtų atskristi naujų sirgalių iš Lietuvos. Tiksliai žinome, kad pasipildysime mažiausiai 150 žmonių, tačiau girdėjome ir tokių gandų, kad naujų sirgalių gali būti net trys lėktuvai.

• Laisvadieniai eina į pabaigą (video)

  Date: 2010.09.06 | Category: Krepšinio čempionatas 2010 | Response: 2

  Keturios laisvos dienos, kurias aistruoliams netikėtai padovanojo Lietuvos krepšinininkai, jau eina į pabaigą. Rytoj dieną dar planuojame nulėkti išsimaudyti Juodojoje jūroje, o vakare laukia įtampos akimirkos varžybose prieš kinus.

  Šeštadienį, kai Stambule prasidėjo atkrintamosios varžybos, nuvykome pasidairyti į „Sinan Erdem“ areną. Ten ryt į aikštelę išbėgs ir lietuviai. Tuo tarpu mūsų tikslas buvo išsiaiškinti, kur mūsų - didžiausios sirgalių grupės - vietos. Žvalgyba. O jos metu - įtemptos serbų-kroatų ir ispanų-graikų varžybos.

  Taigi naujoji arena, talpinant apie 15 tūkst. žiūrovų, yra neįtikėtinai didelė. Kai pakilom į savo vietas, kur turime bilietus, pačiam viršuj - kai kam buvo lengvas šokas: didžiulis triukšmas, sklindantis nuo viršuje sumontuotų garso kolonų, ir septynios mylios, skiriančios mus ir aikštelę. Pirma į galvą atėjusi mintis - ar mus kas nors girdės?

  

  

  Taigi garsiam palaikymui mūsų turimos vietos nėra pačios geriausios. Todėl ketiname pasinaudoti aplinkybe, kad per pirmąjį mūsų susitikimą su kinais arenoje turėtų būti nemažai laisvų vietų, ir užimti tribūną iškart už krepšio. Taip jau elgėsi ispanai, graikai ir serbai per pirmąsias aštuntfinalio varžybas ir organizatoriai jiems priekaištų neturėjo. Turėtų pavykti ir mums. Šypsosimės ir atsiprašinėsime, jei atsiras tokių, kurie priekaištaus, kad užėmėme jų vietas.

  Be žvalgybos turėjome ir kitokių atrakcijų. Apsimetėm turistais ir aplankėm Stambulo Didįjį turgų, Sultonų rūmus (matėme didžiausią deimantą pasaulyje). Tuomet keliavom į Žydrąją mečetę, kur moterys privalėjom užsigobti galvas. Ten stebėjome besimeldžiančius musulmonus, o mus lydintis bičiulis turkas Mehmetas detaliai išaiškino, kaip musulmonai meldžiasi. Ne kasdien tokia proga sužinoti, tad nepatingėjom nufilmuoti. Galite pasižiūrėti ir nemokantys anglų kalbos, nes vienas sirgalių - visų gerbiamas ir mylimas Žalias - vertė į lietuvių kalbą. Maža to, pats nuo savęs šį bei tą pridėdamas :-)

  Tuomet susėdome ir krūvoje sugalvojome nemažai pasiūlymų tautiečiams, kurie organizuos Europos čempionatą Lietuvoje. Turkai organizuoja neblogai, bet mes galėtume - dar geriau. Juolab turkams ir taip netrūksta turistų (pavyzdžiui, visi japonai dėl neapibrėžtumo (streikų, pan.) spjovė į Graikijos salas ir pasuko į Turkijos kurortus). O mums kitų metų čempionatas - unikali proga paskleisti Europai žinią apie save. Jei čempionatą išnaudosime tik pasipinigauti iš turistų, ir nepadirbėsime „ateičiai“, kad jie sugrįžtų į Lietuvą, tai būsime nevykėliai.

  Vakar nusipirkome bilietus į U2 koncertą, kuris Stambule vyks šiąnakt. Džiaugsmas kainavo viso labo po 50 lirų (~100 litų), ta proga susidarė berods ~50 žmonių grupė. Sakėm, pasiimsim trispalves. Būgnus šį kartą paliekam :-)

  Nuotraukoje matyti, kaip jau minėtas visų mylimas Žalias vietinėje ale „Tiketoje“ užpirkinėja tautiečiams visą tribūną. Pažadame, garsiai su Bono nedainuosim - pataupysime balselius antradieniui.

  

• Darom, ką galim

  Date: 2010.09.02 | Category: Krepšinio čempionatas 2010 | Response: 3

  

  Paskaičius komentarus internete apie mus – Lietuvos rinktinės sirgalius, susidaro toks vaizdas, tarsi būtume visiški blogiečiai, kiaulės, streikuotojai, pijokai ir pan.

  Taip, mes esam aktyvūs, taip, mes geriam alų, taip, mes baliavojam iki ryto, bet tikrai nesam nieko nuskriaudę, ko nors primušę, įžeidę.

  Mes bendraujam su ispanijos, prancūzijos sirgaliais, mat jie šalia gyvena ir valgo tam pačiam restorane. Mes vieni kitus pasveikinam, pagiriam, paguodžiam. Tai, kas vyksta arenoje, yra viena, nes tai yra kova (kai kurie tai vadiname netgi darbu). Už arenos ribų mes esam draugiški geriečiai, nors ant žaizdos mus dėk.

  Vakar keletas mūsų buvo nuvykę pas Lietuvos rinktinės krepšininkus. Kaip grįžę pasakojo, Robertas Javtokas sakė, kad krepšininkai patys negali patikėti tuo, kas vyksta, kad jie išlošė 4 pergales, ir kad yra žiauriai dėkingi dėl palaikymo.

  Internetuose perskaitėme, kad kai kuriems tautiečiams mūsų būgnai trukdo, kiti rašė, kad visvien nieko nesigirdi, suprask, galim net nesistengti.

  Nežinau, kas girdisi jums, bet mums arenoje girdisi puikiai. Ir svarbiausia, kad išgirdo Markas Gasolis, kai prametė dvi baudas mače su Lietuva. Būgnus mušam iš visų jėgų, staugiam kiek galim. Jau net kai atrodo, kad balsas baigėsi, visvien iš kažkur įgaunam antrą kvepavimą. Yra vienas vaikinas (gyvena kažkur 100 km nuo mūsų), toks išsidažęs visą veidą – tai jis rėkia nuolat. Sakyčiau, 95 proc. viso rungtynių laiko. Dėl to jau gavo pravardę – Balsas. Kai jis taip rėkia, šalia stovintys neturi pasirinkimo ir rėkia taip pat.

  O mūsų būgninkams - didžiausias respekt už pasiaukojimą, fizinį pasiruošimą ir gerą nuotaiką. Tie būgnai, kuriuos atsikovojome, turi neįtikėtiną reikšmę. Mes turime didelį konkurencinį pranašumą prieš bet kuriuos kitus sirgalius ir visada dominuojame arenoje. Krepšininkai jaučiasi, lyg žaistų namuose.

  Dar perskaitėm, kad neva darom Lietuvai gėdą! Čia didžiausia nesąmonė, kurią teko išgirsti (perskaityti). Tuomet pasakykit, kodėl Sėkla, kiti būgninkai, visi kiti žaliai apsirengę ir apsirengusios nespėja atsiginti užsienio sirgalių dėmėsio, visi nori foto su lietuviais. Visi sako, kad mes nerealūs, kad esam patys kiečiausi fanai šiame pogrupyje. Žodžiu, sakyčiau, esam siauruose sluoksniuose didelės žvaigždės - prieš rungtynes ir po jų dalinam autografus ir puozuojam į objektyvus. Nors iš tiesų tai žvaigždė yra viena – Lietuva!

  Vakar po rungtynių prieš prancūzus visi jautėme tokį didelį nuovargį, kad nebeturėjome jėgų švęsti įprastu lygiu. Visi, žinoma, džiaugėmės, bet tokio šėliojimo, kaip po pergalės prieš ispanus, nebuvo. Visiems, net ir Izmire, aišku, kad padaryta, geriausiu atveju, tik pusė darbo. Tačiau nepergyvenkite, jėgas sugebėsime paskirstyti taip, kad išlaikytume formą iki pat čempionato pabaigos.

  O štai naktį prieš tai, po rungtynių su ispanais, džiaugsmui nebuvo ribų. Dalis žmonių net nenuėjo miegoti. Tuo labiausiai džiaugėsi mūsų baras:

  O čia atsakymas tiems, kurie piktinasi, kad neturime “normalių” skanduočių ir dainų, atseit tik tą savo “Kas nešokinės”. Turime, turime. Ir ne tik dainų, bet ir talentingų atlikėjų:

• Olandijos ambasadoriaus pasivažinėjimas su šiukšliavežiu. Oranžinis solidarumas

  Date: 2010.07.30 | Category: Atrakcijos, Pastebėjimai, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 2

  

  Pusė Lietuvos sirgo už olandus, net valdžios vyrai pūtė oranžines vuvuzelas, tai kuo mes prastesni? Tokia mintis aplankė mūsų kolegas vyrus praėjus kelioms dienoms po futbolo čempionato finalo. Ištikimiausi Olandijos rinktinės gerbėjai iš mūsų biuro prisiminė, kad mūsų atliekų surinkimo sunkvežimiai lyg tyčia yra oranžinės spalvos ir nutarė kelias mašinas papuošti sirgalių lozungais.

  Taip ant sunkvežimių šonų atsirado užrašai: “We do love You, Oranje!” (“Oranje” vardu vadinama Olandijos futbolo rinktinė), bei padėkos  atskiriems futbolininkams: “Thank you, Robben!”, “Thank you, Van Persie!” ir kt. Tokiu būdu už gražų žaidimą mūsiškiai dar atsidėkojo Sneijderiui, Kuytui ir Van Bronckhorstui.

  Ir štai praėjus bene trims savaitėms po futbolo čempionato pabaigos, kai jau pasimiršo pralaimėjimo kartėlis, įvyko tai, ko VSA vaikinai, lipindami užrašus, tikrai neplanavo. Mūsų vairuotojas Sergėjus Novikovas buvo tas, kuriam išpuolė savo mašina pavėžinti patį Olandijos ambasadorių! Sakė, prieš pasivėžinimą labai nervinosi (ne ambasadorius, o Sergėjus).

  Apskritai, tai nerealu - ar daug pažįstate Lietuvoje reziduojančių ambasadorių, kurie savo noru liptų į šiukšliavežį? Ar vis dar manote, kad rinkti ir vežioti atliekas - negarbingas darbas?

  Čia  šiandien nufilmavom mes:

  O štai čia nufilmavo ir aprašė Lrytas.lt.

  Taigi, mūsų nuomone, J.E. ambasadorius Joep Wijnands yra pati tikriausia žvaigždė diplomatijos padangėje. Juk tai jo dėka mūsų premjeras Andrius Kubilius tapo ryškiausiu Olandijos rinktinės gerbėju tarp visų kitų Europos premjerų. Juk tai Olandijos ambasada parūpino premjerui vuvuzelą, su kuria nupaparacintas jis apskriejo viso pasaulio internetą. Šitų vaizdelių su savo šiukšliavežiais tikrai nepralenksime. Bet užtat galėsime pagrįstai didžiuotis, kad VSA vyrų emocinė iškrova, pasireiškusi plakatiniais linkėjimais “Oranje” komandai, buvo pastebėta ir įvertinta. Laikykime tai smagiu nuotykiu. Juk niekas nepasakė, kad po finalinio teisėjo švilpuko reikia išjungti televizorių ir pamiršti tuos, už kuriuos sirgai visą mėnesį.

  Taip pat siunčiame linkėjimus visiems savo klientams-”Oranje” gerbėjams, kurie mieste pamatę aprašinėtus šiukšliavežius keldavo nykštį į viršų. Turim įtarimą, kad tarp taip besielgusiųjų buvo ir ispanų ar brazilų gerbėjų : - )

  Tokia žaisminga žmonių reakcija mus privertė suprasti, kiek daug vietos šūkiams, įvairioms idėjoms turime ant savo sunkvežimių. Jau dabar žinome, kad tai išnaudosime kitą mėnesį, kai prasidės Pasaulio krepšinio čempionatas. Biure ir bazėje jau diskutuojama, kaip turėtų skambėti užrašai.