Posts Tagged ‘meilė’

• Izmire vyrams labiausiai trūko sekso, moterims – kavos

  Date: 2010.09.03 | Category: Krepšinio čempionatas 2010 | Response: 3

  

  Ką tik įsikūrėme Stambule. Atvykome praktiškai be incidentų: vienas iš dviejų mūsų autobusų važiuojant į oro uosto pasibučiavo šonais su turkų vaikinų vairuojamu juodu “Peugeot 206”. Teko sustoti ir aiškintis, kas kaltas. Po 10 minučių paaiškėjo, kad kaltas turkų neapdairumas (vairavom gi ne patys), ir jie išsiaiškins tarpusavy kada nors vėliau. Be mūsų.

  

  Skrendant į Stambulą padariau vietinės reikšmės apklausėlę: kam ko trūko. Vaikinams - trumpai drūtai ir VIENBALSIAI - trūko meilės ir sekso. Jie su pavydu žiūri į tuos, kurie atvykę šeimomis. Nežinia, ar kaltas pavydas, bet jie vis dažniau skambina savo mylimosioms į Lietuvą. Beveik kaip seksas telefonu – 6 lt/min. :-) Vyrai, laikykitės, liko dar 10 dienų!

  Mūsų merginoms labiausiai trūko miego ir tos lietuviškos kavos, kai į puodelį dedi du šaukštelius kavos ir užpili verdančiu vandeniu, na ir, žinoma, cukraus pagal skonį. Šią problemą dalis moterų iš dalies išsprendė atradusios “Starbucks”. Kofeino poreikis buvo numalšintas, tačiau lietuviškos kavos ilgesys nedingo.

  Maistas Izmire buvo visai geras, nors jau ilgimės tradicinio lietuviško skonio. Tiesa, moterys pasigedom vyno. Toks jausmas, kad vyno jie nevartoja. Kavinėse, žinoma, jo yra, bet nė vienai ragavusiai nepatiko. Keletas mūsų kitą dieną pirko parduotuvėje kažkokį brangų (už 30 lirų, apie 60 litų), sako buvo visai nieko.

  Izmire labai pasigedom šiukšliadėžių. Gal ir nepatikėsit, bet jų tiesiog nėra. Prie gyvenamųjų namų ar kavinių vietomis stovi konteineriai, bet į juos ką nors mesti nepatartina, nes gali susilaukti vietinių pakeisnojimų.

  Apie rūšiavimą išvis nėra ką kalbėti. Ir nors jie naudoja baisiai daug plastikinių indų ir nuolat maukia vandenį iš plastikinių PET mažų buteliukų, plastikui skirto konteinerio nerasi nė su žiburiu. Ko truks Stambule – apklausą pažadu vėliau.

  Dabar Stambule, šalia mūsų viešbučio, vos per kelis metrus, yra kažkoks restoranas - nuotraukoje matote pirmo susidūrimo su padavėjais akimirką. Artimiausios 10 dienų šiam barui garantuoja maksimalias apyvartas. Akivaizdu, kad restorano personalas, pamatęs būrį žaliai-geltonų, savo perspektyvas puikiai suprato. O mes savo ruožtu pamėginsime sutarti dėl nuolaidų - juk ~100 nuostabių klientų nesimėto, ar ne taip?

  

  Gera naujiena - mūsų naujasis viešbutis turi padorų Wi-Fi. Padorų - reiškia tokį, prie kurio gali prisijungti daug lietuvių. Taigi nebereikės dalintis vienu interneto kabeliu kaip Izmire. Todėl šį savaitgalį dalis mūsų išnaudosime tvarkydami darbinius reikalus. Nes nuo antradienio turbūt ne darbai bus galvose.

  Vakarykštė pergalė prieš libaniečius buvo saldi, kaip ir tikėjomės. Prieš varžybas visi gausiai dalinome interviu ir filmavomės užsienio televizijoms. Gražu žiūrėti, kaip lietuvaičiai, rišlia anglų kalba vieni per kitus dėsto čempioniškas prognozes ir laido juokelius. Viena Turkijos nacionalinė televizija paprašė, kad paskanduotume ką nors. Ta proga gavo “Ant kalno mūrus” ir “Viens, du, trys, graži Lietuva!”. Po varžybų - vėl interviu užsieniečiams. Toks jausmas, kad Lietuvos rinktinė be Lino Kunigėlio atsivežė dar dešimtis atstovų spaudai. Tik šneka jie visi nesusiderinę oficialios pozicijos - vieni sako, kad pusfinalyje nukalsim amerikiečius, o kiti - kad dar anksti prognozuoti ir būtina neprarasti susitelkimo.

  Po pergalės vakar grįžo jėgos, o su jom - ir dainos į mūsų gatvės barą Izmire. Netgi įvyko neįtikėtinas dalykas - nepaisant tebesitęsiančio Ramadano, baro savininkas sutiko paleisti lietuviškų dainų CD, tiesa, ne itin garsiai. Tačiau garso pakako, kad suliptume ant stalų ir oštume pusę nakties kartu su Vytautu Kernagiu, Andrium Mamontovu ir, žinoma, Marijonu Mikutavičium.

  O kadangi ošėme, žurnalistai gavo puikių vaizdų. Žybsėjo blykstės, operatoriai sukosi tarp stalų ieškodami kuo geresnių kadrų.

  Vakar prie sirgalių prisijungė ir komentatorius Robertas Petrauskas. Jis visada aplanko mus, kokioj šaly bepalaikytume savo rinktinę - labai nuoširdus ir linksmas žmogus. Vienu momentu vienas aistruolis internetuose perskaitė, kad vis tik Lietuvai teks lošti ne su kinais, bet su Puerto Riku. Robertas negalėjo tuo patikėti, greit nubėgo prie viešbučio kompiuterio patikrinti šaltinių, ir grįžęs visiems apskelbė, kad informacija buvo klaidinga - lošime tikrai su kinais.

  Dalis sirgalių - tų, kurie po Izmiro keliauja atgal Lietuvon - vakar naktį aplankė Lietuvos rinktinės krepšininkus. Viešbučio priimamajame pasigavo Mantą Kalnietį, o tasai sukvietė visus kitus. Krepšininkai noriai bendravo, fotografavosi, dalijo autografus. Ir visaip kaip dėkojo už palaikymą. Iš tiesų labai gaila, kad Stambule sirgalių gretos praretėjo.

  Vakar pašvęsti į mūsų barą atvyko ir Romanas Buršteinas iš krepsinis.net. Puikus žmogus ir šaunus sporto žurnalistas! Sąmoningai nefilmuoja kontroversiškų skanduočių, idant vėliau neturėtų pagundos tų vaizdų panaudoti. Romanas mums atvežė linkėjimus iš trenerio Kęstučio Kemzūros. Čia nufilmavom, kaip jis juos perdavė.

  O čia ir patys linkėjimai. Ačiū, treneri!