Posts Tagged ‘nemokamai’

• Esat tikri, kad sauskelnės ir jų turinys yra popierius?

  Date: 2010.04.27 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 2

  
  

  Pinigukarta.lt vakar įdėjo štai tokį mūsų vairuotojo p. Marcinkevičiaus įrašą. Kviečiam paskaityti.

  Šiandien noriu pašnekėti apie antrinių žaliavų rūšiavimą. Taip mes, šiukšlininkai, vadiname išrūšiuotas atliekas.

  Jums tikriausiai gerai girdėtas gandas, kad atliekų vežėjai (tokie kaip mes) atvažiuoja ir visus konteinerius susipila į vieną mašiną.

  Mano kolega Mindaugas Bagavičius, važinėjantis po Vilnių ir surenkantis išrūšiuotas atliekas, gali jums drąsiai pasakyti, kad vienu maršrutu važiuodamas kilnoja tik vienos spalvos konteinerį. Vieną kartą renka tik popierių, kitą kartą – tik plastiką, trečią kartą – tik stiklą.

  Kaip elgiasi kitos atliekas renkančios įmonės, mes nežinome.

  Kita vertus, jei atvažiavusi šiukšliavežė į tą pačią mašiną susipiltų popierių ir plastiką, tame nebūtų jokio kriminalo, nes vistiek šios atliekos yra dar kartelį perrūšiuojamos.  Jei prie popieriaus supiltų stiklą – būtų blogai.

  Kodėl rūšiuojame antrą kartą? (Apie tai plačiau galėsiu papasakoti kitame šio tinklaraščio įraše). Todėl kad, mieli žmonės (tik nesupykit), bet tą daryti privalome, nes ne visi Jūs atliekas rūšiuote teisingai, o kartais to išvis negalima pavadinti rūšiavimu.

  Panagrinėjome 2009 m. duomenis ir pamatėme, kad spalvotų konteinerių turinys, priklausomai nuo jų paskirties, būna užterštas netinkamomis atliekomis nuo 10 iki 80 proc.

  Geriausiai žmonės rūšiuoja stiklą, nes šiam skirtuose konteineriuose netinkamų atliekų būna tik 5-10 proc. Dažniausiai į stiklo konteinerius būna primetama PET butelių, porceliano, keramikos, veidrodžių dūžių.

  Kad ir kaip bebūtų keista, bet ne visi suprantame, kas yra popierius, todėl net 20-40 proc. mėlynų konteinerių turinio sudaro buitinės atliekos.

  Kai kurie žmonės galvoja, kad “Pampersus” su jų leliukų paliktu turiniu arba naudotą tualetinį popierių galima perdirbti. Jus tuo tikri? Popieriui skirtuose konteineriuose randame ir padangų, teko net mašinos bamperį traukti. Įdomu, kuri dalis šių gėrybių yra iš popieriaus….

  Blogiausia situacija plastiko konteineriuose. Juose irgi gausu buitinių atliekų, dažnai randama stiklinių butelių, aliejumi ar tepalais užterštų pakuočių, nedidelių elektros prietaisų. Taigi, ne plastiko geltonuosiuose konteineriuose būna net iki 80 proc.

  Jei taip nuolat vyktų kitose Europos šalyse, gyventojams nuolat būtų rašomos baudos, o, be to, ten šiukšliavežės vairuotojas turi teisę įvertinti konteinerio turinį ir nuspręsti, ką su juos daryti. Mūsų šalthe tokių teisių vairuotojai neturi.

  Rūšiuoti jums nieko nekainuoja. Rūšiavimo rekomendacijas rasite čia.

  Šią temą pratęsime.

• Rūšiuokite, tai nieko nekainuoja!

  Date: 2010.02.10 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija | Response: 4

  

  Pastaruoju metu sulaukiame pasiteiravimų iš vilniečių dėl rūšiavimo konteinerių. Vilniečiai klausia, kiek kainuotų pastatyti antrinių žaliavų konteinerius jiems patogioje (arčiau namų) vietoje.

  Tai nieko nekainuoja! Nekainuoja nei konteineriai (ir jų pastatymas), nei atliekų išvežimas.

  Tiesiog reikia susiderinti vietą (kur galėtume išrikiuoti spalvotus konteinerius) ir susitarti, kad jūs ir jūsų kaimynai rūšiuos ir stengsis laikytis rūšiavimo rekomentacijų.

  Be to, jei rūšiuosite atliekas jūsų buitinių atliekų konteineriai pildysis lėčiau.

  Praktikoje pastebėta, kad apie 60-70 proc. visų gyventojų išmetamų šiukšlių sudaro perdirbimui tinkamos atliekos. Pavyzdžiui, plastikiniai buteliai nuo gėrimų, celofaniniai maišeliai, stikliniai buteliai ar stiklainiai, skardinės nuo įvairių konservuotų produktų ar gėrimų, popierinės ar kartoninės pakuotės.

  Pabandykite bent vieną savaitę iš visų jūsų sugeneruojamų šiukšlių atskirti visas išvardintas pakuotes ir pamatysite, kad jūsų šiukšledėžėje gerokai sumažės šiukšlių (komunalinių atliekų).

  O jei savo bandymus tęsite ilgiau, tai tikrai rizikuojate įgyti gerą įprotį ir realiai sutaupyti šiek tiek pinigėlių bei tausoti ir gerbti mūsų Lietuvos gamtą.

  Sako, kad veiksmas pakartotas 17 kartų, tampa įpročiu.

• Spauda rašo “kaina mažės”, bet iš tiesų ji didės

  Date: 2009.07.27 | Category: Laisva spauda rašo | Response: 2

  

  Du dalykai, dėl ko nusprendėme parašyti apie stambiagabarites atliekas:

  1. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas, kurio niuansus pirmoji paskelbė „Vilniaus diena“, o vėliau ir kita žiniasklaida;
  2. praeitą savaitę sulaukėme beveik pusšimčio gyventojų skambučių, kurie teiravosi, kiek gi kainuoja stambiagabaričių atliekų išvežimo paslauga.

  Prieš porą savaičių portalai paskelbė, kad „Šiukšlių išvežimas Vilniuje turėtų pigti 1-5 centais„. Mūsų nuomone, pateikiama informacija yra ne visiškai teisinga, ir tokį faktą skelbiančios antraštės (portalai percitavo BNS pacituotą „Vilniaus dieną“) nors ir džiugina, tačiau visgi klaidina vilniečius.

  Visų pirma, priešingai nei rašoma „Vilniaus dienos“ straipsnyje, dabar stambios ir bešeimininkės atliekos vežamos tik tuomet, kai jos tikrai egzituoja ir yra gyventojų poreikis jas išvežti. Todėl gyventojai iki šiol mokėjo tik tą mėnesį, kurį tokios atliekos buvo surinktos ir išgabentos. O pagal naują tvarką, kuri padės veikti nuo rugpjūčio 1 d., bus skaičiuojami papildomi 3 centai už buto kvadratinį metrą visiškai neatsižvelgiant į realų poreikį. Tai reiškia, kad daugeliui klientų atliekų vežimo kaina – priešingai nei teigiama antraštėse – padidės.

  Kitas aspektas – dėl gyventojų, kurie naudojasi šachtomis. Cituojame „Vilniaus dieną“:

  Mažės ir atliekų surinkimo iš šachtinių konteinerių įkainiai. Tokių daugiabučių namų gyventojai, kurių laiptinėse įrengtos atliekų šachtos, dabar už šiukšlių išvežimą moka iki 50 proc. daugiau, nei įprastais konteineriais besinaudojantys vilniečiai. Pagal naująją tvarką maksimalus tarifas šachtinių konteinerių naudotojams bus keliamas ne daugiau kaip iki 30 proc. reiškia, atliekų tvarkymas jiems atpigs 5 centais nuo buto vieno kv. metro.

  Čia labai svarbu paminėti, kad realybėje yra atvejų, kai papildomą 50 proc. mokestį už atliekų surinkimą iš šachtinių konteinerių taikė tik tos daugiabučius administruojančios bendrovės, kurios turi išskirtines sąlygas. Pavyzdžiui, mūsų žiniomis, „Lazdynų būstas“ (priklauso UAB „City Service“ –> „Rubicon Group“) atliekų surinkimo paslaugas perka iš „Ecoservice“ (kuri irgi priklauso „Rubicon Group“), o kai kurių namų gyventojams, turintiems šachtas, tai kainuoja 0,321 Lt/m2.

  Kiti daugiabučių administratoriai, nesusiję su „Rubicon Group“, paprastai lanksčiau renkasi atliekų vežėją, todėl nemonopolinėje rinkos dalyje šachtinių konteinerių naudotojams kainos paprastai yra minimalaus dydžio – 0,232 Lt/m2, o tas galimas papildomas 50 proc. mokestis netaikomas.

  Tai reiškia, kad daugiabučių namų gyventojai, kurių laiptinėse įrengtos atliekų šachtos, dabar už šiukšlių išvežimą moka tiek pat, kiek įprastais konteineriais besinaudojantys vilniečiai – išskyrus tuos, kurie yra papuolę į monopolinę sistemą. Taigi naujoji savivaldybės tvarka truputėlį pažabos monopolininkų apetitą, tačiau neturės jokios įtakos kainai tiems vartotojams, kurie šiuo metu su jais neturi reikalų. Pastariesiems šiukšlių išvežimas neatpigs, nes ir taip buvo taikomas minimalus.

  Taip pat norime atkreipti dėmesį ir į trečią aspektą. Monopolijų simboliniai suvaržymai yra iš principo teigiamas dalykas rinkai, tačiau savivaldybė, inicijuodama šachtinių konteinerių įkainių mažinimą, tuo skatina žmones ir toliau naudotis šachtomis.

  Šachtos turi neigiamą įtaką gyventojų gyvenimo kokybei, švarai ir sveikatai. Niekam ne paslaptis, kad dar sovietmečiu gamintų šachtų sudėtyje yra asbesto (apie jo poveikį, žmogaus sveikatai galite paskaityti čia, kur pristatoma graži privati iniaciatyva), o nuolat naudojamose šachtose knibžda tarakonai ir sandeliuojasi askaridžių, spalinių bei mažujų kaspinuočių kiaušinėliai.

  Todėl mes manome, kad savivaldybė turėtų skatinti šachtų atsisakymą ir pakeitimą šiuolaikinėmis alternatyvomis. Pavyzdžiui, požeminiais konteineriais. Tuo tarpu panašūs savivaldybės sprendimai skatina žmones ir toliau naudotis šachtomis, kas kertasi su viešuoju interesu gyventi švariai ir sveikai.

  Ir paskutinė detalė, į kurią spauda neatkreipė dėmesio. Vilniaus miesto savivaldybė, pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą iki 2009 m. turėjo užtikrinti, kad Vilniaus mieste veiktų 11 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, į kurias gyventojai galėtų tokias atliekas pristatyti nemokamai. Cituojame šito plano 98.3 punktą:

  98.3. iki 2009 metų užtikrinti, kad būtų įrengta ne mažiau kaip viena didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų, antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių atliekų) surinkimo aikštelė 50000 gyventojų, tačiau ne mažiau kaip viena tokia aikštelė savivaldybės teritorijoje, taip pat šios atliekos surenkamos ir kitokiais būdais (pvz., apvažiuojant turėtojus). Atsižvelgdamos į savivaldybių teritorijų specifiką ir faktinį minėtų aikštelių įrengimo poreikį, savivaldybės gali taikyti griežtesnius didelių gabaritų atliekų aikštelių įrengimo reikalavimus. Didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Klaipėdos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) gyventojams atstumas iki tokių aikštelių turėtų būti ne daugiau kaip 5 kilometrai, o kitų savivaldybių gyventojams – ne daugiau kaip 10 kilometrų.

  Tačiau šiandien tokių aikštelių yra tik viena. Ją valdo „Ecoservice“, ji pagal sutartį su savivaldybe nuo 2009 m. vasario priima didžiąsias atliekas iš Vilniaus miesto gyventojų nemokamai.

  Jei Vilniaus miesto savivaldybė laiku būtų pasirūpinusi reikiamu kiekiu  nemokamų aikštelių, skirtų stambiagabaritėms atliekoms, ko gero, nuo šio rugpjūčio 1 d. nereikėtų gyventojams už tokias šiuksles mokėti papildomai. Mums nebūtų labai etiška spręsti, kas kaltas dėl to, kad tokios nemokamos aikštelės neatsirado, tačiau mes matome šio nesprendimo pasekmes – padidėjusius mokesčius paprastiems gyventojams.