Posts Tagged ‘molok’

• Požeminiai konteineriai įrengti ir Balsių mokykloje

  Date: 2011.07.25 | Category: Atliekų rūšiavimas, Pastebėjimai | Response: 0

  

  Nuotrauka paimta iš Technologijos.lt tinklalapio.

   

  Tikriausiai jau girdėjote, kad Vilniuje, Balsiuose šių metų rugsėjo 1-ąją duris atvers moderni mokykla. Pasirodo, tai pirmoji nauja mokykla, pastatyta nuo šalies nepriklausomybės atkūrimo.  Joje pagal aukščiausius švietimo standartus mokinsis per 800 pirmų-dešimtų klasių moksleivių.

  Iki šiol Balsių ir aplinkinių gyvenviečių vaikai lankė dar 1930 m. statytą medinę mokyklą arba po 15-20 kilometrų važinėdavo į kitas sostinės švietimo institucijas.

  

  Nuotrauka paimta iš Litas.lt tinklalapio.

   

  Balsių mokykla yra pirmoji Lietuvoje švietimo įstaiga, pastatyta bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams. Bendrovės „Merko statyba” bei „E.L.L. Kinnisvara” mokyklą pastatė iš savų lėšų, o Vilniaus miesto savivaldybė pasižadėjo kasmet mokėti sutartą sumą šioms įmonėms. Bendra projekto vertė siekia 30 mln. litų, o statymo darbai truko metus.

  Ši nauja mokykla pasižymi ypač moderniomis vidaus ir išorės įrengimo technologijomis. „Balsių mokyklos SPV” direktorius Kęstutis Gocentas mums pasakojo, kad pastatas bus šildomas dujomis, taip pat naudojami ekonomiški žematemperatūriniai katilai. Vienas įdomesnių faktų, kad mokykloje įdiegtas modernus apšvietimas, kurio davikliai reaguoja į judesį ir naturalų šviesos lauke intensyvumą. Taip taupoma elektros energija.

  Be šiuolaikiško išplanavimo ir apšiltinimo mokykla, bendradarbiaudama su mumis pasirūpino ir naujovišku buitinių bei rūšiuotų atliekų išvežimu. Šalia mokyklos įrengti požeminiai „Molok” konteineriai. Tokie pat konteineriai šį mėnesį mūsų inciatyva buvo įkasti ir pristatyti Vilniaus miesto centre, Neries krantinėje prie Baltojo tilto.

  Ši technologija leidžia sutalpinti penkis kartus daugiau atliekų, apsaugo nuo blogo kvapo, nedarko kraštovaizdžio bei palengvina šiukšlių išvežimo darbus. Tai ypač naudinga švarą ir saugumą vaikams užtikrinti turinčiai mokyklai.

  Pasak to paties Kęstučio, Balsių mokyklos statytojai atliekas rūšiavo viso statybos proceso metu, o moksleiviai ir toliau bus ugdomi tęsti atliekų rūšiavimą ir saugoti aplinką.

• Neries krante atidarėme labai modernią atliekų rūšiavimo aikšlelę

  Date: 2011.07.15 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija | Response: 3

  

   

  Vakar prie Baltojo tilto dešiniajame Neries krante atidarėmė brangiausia ir moderniausia požeminių rūšiavimo konteinerių aikštelė MOLOK DOMINO. Būtent tokia aikštelė kolkas Lietuvoje yra vienintelė.

  Paskaičiavome, kad viso projekto vertė – 50 tūkst. Lt. Kainą sudaro patys konteineriai, visi įrengimo bei apdailos darbais. Į aikštelės įrengimą, finasine prasme, investavome mes ir suomių kompanija “Molok”.

  Kodėl šis reikalas atsirado būtent čia, Vilniuje prie Neries, ir būtent dabar?

  Pernai vasario mėn. Helsinkyje įvyko tarptautinis forumas dėl Baltijos jūros ekologinių problemų. Mes buvo pakviesti jame dalyvauti. Tai buvo tikrai svarbus renginys, nes jame dalyvavo ne tik įvairių šalių įmonės ar nevyriausybinės organizacijos, bet ir daugumos Europos šalių vadovai bei lyderiai.

  Mūsų Prezidentė ten taip pat dalyvavo. Apie tai pernai rašė ir daugybė internetų, rodė televizoriai.

  Dalyvaudami tame forume priėmėm įsipareigojimą prisidėti kad ir nedideliu, bet konkrečiu veiksmu, sprendžiant Baltijos jūros taršos problemas. Įsipareigojimą turėjome įvykdyti per 18 mėnesių, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės geranoriškumo ir operatyvumo dėka (keista, bet tikrai taip) dokumentus pavyko suderinti greičiau nei tikėjomės, todėl projektą į gyvenimą paleidome po metų.

  

   

  Na, šiems konteineriams ikasti reikalingi ne tik įvairūs leidimai, vietos derinimai ir pan., tačiau ir tinkamos gamtinės sąlygos. T.y. tarkim žiemos metu tokių konteinerių įkasti negalėtume

  Vakar pristatydama nuveiktus darbus “VSA Vilnius” direktorė Jurgita Petrauskienė pripažino, kad tokio įsipareigojimo įvykdymas tikrai neišgelbės Baltijos jūros. “Tačiau visi kartu, kiekvienas prisidėdamas tuo, kuo galime, išgelbėti savo jūrą turime šansų”, – sakė ji.

  

  O Vilniaus mero pavaduotojas Romas Adomavičius, į naujus konteinerius įmetęs pirmąsias išrūšiuotas atliekas, pažymėjo, kad savivaldybė strateginiame plane yra numačiusi atsisakyti senųjų konteinerių sistemos ir įdiegti modernius požeminius. “Žinoma, tai nėra lengva įgyvendinti, tačiau mes norime pertvarkyti visą atliekų surinkimo, utilizavimo sistemą, skatinti rūšiavimą. To reikia siekant ženkliai sumažinti atliekų kiekį savartynuose”, – kalbėjo R. Adomavičius.

  

  Požeminių konteinerių sistema yra patraukli ne tik dėl išvaizdos, ji yra ekonomiškai ir ekologiškai naudinga. Pasak konteinerių gamintojos suomių kompanijos “Molok” atstovės Katri Savijärvi, vienas požeminis konteineris talpina 5 kartus daugiau atliekų nei įprastiniai buitinių ar antrinių žaliavų konteineriai, o tai leidžia atliekų vežėjui atliekas išvešti rečiau, taigi aptarnaujant konteinerius išmesti į aplinką mažiau CO2.

  Ar žinote, kad mūsų Baltijos jūra yra viena viena užterščiausių pasaulyje?

  Galbūt todėl tuomet Helsinkyje apie jos problemas diskutuoti susirinko Europos šalių vadovai, daugybė nevyriausybinių organizacijų, įmonių.

  Helsinkio forume užsienio valstybių lyderių akivaizdoje konkrečiais darbais gelbėjant Baltijos jūrą panoro prisidėti 4 Lietuvos įmonės: Koncernas „Achemos grupė“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, „Klaipėdos vanduo“ ir mes, vilniečiai atliekų vežėjai „VSA Vilnius“.

  Iš viso Helsinkio forume pernai dalyvavo apie 100 įvairių Europos nevyriausybinių organizacijų ir verslo įmonių, kurios viešai prisiėmė 140 konkrečių projektų-įsipareigojimų. Visų šių įsipareigojimų tikslas – skatinti Baltijos jūros apsaugą ir pagerinti jos ekologinę būklę.

  

   

• Šachtų sistema neskatina rūšiuoti

  Date: 2010.11.05 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija | Response: 1

  

  Tokios išvados vieningai priėjome su Vilniaus gamtos mokslų mokytojais.

  Tam, kad žmogus kažką kažkaip darytų ir tai darytų nuolat, reikalingas įprotis. Ir, kaip žinia, tam, kad formuotųsi įprotis, reikalingos tam tikros sąlygos.

  Kodėl kiekvieną rytą mes valomės dantis? Greičiausiai todėl, kad vaikystėje mama tą liepdavo daryti, stebėjo, kaip jūs valotės, mokė, aprūpino jus dantų šepetėliu, dantų pasta, viskas būvo padėta jums patogioje lengvai prieinamoje vietoje. Ilgainiui jums susiformavo įprotis ir dabar šį veiksmą sėkingai atliekate be jokių klausimų.

  Gal kam ir nuskambės keistokai, bet atliekų rūšiavimas yra toks pats įprotis, kaip ir rytinis dantų valymas. Jei 30 dienų pabandytumėte rūšiuoti atliekas, 31 dieną jums jau nekiltų klausimų ką į kurį konteinerį mesti

  Visgi, įpročiui formuotis reikalingos tam tikros sąlygos. Viena jų – patogi, lengvai prieinama sistema.

  Didžioji dalis vilniečių gyvena sovietinės statybos daugiabučiuose, kuriuose įrengtos atliekų šachtos mums suformavo įprotį atsikratyti šiukšlėmis čia ir dabar. Ir visai mums nesvarbu, ar už lango lyja, ar sninga, ar +30, ar -25, mes paimam šiukšlių kibirėlį, nušlepsim iki šachtos, vienu ypu atsikratom viskuo, ko mums jau nebereikia.

  Be šio patogumo turime ir kitas atrakcijas: vasarą džiaugiamės gendančių maisto atliekų kvapu, rudenį sulaukiame nekviestų ropojančių svečių – tarakonų, auginame bakterinėmis ligomis, alergijomis sergančius vaikus.

  Beje, paskutiniai šiukšlių šachtų tyrimai dėl užterštumo patogeniniais sukėlėjais Vilniaus mieste buvo daryti tik 2001-2002 m. Tuomet buvo ištirti 294 mėginiai ir nustatytas užterštumas askaridžių, spalinių ir mažojo kaspinuočio kiaušiniais. Manoma, kad per pastaruosius 8 metus šachtų užteržtumas tik didėjo.

  Nepaisant patogumo, turime atliekų šalinimo sistemą, kuri neskatina mūsų rūšiuoti.

  Tačiau dalis vilniečių jau atsisakė šio tarybinio patogumo, pasirinko kitokį sprendimą. Jie užvirino savo namo šachtas ir šalia įsirengė įvairių atliekų šalinimo aikštelę. Čia įkasti kelių rūšių konteineriai įgalina ir rūšiuoti, ir atsikratyti buitinių atliekų.

  

  Žinoma, tenka pasivaikščioti. Šių namų gyventojai dėl to nesiskundžia, sako, kad tai proga šiek tiek pajudėti, pakvėpuoti oru, kiti atliekų išnešimą suderino su augintinių vedžiojimu ir pan. Kiekvienas elgiasi savaip, tačiau rūšiuoja kur kas aktyviau.

  Mūsų nuomone, būtent dėl atliekų surinkimo sistemos kitų šalių gyventojai rūšiuoja geriau nei mes.

  Olandija (Amsterdamas):

  

  Barselona (Ispanija):

  

• Šiukšliavežio nuotykiai per televizorių ir internete!

  Date: 2010.05.24 | Category: Atrakcijos, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 0

  Oficialiai “Šiukšliavežio nuotykiai” baigėsi, juos parodė per televizorių, o dabar galima žiūrėti ir internete.

  
  

  Tačiau p. Marcinkevičiui ir jo kolegoms nuotykiai tęsiasi. Kai tik bus kokių įdomesnių naujienų, būtinai pranešime.

• Mes nešiukšlinam, mes šiukšles išvežam (video)

  Date: 2010.04.22 | Category: Ekologija, Pastebėjimai, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 2

  
  

  Prieš porą dienų mano kolegė gavo laišką, tiksliau nuotrauką iš vieno Šaltkalvių gatvės gyventojo. Ačiū jam.

  Savaime aišku, tą nuotrauką ji persiuntė logistams ir paprašė kaip galima operatyviau sutvarkyti tą vietą. Vakar į Šaltkalvių gatvę nuvyko mano kolega Artūras Gribovskis ir viską operatyviai sutvarkė.

  

  

  Artūras dirba su požeminių konteinerių sistema. Vilniaus mieste tokių konteinerių jau įkasta nemažai, toks pats įkastas ir Šaltkalvių gatvėje.

  Taigi, Artūras vakar reagavo operatyviai, tačiau esmė ne tik mūsų reagavime.

  Įdomus šios istorijos faktas – šiuo adresu atliekos paskutinį kartą (iki vakar) buvo vežtos sekmadienį. Vadinasi, gyventojai tokią krūvą prikrovė per dvi dienas. Neįtikėtina?

  Panagrinėjome šio adreso šiukšių istoriją: prieš kelerius metus šis namas ir greta esantis naudojosi tris kartus mažesnės talpos konteineriu, atliekos vežamos buvo 2 kartus per savaitę. Mūsų vairuotojai prisimena, kad ir kiek beatvažiuotum ten, visada rasdavo ne tik pilnus konteinerius, bet ir šiukšlyną aplink juos.

  Kadangi situacija kartojosi, buvo nuspręsta (susitarta su gyventojais) padidinti konteinerio dydį ir dažniau atvažiuoti surinkti šiukšles. “VSA Vilnius” įkasė 5 m3 požeminį konteinerį, tuo pačiu šiukšles pradėjo vežti tris kartus per savaitę. Atrodytų, problema turėjo išsispręsti. Tačiau žiūrim, ką turim: kalną šiukšlių.

  Dabar, žinoma, galim pasakyti, kad “Darom“ akcija paskatino daryti tvarką kiemuose (kas yra labai gerai). Tačiau “Darom” organizatoriai į tokį jūsų argumentą atsakytų, kad reikėjo atliekas atnešti į švaros tašką, tuomet jos būtų koordinuotai surinktos ir išvežtos. Šį “Darom” organizatorių prašymą praignoravę gyventojai savo kiemuose užsigarantavo šiukšlių kalną.

  Kita vertus, šio konkretaus adreso istorija perša išvadą ir skleidžia gerą žinią – per kelerius metus žmonės pradėjo gerokai daugiau generuoti šiukšlių, vadinasi, gerokai daugiau vartoti, vadinasi - gyventi geriau.

  Ekologiniu požiūriu – toks geras mūsų visų gyvenimas stipriai išaugina kalnus savartynuose, nerūšiuojame (dėl įvairiausių priežasčių), na ir šiaip šiukšlės pasidaro įdomios tik tada, kai jos trukdo mums grožėtis vaizdu pro langą.

  Nesupykit, gerbiamas Rimai (Šaltkalvių g. gyventojas), kad taip rašome. Mes visada dėkingi, kad yra tokių aktyvių žmonių, kurie mums padeda. Tačiau sutikit, kad prie jūsų ar kitų žmonių namų šiukšliname ne mes, mes atvažiuojame (susitartu dažnumu) ir jas išvežame.

  Jūsų namui norėtume pasiūlyti pradėti rūšiuoti atliekas. Tai daryti skatiname ne tik galvodami apie gamtą, bet dėl to, kad jei rūšiuotumėte, tikėtina – stipriai sumažėtų šiukšlių kiekis bendrame konteineryje, tad ir tokie antradienio vaizdai tampų retesni.

  Jei nuspręstumėte rūšiuoti, kreipkitės, nemokamai pastatysime Jums rūšiavimo konteinerius.

• Alpėse nėra atliekų šachtų

  Date: 2009.11.11 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Pastebėjimai | Response: 3

  

  Ir mes turime profesinių ligų. Norom nenorom pastebime, kokius svečioje šalyje konteinerius gyventojai naudoja, ar rūšiuoja ir kaip tai daro, kokios statomos, kabinamos šiukšliadėžės miesto centruose, kokiu transportu surenka atliekas ir pan. Tikriausiai ir Jūs sergate savo profesinėmis ligomis, na, bent Jūsų darbdavys to tikisi.

  Praeitą savaitę teko apsilantyti Prancūzijoje, šiek tiek pakeliauti, pasigrožėti gražiu ir šiltu rudenėliu, geltonuojančiais, raudonuojančiais kalnų šlaitais, besiganančiomis „karvutėmis-milkomis“, gyvenimu besimėgaujančiais prancūzais ir kolkas dar negausiai būreliais kalnų ir slidžių ištroškusių turistų.

  Aukščiausio Europos kalno – Monblano (Mont Blanc) – papėdėje įsikūręs gražus, romantiškai nuteikiantis kurortinis miestelis Šarmonik (Chamonix). Pakeliui į funikulierių, keliantį visus norinčius pasigrožėti Monblanu iš arčiau ir pajausti, kaip plaka širdis ir svaigsta galva esant 4 km. aukštyje, pamatome štai tokį profesinį vaizdelį:

  

  MOLOK konteineriai stovi ne tik Prancūzijos Alpių šlaite, bet ir Vilniuje. Paspaudę ant nuotraukos pamatysite, kur jie įdiegti.

  

  Požeminiai konteineriai šiuo atveju skirti ne tik buitinėms, bet iš rūšiuotoms atliekoms.

  Grįžtant prie profesijos, įdomu tai, kad „VSA Vilnius“ lygiai tokius pačius konteinerius vilniečiams siūlo jau apie 5 metus. Tačiau įrodyti naudą (ne tik estetinę, bet ir praktinę) yra ganėtinai sudėtinga. Žinome iš savo praktikos, kad gyventojams „sudėtinga“ nusileisti iš, tarkime, 7 aukšto (liftu) ir atliekų maišėlį įmesti į kieme pastatytą požeminį konteinerį. Užuot pasinaudojus šachta. Suprantama, keisti savo įpročius reikia pasiryžimo.

  Tuo tarpu, Šarmonik gyventojams ir turistams nekyla problemų šiukšles išmesti nusileidus iš beveik 4 km. aukščio. Gal dėl to, kad Alpėse nėra šachtų?

  Įdomu ir tai, kad mūsuose tenka ilgai įrodinėti, kad tokie konteineriai negadina vaizdo pro langą, arba kad žmonės tikrai nejaus nemalonaus kvapo (paradoksas, bet šachtų kvapas smarvė kažkodėl kenčiama).

  Prancūzai gi nieko nesibaimindami šiuos konteinerius įkasa tiesiai po nuomojamų apartamentų langais, labiausiai lankomoje vietoje.

  

  Matosi aukščiausia Europos viršukalnė - Monblanas.

  

  Prancūziška lapkričio pradžia.