Tokios išvados vieningai priėjome su Vilniaus gamtos mokslų mokytojais.

Tam, kad žmogus kažką kažkaip darytų ir tai darytų nuolat, reikalingas įprotis. Ir, kaip žinia, tam, kad formuotųsi įprotis, reikalingos tam tikros sąlygos.

Kodėl kiekvieną rytą mes valomės dantis? Greičiausiai todėl, kad vaikystėje mama tą liepdavo daryti, stebėjo, kaip jūs valotės, mokė, aprūpino jus dantų šepetėliu, dantų pasta, viskas būvo padėta jums patogioje lengvai prieinamoje vietoje. Ilgainiui jums susiformavo įprotis ir dabar šį veiksmą sėkingai atliekate be jokių klausimų.

Gal kam ir nuskambės keistokai, bet atliekų rūšiavimas yra toks pats įprotis, kaip ir rytinis dantų valymas. Jei 30 dienų pabandytumėte rūšiuoti atliekas, 31 dieną jums jau nekiltų klausimų ką į kurį konteinerį mesti

Visgi, įpročiui formuotis reikalingos tam tikros sąlygos. Viena jų – patogi, lengvai prieinama sistema.

Didžioji dalis vilniečių gyvena sovietinės statybos daugiabučiuose, kuriuose įrengtos atliekų šachtos mums suformavo įprotį atsikratyti šiukšlėmis čia ir dabar. Ir visai mums nesvarbu, ar už lango lyja, ar sninga, ar +30, ar -25, mes paimam šiukšlių kibirėlį, nušlepsim iki šachtos, vienu ypu atsikratom viskuo, ko mums jau nebereikia.

Be šio patogumo turime ir kitas atrakcijas: vasarą džiaugiamės gendančių maisto atliekų kvapu, rudenį sulaukiame nekviestų ropojančių svečių – tarakonų, auginame bakterinėmis ligomis, alergijomis sergančius vaikus.

Beje, paskutiniai šiukšlių šachtų tyrimai dėl užterštumo patogeniniais sukėlėjais Vilniaus mieste buvo daryti tik 2001-2002 m. Tuomet buvo ištirti 294 mėginiai ir nustatytas užterštumas askaridžių, spalinių ir mažojo kaspinuočio kiaušiniais. Manoma, kad per pastaruosius 8 metus šachtų užteržtumas tik didėjo.

Nepaisant patogumo, turime atliekų šalinimo sistemą, kuri neskatina mūsų rūšiuoti.

Tačiau dalis vilniečių jau atsisakė šio tarybinio patogumo, pasirinko kitokį sprendimą. Jie užvirino savo namo šachtas ir šalia įsirengė įvairių atliekų šalinimo aikštelę. Čia įkasti kelių rūšių konteineriai įgalina ir rūšiuoti, ir atsikratyti buitinių atliekų.

Žinoma, tenka pasivaikščioti. Šių namų gyventojai dėl to nesiskundžia, sako, kad tai proga šiek tiek pajudėti, pakvėpuoti oru, kiti atliekų išnešimą suderino su augintinių vedžiojimu ir pan. Kiekvienas elgiasi savaip, tačiau rūšiuoja kur kas aktyviau.

Mūsų nuomone, būtent dėl atliekų surinkimo sistemos kitų šalių gyventojai rūšiuoja geriau nei mes.

Olandija (Amsterdamas):

Barselona (Ispanija):

Šachtų sistema neskatina rūšiuoti originally appeared on VSA on 2010/11/05.

Štai tokios šiukšlių gaudyklės stovi kai kuriose Olandijos sostinės Amsterdamo sankryžose.

Turim rimtą įtarimą, kad jei tokie krepšiai būtų įrengti mūsų miestų sankryžose, vaizdelis būtų gerokai tvarkingesnis. Juk mes, lietuviai, krepšininkais esame gimę.

Bet nepavydėkim olandams, tegu treniruojasi. Gal kada nors ir jie pateks į pasaulio krepšinio čempionatą…

Meskite šiukšles pro automobilio langą! originally appeared on VSA on 2009/12/15.

Labai įdomus pasirinkimas, ar ne? Tokius variantus, pasirodo, svarsto „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Bendrovė, Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu turinti pateikti Vilniaus miesto atliekų tvarkymo projektą.

Esame girdėję, kad toks projektas bus rengiamas, todėl oficialiai savivaldybei siuntėme raštą, siūlėme projekto rengėjams ir užsakovams sukviesti visus Vilniaus atliekų vežėjus į pasitarimą. Visi turime pasiūlymų, galėtume pasidalinti informacija ir žiniomis, sukauptomis iš ilgametės praktikos. Eilinį kartą likome neišgirsti.

O dabar niekaip neparengianti šio projekto bendrovė skundžiasi informacijos stoka ir svarsto, kas geriau: ar deginti, ar rūšiuoti? Ir kas neva gyventojams būtų pigiau.

Pirma, tokie svarstymai arba kvepia visišku neišmanymu ir nekompetencija, arba jie turi kitų paslaptingų planų ir tikslų. Antra, jei ruošiatės viską deginti, tai tikrai negalvojate, kaip taupyti gyventojų pinigus. Mieli skaitytojai, ar Jūsų tai nestebina?

Iš praktikos galime pasakyti, kad pigiausia viską vežti į sąvartyną, kaupti kalnus šiukšlių, susitaikyti su visom iš to išplaukiančiom pasėkmėm. Nes taip daro ir Bangladeše.

Kitose, drįstume sakyti, socialiai atsakingose valstybėse paprastai daroma yra taip:

Pirmiausia, žmonės labai atsakingai stengiasi rūšiuoti atliekas namuose, jas mesti į tam skirtus konteinerius, tuomet tos išrūšiuotos atliekos didžiąja dalimi yra atiduodamos perdirbti. Tokią sistemą, nors ir labai stipriai šlubuojančią, mes turime ir Lietuvoje (šįkart nekalbėsime apie vyraujančius tautinius rūšiavimo ypatumus ir apskritai suvokimą, kam ir kodėl reikia tą daryti).

Stambiagabaritės atliekos (sofos, stalai, kedės, spintos, kiti baldai, šaldytuvai, unitazai ir kiti panašus daiktai) taip pat yra ardomi, išrūšiuojami, kas įmanoma – perdirbama.

Antra, kituose kraštuose, pavyzdžiui Skandinavijoje, Olandijoje, Vokietijoje iš komunalinių atliekų atskiriamos ne tik tos mums gerai žinomos antrinės žaliavos (stiklas, popierius, plastikas, metalas), tačiau ir biodegraduojančios atliekos (šiuo metu Lietuvoje beveik pusė – 45 proc. – į savartynus vežamų komunalinių atliekų sudaro biodegraduojančios atliekos). O juk jos galėtų būti panaudojamos energijos, šilumos gamybai. Galiausiai įvairūs maisto likučiai galėtų būti kompostuojami, vėliau gaminamas vertingas kompostas mūsų augalams.

Pavyzdžiui, Švedijoje yra naudojama technologija, kuri leidžia iš biodegraduojančių atliekų galinti gamtines dujas, kuriomis užpildomi atliekų surinkimo mašinų bakai.

It tik tada tik tai,  kas lieka, galima būtų arba deginti, arba kaupti sąvartynuose.

Ar ir kada Vilniuje bus statoma deginimo gamykla, neaišku. Tačiau faktas, kad po tokio išrūšiavimo savartynuose atliekų būtų žymiai mažiau, ir sąvartynų “galiojimo laikas” gerokai prasitęstų.

Kalbant apie pigumą. Deginimas – brangiausias atliekų naikinimo būdas, tačiau manoma, kad tai ekologiškiausias kelias sunaikinti neperdirbamas ar kitaip nepanaudojamas atliekas.

Ekologiškas gyvenimo būdas niekada nebuvo pigus. Tokia tiesa. Tiesiog darydami tam tikrus veiksmus, keisdami savo įpročius, tą kainą mes galime susimažinti.

Sako, kad 17 kartų pakartotas veiksmas, tampa įpročiu. Pradžioje išmokime rūšiuoti, rūšiuokime. 18 kartą nešant išrūšiuotas atliekas į konteinerius manysite, kad tai darėte visą gyvenimą.

Rūšiuosime ar deginsime? originally appeared on VSA on 2009/10/15.