Posts Tagged ‘pinigų karta’

• Kaip elgtis su stambiagabaritėmis atliekomis?

  Date: 2011.12.05 | Category: Lietuviška vartojimo istorija | Response: 0

  

  “Lietuviškoje vartojimo istorijoje” kartu su „Pinigų karta“ jau aptarėme popieriaus bei plastiko rūšiavimą. Dabar gi, aiškinamės ką reikia daryti su stambių gabaritų atliekomis.  Nagrinėjame tik trečią temą ir vis labiau darosi aišku, kad turime tiek įvairiausių daiktų, jog iš tiesų labai sunku susivokti kaip tų jau nebereikalingų atliekų reikėtų teisingai atsikratyti.

  Taigi, stambiagabaritėms atliekoms atliekų vežėjai priskiria įvairius baldus (stalus, kėdes, lovas, spintas ir pan.), vonias, klozetus, taip pat didelius buitinius elektros prietaisus bei visokiausius kitus didelius nereikalingus daiktus.

  

  Vieni žmonės per daug sau galvos nesuka ir tokias atliekas numeta tiesiog šalia konteinerio arba bando jas sugrūsti į rūšiavimo ar buitinėms atliekoms, skirtus konteinerius, kiti jau žino, kad stambiagabaritėms atliekoms mieste yra įrengtos bent kelios aikštelės, kurios visa tai priima.

  Kol mūsų vyrai rinko sofas-lovas ir klozetus bei krovė juos į mašiną „Pinigų karta“ pakalbino vieno Naujininkų namo gyventoją Bronių. “Aš turiu priekabą, mašiną ir galiu išsivežti stambiagabarites atliekas, bet yra žmonių, kurie negali.” – sako aktyvus ir švara besirūpinantis vilnietis. Jis pripažįsta, kad ateiti ir numesti jas taip kaip daugelis numeta ir teršia savo kiemą nėra išeitis, tačiau mano, kad šios atliekos tūrėtų būti surenkamos dažniau.

  

  Mūsų atstovė Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė pasakojo, kad pastaraisiais metais stambiagabaritės atliekos iš to paties taško (t.y. to paties namo gyventojų) nemokamai yra surenkamos du kartus per metus. “Yra sudaromi grafikai, derinami su butų ūkiais, namų bendrijomis, stengiamasi, kad tokių atliekų surinkimas iš to paties taško vyktų maždaug kas pusmetį” – kalbėjo J. Voldemarienė apie nemokamą stambiagabaričių atliekų surinkimo paslaugą.

  Taigi, arba reikia prisiderinti prie sudarytų grafikų, arba galite šią paslaugą užsisakyti už pinigus. Galimi du būdai: galite patys atvežti savo stambiagarites atliekas į surinkimo aikštelę (Lentvario g. 15, Vilnius) arba išsikviesti atliekų vežėjus.  Pastarasis būdas, žinoma jums kainuos daugiau.

  Beje, mūsų atstovė atkreipė dėmesį, kad stambiagabaritės atliekos, nėra tiesiog šiukšlės, vežamos į savartyną. Stambiagabaritės atliekos yra rūšiuojamos išrenkant įvairias medines, metalines dalis. Trumpai tariant, ką galima, stengiamasi išrūšiuoti ir tai paversti ne šiukšle, o žaliava.

  

  “Lietuviškos vartojimo istorijos” herojus Adolfas apie ankstesnių laikų įpročius pasakoja: “Viršuliškėse buvo tokia aikštelė, kur priimdavo stambiagabarites atliekas, pvz.: padangas, stiklą, baldus, elektros pretaisus ir ten juos rūšiavo - padangas į atskirą konteinerį, elektros prietaisus į atskirą ir t.t. Buvo nustatyti limitai: vienas žmogus galėdavo atvežti 5 padangas į metus, 300 kg. sienos griovimo atliekų, aparatūra, baldai irgi buvo su apribojimais…

  Aš ten porą mėnesių dirbau, turėjau tvarką įvesti. Mes neturėjome teisės apie tai kalbėti ar rašyti, tai buvo laikoma konfidencialia informacija. Teisę aiškinti turėjo tik valdžia. Bet vienas korespondentas pasielgė labai gudriai: įvažiavo į aikštelę su mašina ir pasakė, kad nori priduoti plyteles. Aš pasakiau: “prašau”, kadangi kaip žmogus jis iš karto neprisistatė, kad yra korespondentas, ir pasiūliau jam pagalbą. Tai po to jis parašė į laikraštį tokį didelį straipsnį, palygino mūsų aikštelę, su kita, ir manęs neįvardino, bet paminėjo, kad žmogus, kuris priima stambiagabarites atliekas, pasisiūlė padėt ir mane pagyrė. “

  

  Dabartinė stambiagabaričių sistema nuo senosios smarkiai skiriasi mastais. Anksčiau tokios atliekos būdavo priimamos nemokamai, tačiau labai minimaliais kiekiais. Dabar iš gyventojų jos yra priimamos neribojamai, tačiau už nustatytą mokestį.

  

  Stebiu.lt portalo nuotr.

  Tuo pačiu ir stambiagabaričių atliekų yra nepalyginamai daugiau. Nuolat statant namus, keičiant baldus, atnaujinant interjerą, atliekų kiekiai sparčiai auga. Sovietiniais laikais žmonės pasitenkindavo tiesiog stogu virš galvos, o sienų spalvai ar baldų modernumui tiek dėmesio teikiama nebuvo.

  Tačiau dabar turime spėti su naujų laikų tempu. Atsinaujinimas kiekvienam reiškia švarą, jaukesnius namus. Iš kiekvieno namo po remontų kasdieną yra išmetama tūkstančiai įvairiausių baldų, elektros prietaisų, kurie dažniausiai nukloja kiemus. Tokie vaizdai ne tik kliūna už kaimynų akių, bet ir sukelia nepatogumų butines atliekas išvežantiems šiukšliavežiams. Svarbiausia atsakingai elgtis su Jums nereikalingais daiktais, ypač didelių gabaritų, bei žinoti tarnybas, kurios jomis gali pasirūpinti. Kaip visa tai vyksta išvysite mūsų reportaže.

• Plastiko savybės ir rūšiavimas

  Date: 2011.11.28 | Category: Atliekų rūšiavimas, Lietuviška vartojimo istorija | Response: 3

  Tęsdami “Lietuvišką vartojimo istoriją” kartu su „Pinigu karta“ šiandien visą dėmesį skiriame plastiko temai.

  Tai viena svarbiausių rūšiuotinų atliekų, nes plastiko turimos savybės gali būti ypač kenksmingos žmonėms bei aplinkai, juk išmestas jis nesuyra net iki 500 metų, o kai kur teigiama, kad jam suirti reikia tūkstančio metų.

  Vikipedijoje rašoma, kad pirmąjį plastiką − celiulioidą − pagamino 1869 m. Dž. Hajatas iš JAV. Ten taip pat galime sužinoti, kad pagal technologines savybes plastikai skirstomi į termoplastikus ir reaktoplastikus.

  Ir termoplastikai, ir reaktoplastikai kaitinami suminkštėja ir tada iš jų formuojamas gaminys. Taip pagaminami įvairiausi mūsų buityje naudojami indeliai, pakuotės, maišeliai ir t.t.

  Plastikas plačiai vartojamas dėl žaliavos pigumo, gerų savybių ir ypač dėl paprasto gaminių formavimo, kuris nepriklauso nuo formos sudėtingumo. Be to, perdirbimą lengva visiškai automatizuoti, gaminio papildomai apdirbti nereikia, o plastiko formavimas yra našus ir pigus, rašoma Vikipedijoje. Plastiko išvaizda, savybės ir perdirbimo ypatumai leidžia kurti įvairios formos ir apdailos gaminius, todėl mūsų pamėgti maišeliai būna pačių įvairiausių spalvų.

  

  Ši nuotrauka paimta iš Inhabitat.com tinklalapio. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

   

  Anais, vadinamais, sovietiniais laikais tokio plataus plastiko naudojimo buityje nebuvo. Parduotuvėse vyravo beveik visų produktų deficitas, maistas dažniausiai buvo pilamas į stiklinę tarą ir buvo galima įsigyti tik produktų, jokių pusfabrikačių ar, jau paruoštų, patiekalų, kaip dabar mūsų pamėgtos mišrainės plastiko indeliuose.

  

  Ši nuotrauka paimta iš Facultyfiles.deanza.edu tinklalapio. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

   

  Plastiko puodelių buvo galima aptikti tik Sovietiniuose vandens ir kitų gėrimų aparatuose.

  

  Šios nuotraukos autorė yra Rūta Narmontaitė. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autorės fotoreportažą.

   

  

  Šios nuotraukos autorius yra Retroalgia. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

   

  Dabar mūsų kasdienybėje pasirodo vis įvairesnių plastikos produktų. Perdirbimo technologijų dėka, stiklui ir metalui neprilygstančios, plastiko pakuotės tapo vsų gyvenimo dalimi. Be plastiko pakuočių nebeįsivaizduojame apsipirkinėjimo, maisto išsinešimui ir kitų rutinos veiklų.

  Plastmasės gaminiai plačiai naudojami netgi medicinoje. Jie išsaugo daug gyvybių, talpina visus skysčius: nuo kraujo iki vandens. Tačiau ši inovacija turi ir kitą pusę, todėl su laiku buvo atrasti jos pavojai.

  Amerikos vėžinių susirgimų tyrimų asociacija (the American Association for Cancer Research) jau pranešė, kad plastike esančios cheminės medžiagos skatina vėžinių ląstelių augimą.

  Tai sudėtinga medžiaga, kuri, kaip minėjome, nesuyra šimtus metų. Kaupimas sąvartynuose, ir netgi plastiko deginimas retai atliekamas saugiai. Kadangi gamtoje plastikas ilgai neyra, jame pasitaikančios medžiagos, kaip dioksinas, deginant greitai plinta ore ir vandenyje.

  Plastiko tarša ir poveikis stipriai jaučiamas ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvūnijos pasauliui. Internetinėje enciklopedijoje rašoma, kad kasmet per 100 000 paukščių, banginių, ruonių ir jūros vėžlių uždusta, nes prekybos centruose naudojami plastikiniai maišeliai, bei milžiniško kito plastiko kiekiai atsiduria vandenyne. Dar šimtai tūkstančių jūros gyvūnų apsinuodija ir apnuodija kitus vandens gyvius valgydami plastiko liekanas, kurios vandenyje tampa vis mažesniais gabalėliais ir supainiojami su maistingais organizmais.

  Ramiajame vandenyne iš išmestų į vandenį plastiko atliekų netgi susidarė salos, vadinamos “Trash Islands” (šiukšlių salos), keliančios siaubą žmonėms ir kankinančios vandens gyvūniją.

  

  Socialinė reklama prieš vandenyno užterštumą.

   

  

  Nors pasak vartojmo isrorijos herojaus p. Adolfo, VSA plastiką pradėjo rūšiuoti palyginus neseniai, tuo pačiu, kai apskritai įvedė rūšiavimo paslaugą, tačiau dabar kompanija aktyviai dirba ne tik rinkdama rūšiuotas atliekas, bet ir skatindama žmones rūšiuoti. Viena iš sėkmingų socialinių akcijų su “Avilio” teatru, kurioje dalyvavo ir VSA, buvo vaikų, iš įvairių Vilniaus mokyklų bei darželių, iš plastiko pagamintas milžiniškas aštunkojis, per sostinę keliavęs iki Seimo. Taip buvo siekiama išmokinti rūpintis gamta ir mažuosius.

  Plastiko rūšių yra tikrai daug, tad prieš išmetant plastiko pakuotę į geltonajį konteinerį atkreipkite dėmesį, ar jame buvusi medžiaga nėra pavojinga gamtai (antifrizai, tepalai ir pan.) – tokių pakuočių į rūšiavimo konteinerius mesti negalima. Labai svarbu, kad plastiko pakuotės nuo maisto produktų būtų švarios, nepatingėkite išplauti.

  Daugiau apie plastiko rūšiavimo ypatumus paruoštame reportaže pasakoja UAB “VSA” darbuotojas Laurynas Kazlauskas.

• VSA direktorė Jurgita Petrauskienė atsako į Jūsų klausimus (tęsinys)

  Date: 2011.11.23 | Category: Laisva spauda rašo, Lietuviška vartojimo istorija | Response: 0

  

  Praėjusią savaitę „Pinigų kartos“ portale ir Facebook paskyroje galėjote užduoti mūsų direktorei Jurgitai Petrauskienei Jums ramybės neduodančius klausimus apie atliekų išmetimą bei rūšiavimą. Dalį jų jau išvydote nufilmuotus. Likusius, niekaip netilpusius į video, kaip žadėjome, kartu su „Pinigų karta“ skelbiame raštu:

  Vaidas
  Stiklainis su popierine etikete pateko rūšiuotojams. Koks popierinės etiketės likimas? 
Pundelį popierių per klaidą įmečiau į plastiko konteinerį. Koks popieriaus likimas?

  Jei popierių įmetėte į plastiko konteinerį – mūsų darbuotojai jį išrūšiuos. Jei jis bus tinkamas perdirbimui, nukeliaus į presą kartu su kitomis tos rūšies popieriaus atliekomis.
  Dėl popierinės etiketės ant popieriaus nereikia pergyventi – stiklo žaliava dėl to nesusigadins, tačiau popierinė etiketė nebus perdirbta kaip popieriaus gaminys, ji bus sunaikinta stiklo perdirbimo metu.

  Vita
  1. Kokia pieno pakuotė lengviausiai perdirbama – kartoninė, maišeliai ar “stovintys” maišeliai?
  2. Ar perdirbate foliją? Jei taip, ar ją mesti ten pat, kur ir metalo atliekas, t.y. prie plastiko?
  3. Ar neketinate pradėti sverti kiekvienos laiptinės (daugiabučiuose) buitines atliekas ir pagal svorį apmokestinti?
  4. Kokios pakuotės, kurių neįmanoma perdirbti, dažniausiai sumetamos į rūšiavimo konteinerius, t.y. labiausiai trukdo?

  1. Kiekviena šių pakuočių turi savo perdirbimo technologiją. Nesame žaliavų perdirbėjai, todėl negalime vertinti kas padaroma paprasčiau, kad sudėtingiau.
  2. Nesame perdirbėjai. Jei folija yra švari ją reikėtų mesti į plastikui skirtus konteinerius, tačiau jei kalbate apie buityje jau naudotą foliją, su maisto likučiais, riebaluotą (kepėte pyragą, mėsą ar pan.), tokia folija nėra tinkama, ją reikėtų mesti į buitinių atliekų konteinerius.
  3. Toks buitinių atliekų matavimo būdas pareikalautų tam tikrų (nemažų) investicijų, taip pat aptarnavimas truktų ilgiau. Nesame skaičiavę, bet gali būti, kad toks būdas gyventojams būtų net brangesnis.
  4. Trukdo visos atliekos, kurios netinkamos perdirbimui, nes mūsų darbuotojai rankiniu būdu turi jas išrinkti. Labai dažnai tai tiesiog buitinės atliekos, nešvarios, neišplautos, pakuotės su maisto likučiais. Šį rudenį popieriaus konteineriuose dažnai aptikdavome lapų, medžių šakų, po vėlinių plastiko konteineriuose – plastikinių gėlių, po Šv. Kalėdų ir Naujų metų rūšiavimo konteineriuose randame Advento kalendorių (dar neišlukštentų su šokolado gabaliukais), pyragų, sausainių. Taigi, ne plastiko, ne popieriaus, ne stiklo tuose spalvotuose konteineriuose tikrai gausu.

  Eglė
  Mane, kaip tikriausiai ir daugelį, domina rūšiavimas atliekų, kurias 100 procentų nepriskirsi vienai žaliavai, tad norėčiau sužinoti, kokios yra ribos. Pavyzdžiui, ar aš rūšiuoju, jei metu į plastiko konteinerį švarų plastiko maišelį su popierine etikete (lipduku) ar tą patį stiklainį su etikete?

  Taip, jūs rūšiuojate, jei plastiko maišelis ar stiklainis yra be maisto atliekų, yra švarus. Žalą daro ne popieriaus etikėtės, o maisto likučiai.

  2xyg
  Ar nesvarstėte galimybių dabartinius rūšiavimo konteinerius (su tam tikros formos angom) pakeisti į “paprastus”, kai rūšiuojamos atliekos į konteinerį metamos kartu su maišu (tarkim maišas popieriaus, butelių ir pan.). Tokia tvarka šiuo metu yra Vokietijoje ( ar bent keliose jos žemėse). Bent jau man tai atrodo paprastesnis būdas, nei po 1 butelį kišt į konteinerį.
Nors turbūt mūsų visuomenė dar iki to “neužaugo”.

  Mums iš esmės jokio skirtumo kokio tipo konteineriai, kokio dydžio angos, jei gyventojai rūšiuoja tvarkingai. Lietuviška praktika rodo, kad pastačius “paprastus” konteinerius juose atsiranda žymiai didesnis buitinių atliekų kiekis (arba buitinės atliekos sumaišytos su išrūšiuotomis, kurios tampa netinkamos perdirbimui), nei dabartinio tipo konteineriuose.

  Mindaugas
  Sveiki, ar yra planu rinkti rusiuotas atliekas is individualiu gyvenamuju namu (ne daugiabuciu)?

  Jei individualių namų kvartalų gyventojai išskirtų vietą spalvotų konteinerių rinkiniui, antrines žaliavas tikrai rinktume. Praktikoje matome, kad būtent vieta konteineriams tampa pagrindine kliūtimi.

  Blabla
  Būtų įdomu sužinoti, ar tinka į plastiko konteinerį pasibaigę tušinukai? Ar tinka aliumininiai dangteliai (nuo grietinės, jogurto)? Kur mesti guminius dalykėlius (nuo tušinukų guminius laikiklius, kamuolius, šiaip gumas), nes nesinori jų mesti į buitines mišrias atliekas. Kiek žinau, tai galima į plastiko konteinerius mesti skardines nuo gėrimų ir konservų ir dar skaičiau, kad galima mesti kepimo skardas, keptuves, bet kaip man juos ten sugrūste, per tokią skylutę? ir paskutinis klausimas – į popieriaus konteinerį netelpa dėžės, pavyzdžiui nuo televizoriaus, o kartą mačiau tokia dėžė buvo padėta prie popieriaus konteinerio, tai atvažiavo mišrios atliekos ir paėmė ją  . Ką daryt? (čia turbūt nebus ką patart?..)

  Reikia žiūrėti iš kokio plastiko pagamintas tušinukas, bet greičiausiai jį reikia mesti į buitinių atliekų konteinerius. Aliuminio dangtelius – į plastiko konteinerius (aliuminis yra renkamas ir perdirbamas). Guminiai dalykėliai nėra plastikas, todėl jų rūšiuoti į spalvotus konteinerius nedėrėtų. Skardinės nuo gėrimų ar konservų reikia mesti į plastiko konteinerius (bus išrūšiuota ir perdirbta kaip metalas), tačiau skardos, keptuvės priskiriamos prie stambiagabaričių atliekų, be to šiuolaikinės keptuvės dažnai gaminamos ne vien iš metalo. Dėžę nuo televizoriaus reikia suplėšyti, sulanktyti. Taip, žinom, tenka įdėti darbo.

  Rimas
  Sveiki, gal galėčiau sužinoti kue galėčiau atiduoti panaudota automobilinį tepalą ir visokius ten tosolus ir antifrizus?

  Šias atliekas griežtai draudžiama pilti į antrinių žaliavų konteinerius. Tai – pavojingos atliekos. Reikėtų kreiptis į pavojingų atliekų tvarkytojus, mūsų įmonė šia veikla neužsiima.

  Artūras


1.

  Kokias plastiko rūšis iš geltonojo konteinerio turinio sugebate atrinkti ir parduoti: PET, HDPE, LDPE, PP?
2. Ar Lietuvoje perdirbamas žalio ir rudo butelių stiklo duženos?

  1. Dažniausiai, gausiausiai pasitaiko PET, tačiau surenkame visas.
  2. Taip, perdirba UAB “Kauno stiklas”.

  Ieva
  Sveiki, mane domina tokia situacija. Viena pažįstama manęs klausia kam rūšiuoti ,jei visas trys atliekas (stiklą, plastiką ir popierių) surenka ta pati mašina, ir supila į vieną vietą? Aš pati rūšiuoju šias šiukšles, tačiau taip ir nežinau iki galo kaip jos surenkamos, ir koks tolimesnis jų kelias?
Ačiū.

  Rūšiuoti tikrai verta. Mūsų įmonė plastiko ir popieriaus atliekas renka ta pačia mašina, tačiau ne tuo pačiu metu. Plastiką renkame vieną savaitę, popierių – kitą, stiklas surenkamas kitokia mašina.
  Jei matote, kad antrinių žaliavų surinkėjas sumaišo popierių ir plastiką – tame nėra nieko labai blogo, nes greičiausiai jie turi įsirengę antrinio rūšiavimo liniją, kurioje viskas yra atrūšiuojama ir paskirstoma pagal rūšis. Tačiau stiklo konteinerio turinio sumaišymas su kitomis žaliavomis jau gali kelti įtarimų.
  Visos atliekos vežamos į antrinių žaliavų rūšiavimo bazę, čia atskiriamos netinkamos atliekos, tinkamos suskirstomos pagal rūšis, supresuojamos ir išvežamos į perdirbimo gamyklas.

  Skaiste Elena Marija iš Facebook
  ar Lietuvoje verta plauti rūšiuojamą tarą prieš metant į atitinkamą konteinerį?

  Būtina.

  Rasa Povilionienė iš Facebook
  ar teisybė, kad tetrapakus nuo sulčių, pieno ir t.t. galima rūšiuoti kaip plastiką?

  Tai nėra plastikas, bet šią pakuotę reikia mesti į plastiko konteinerį. Tik reikėtų pakuotę bent praskalauti.

  Irma Rumianceviene iš Facebook
  Kokia tara iš kasdienio naudojimo maisto produktų tinka plastmasės konteineriui: pieno butelis su kamšteliu? jogurto, gietinės indeliai, dėžutės nuo tortų ar subproduktų… Juk to plastiko tiek daug, tik ar visas jis tinkamas rūšiuoti?

  Viskas priklauso nuo plastiko rūšies, bet viskas kas Jūsų išvardinta tinkama rūšiavimui, tik turi būti švaru, be maisto atliekų.

  Agne
  Sveiki,
ar tiesa, kad rusiuojamas siuksles butina isplauti pries ismetant? Kalbu apie ivairias maisto produktu pakuotes, butelius, sulciu pakelius ir pan.

  Taip tiesa.

  Kestas

  Koks yra išvežamų išrūšiuotų atliekų likimas? Ar verta jas rūšiuoti, kiek jų yra realiai panaudojama; ar neatsiduria viskas sąvartyne?

  Rūšiuoti tikrai verta. Visos atliekos vežamos į antrinių žaliavų rūšiavimo bazę, čia atskiriamos netinkamos atliekos, tinkamos suskirstomos pagal rūšis, supresuojamos ir išvežamos į perdirbimo gamyklas. Netinkamos perdirbimui atliekos nukeliauja į sąvartyną.

  SVARBUS
  Sveiki, turiu svarbų klausimą.
Rūšiuojame nuo tada, kai pastatė konteinerius.
Likusią dalį sukompostuojame. Taigi neturime ko išvežti į šiukšlyną, bet vis vien privalome mokėti 300Lt į metus už šiukšlių išvežimą, t.y. nieką.

Kaip jaustis, kai šitaip skatinama NErūšiuoti?
AR ĮMANOMA ATSISAKYTI PAPRASTO IŠVEŽIMO, SUDARANT SUTARTĮ TIK SU FIRMA, KURI VEŽA RŪŠIUOTAS ŠIUKŠLES?
Lauksim ats.

  Pagal tai į kokią pakuotę šiandien pakuojamos įvairiausios prekės galime drąsiai teigti, kad didelė dalis ne tik pakuočių, bet ir gaminių nėra perdirbama. Taigi, šiai dienai taip išrūšiuoti, kad neliktų buitinių atliekų faktiškai neįmanoma. Tai, kad jūs rūšiuojate plastiką, popierių, stiklą bei bioatliekas tūrėtų žymiai sumažinti sugeneruojamų buitinių atliekų kiekį. Dėl mažesnio atliekų kiekio jūsų mokestis už buitines atliekas greičiausiai galėtų būti sąlyginai mažesnis, nei nerūšiuojančių žmonių. Dėl sumos tikrai nieko negalim pakomentuoti – nėra aišku nei kur gyvenate, nei kas jus aptarnauja ir pan.

  Vaidas
  Nežinau ar šiukšlė rūšiuojama ar ne. Ką geriau daryti – mesti prie rūšiuojamų ar mesti prie buitinių atliekų?
Margarino indelį ne visai kruopščiai išploviau ir įmečiau į plastiko konteinerį. Koks jo likimas? T.y. bus perdirbtas kaip švarus arba bus tiesiog išmestas kaip buitinė šiukšlė ar dar kas nors?
Turiu plastikinį maišelį, ant kurio užklijuota popierinė etiketė. Kaip rūšiuoti?
Senukuose nusipirkome polistirolo ir PVC lentelių ar kitokių statybinių plastikinių medžiagų. Kažkiek jų panaudojom, truputis liko. Ar jos irgi prie rūšiuojamų atliekų?

  Jei konkreti atlieka Jums akivaizdžiai nepanaši nei į popierių, nei į plastiką, nei į stiklą arba tai mišrios sudėties daiktas/pakuotė  – greičiausiai ji nebus perdirbama, meskite į buitines atliekas.
  Įsivaizduokit kaip atrodys maisto likučiai po maždaug 2 sav. kai jus išmetate tą atlieką. Mūsų rūšiavimo bazę pasiekia pakuotės su pelėsiais, pūvėsiais, rūgėsiais, tokios atliekos tikrai nėra perdirbamos.
  Jei plastikinis maišelis švarus – bus perdirbta kaip plastikas.
  Polisterolio ar kitų statybinių atliekų negalima mesti nei į spalvotus konteinerius, nei į buitinių atliekų. Atliekas reikia atvežti į statybinių atliekų aikštelę (Lentvario g. 15) arba užsisakyti tokių atliekų surinkimo paslaugą. Statybinės atliekos yra rūšiuojamos ir perdirbamos.

  Saulius Kubertavicius
  Laba diena 
Turiu toki klausimą, kada perdirbimo kompanijos pradės dalintis pelno marža su surūšiuotą žaliavą pateikiančiais žmonėmis?
Plastiko tonos kaina ~500 USD.
Metalas ~ 0.5 USD/kg
Aliuminis ~0.9 USD/kg
Varis ~8 USD/kg
ir t.t.
Jeigu daugiabučių bendrijai bendrai rūšiuojant kompanija mokėtų pinigus (arba bent jų dalį, būdami socialiai atsakingi) – juos galima būtų panaudoti atnaujinti vaikų žaidimo aikštelėms arba remontuoti laiptinėms.
T.y. juk visi suprantame, kad tai yra verslas…ir tikrai jo tikslas nėra švaresnė aplinka

  Perfrazuojam Jūsų klausimą: Ar įmonė gyventojams galėtų mokėti, jei šie surinktų toną plastiko (tinkamo perdirbimui)? Taip galėtų. Mokame įmonėms, kurios tvarkingai rūšiuoja ir atgabena tinkama perdirbimui žaliavą. Tai galioja visų rūšių žaliavoms ir visų tipu klientams.

  Martynas Ramunis iš Facebook
  Paprastas klausimas ar surusiuotas atliekas supilat I viena Masina ir vezat kaip buitines ar vezat I kazkokia imone kur perrusiuojat nes dalis plastiko ar Stiklo sumestu I rusiavimo konteinerius netinkamos tam reikalui jei taip tai kur tai atliekat?

  Mūsų įmonė plastiko ir popieriaus atliekas renka ta pačia mašina, tačiau ne tuo pačiu metu. Plastiką renkame vieną savaitę, popierių kitą, stiklas surenkamas kitokia mašina.
  Visas atliekas vežame į antrinių žaliavų bazę, kurioje viską perrūšiuojame. Mūsų įmonei priklausanti rūšiavimo bazė yra Lentvario g. 15, Vilniuje.

  Rasa
  Sveiki,
prieš kurį laiką vienoje aplinkosaugai skirtoje TV laidoje buvo kalbama apie tai kur mesti biologines atliekas tokias kaip nupjauta žolė. Buvo užsiminta, kad Vilniuje yra konteinerių tokio tipo atliekoms. Deja, nors ir dirbu aplinkosaugos sektoriuje, niekas apie tokius konteinerius nėra girdėjęs, o tuo labiau matęs.
Taigi klausimas: kur mesti tokio tipo atliekas kaip nupjauta žolė, krūmai ir pan. Vilniaus mieste.
P.S. Kompostavimas nebūtų tinkamas variantas, nes kompostas nėra reikalingas.

  Privačių namų gyventojams visgi rekomenduojame pasigaminti arba įsigyti kompostavimo dėžes.
  Jei gyvenate daugiabučiame name, nuplautos žolės, lapų, medžių, krūmų šakų atliekų sutvarkymų turi pasirūpinti teritorijos tvarkytojai.
  Vilniuje yra dvi tokioms atliekoms kompostuoti, skirtos aikštelės, į kurias atliekas galima atvežti patiems, galima užsakyti tokią paslaugą pas atliekų vežėjus. Tačiau, kaip minėjome, teritorijų prie daugiabučių namų tvarka turi rūpintis ir tinkamai tvarkyti tai teritorijai priskirti tvarkytojai (jų nereikia painioti su atliekų vežėjais).

  Vygantas Vejas iš Facebook
  man irgi įdomu ar ir kaip išrūšiuotas atliekas dar kartą perrūšiuojat, nes gi visiems aišku,jog lietuviškas rūšiavimas tikrai nėra preciziškas?

  Taip perrūšiuojame, rankytėmis.
  Visos atliekos vežamos į antrinių žaliavų perrūšiavimo bazę, čia atskiriamos netinkamos atliekos, tinkamos suskirstomos pagal rūšis, supresuojamos ir išvežamos į perdirbimo gamyklas. Tik netinkamos perdirbimui atliekos nukeliauja į sąvartyną.

• Popierius ir jo naudojimo ypatumai

  Date: 2011.11.21 | Category: Atliekų rūšiavimas, Lietuviška vartojimo istorija | Response: 2

  Bendradarbiaudami su “Pinigų karta” tęsiam Lietuvišką vartojimo istoriją: tada ir dabar. Šiandien panagrinėkime popieriaus atliekas.

  Yra manančių, kad popieriaus rūšiavimas prasidėjo prieš kokius 10 metų, t.y. tuomet kai atsirado pirmieji rūšiavimo konteineriai. Visgi popieriaus rūšiavimas ir perdirbimas prasidėjo tikrai ne esamame šimtmetyje ir net ne šiame tūkstantmetyje.

  

  Wikimedia.org informacija

   

  Vikipedijoje rašoma, kad 105 m. kinas Cai Lunas pirmasis aprašė popieriaus gamybą ir yra laikomas šio dabar kasdienio produkto išradėju.

  Tuo metu kinai augalinę žaliavą rankiniu būdu trindavo akmeniniuose grūstuvuose su vandeniu. Skystą plaušinę masę semdavo semiamaja forma, ant rėmo ištemptu tinkleliu. Nutekėjus vandeniui, ant tinklelio likdavo plonas susipynusių plaušų sluoksnis. Taip suformuotą popieriaus lapą perkeldavo ant audeklo, nuspausdavo, džiovindavo, lygindavo, pjaustydavo.

  Beje, kinai buvo pirmieji popierių pradėję naudoti ir higienos tikslams. Tualetinio popieriaus era prasidėjo 589 m. mokslininko Yan Zhitui dėka. O štai XIV a. Kinijos imperatoriškajai šeimai teko jau 15 000 lapelių vien tik parfumuoto tualetinio popieriaus.

  Kitaip tariant popieriaus gaminiai kadaise buvo prabangos reikalas ir ne kiekvienas mirtingasis galėjo sau leisti šį gaminį turėti tualete.

  Ok. Grižtam prie rūšiavimo ir perdirbimo

  Kada realiai pradėta didesniais mąstais surinkinėti panaudotą popierių ir jį perdirbti, duomenų rasti nepavyksta. Tačiau yra aišku, kad dar XIX a. iš makulatūros pradėtos gaminti kartono bei gofruoto kartono pakuotės. Taigi, antrasis popieriaus gaminio gyvenimas jau tikrai buvo įmanomas prieš kelis šimtmečius.

  

  R.Malaiškos nuotr.

   

  Sovietiniais laikais, nors nebuvo nei vieno rūšiavimo konteinerio, žmonės rūšiavo popierių, rūsiuose kaupdavo nebereikalingas knygas, sąsiuvinius, laikraščius, laukdavo skelbimo ant laiptinės sienos, kad tokią ir tokią dieną atvažiuos mašina ir paims jų makulatūrą mainais į tualetinio popieriaus ruloniukus. Daugelis matyt atsimena, kaip laikraščius ir kitas popieriaus gerybes perrišdavo virvele it kokį tortą ir laukdavo tos makulatūros dienos.

  “Gaudavome talonėlius, kuriuos galėdavome išsikeisti į knygas, kurių taip paprastai negalėjome nusipirkti” – pats pridavinėjęs makulatūrą, pasakoja p. Adolfas.

  Šiais laikais laukti nebereikia, galima tiesiog kas kart nešant atliekas išrūšiuoti ir popierių. Beje, matyt esminis šių ir anų laikų skirtumas yra ne atliekos atsikratymo būdas, o atliekų kiekis ir įvairovė.

  

  VSA nuotr.

   

  Knygos ir sąsiuviniai buvo deficitas, įmonėse dokumentacijos nedaug (lyginant su dabartiniais laikais) – kiek ten prispausdinsi rankinėmis spausdinimo mašinėlėmis? Šiais laikais nors ir stengiamės būti ekologiški: nespausdinti dokumentų ar naudoti perdirbtą popierių, visvien šiukšliname žymiai žymiai gausiau.

  

  Ši nuotrauka paimta iš Callia.lt tinklalapio. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

   

  

  Ši nuotrauka paimta iš Callia.lt tinklalapio. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

   

  Na, o į ką pakuojame maisto produktus? Pamenate, tuometinėse krautuvėse pieno produktai buvo parduodami stiklinėje taroje. Ar dabar kas nors galite save įsivaizduoti tempiant pieną, kefyrą ir grietinę stikliniuose buteliuose namo? O mūsų mamos tampydavo ir nesiskųsdavo. Kiek visa tai galėjo sverti? Aišku, dabar į parduotuves važiuojame mašinomis, anais laikais eidavome kojytėmis.

  

  Ši nuotrauka paimta iš Callia.lt tinklalapio. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

   

  Viena vertus, naujai atsiradusių popieriaus ir plastiko pakuočių patogumas akivaizdus – gerokai mažiau sveria. Tačiau, kita vertus, visi tie stiklo indai buvo superkami, plaunami, dezinfikuojami ir vėl naudojami ir naudojami, po keliolika kartų.

  

   

  Dabar, kai pakuočių turime šitokią įvairovę nerūšiuoti jų turėtų būti tiesiog gėda. Daugelyje kiemų stovi spalvoti rūšiavimo konteineriai, kurių mėlynieji skirti būtent popieriaus atliekoms.

  Informaciją, ką mesti ir ko nemesti į šiuos konteinerius galite rasti ir ant konteinerių, bet rekomentacijas idedame ir čia.

  VSA Vilnius: rūšiavimo rekomendacijos

  Pripildytus popieriaus konteinerius surenka speciali mašina ir veža į rūšiavimo bazę.

  

   

  Ten atliekų tvarkymo įmonės darbuotojai rankomis dar kartą perrūšiuoja ant linijos važiuojančias popieriaus atliekas. Šis procesas yra labai svarbus, nes kolkas joks, net ir Kinijos mokslininkas nesugalvojo, kaip iš vištos kulšelių, bulvių, kiliminės dangos, ar panaudotų sauskelnių pagaminti popierių.

  Kaip su popieriumi žmonės elgėsi anksčiau, o kaip perdirbimo procesas vyksta dabar, kviečiame pasižiūrėti reportaže.

• VSA direktorė Jurgita Petrauskienė atsako į Jūsų klausimus

  Date: 2011.11.16 | Category: Atliekų rūšiavimas, Lietuviška vartojimo istorija | Response: 1

  

  Praėjusią savaitę “Pinigų kartos” portale ir jų Facebook paskyroje mūsų direktorei Jurgitai Petrauskienei galėjote užduoti Jums rūpimus klausimus apie rūšiavimą bei atliekų išvežimą.

  Klausimų ji sulaukė labai daug, todėl nufilmuoti juos visus būtų itin sudėtinga. Pagrindinius nufilmuotus atsakymus publikuojame čia. O likusius „Pinigų kartos“ portale galėsite išvysti per artimiausias porą dienų.

• Lietuviška vartojimo istorija: tada ir dabar

  Date: 2011.11.14 | Category: Lietuviška vartojimo istorija | Response: 3

  

  Bendradarbiaudami su “Pinigų karta” pradedame straipsnių bei video reportažų ciklą, kurį pasitarę pavadinome “Lietuviška vartojimo istorija”.

  Tikriausiai niekam nekyla klausimų, kad vartojimo ir atliekų kiekių kreivių pakilimai ir nuolydžiai yra glaudžiai susiję. Tad drauge su “Pinigų kartos” kolektyvu kelis mėnesius sujungdami praeitį (sovietinius laikus) ir dabartį nagrinėsime vartojimo ir šiukšlinimo ypatumus, tradicijas, rūšiuosime popierių, plastiką ir stiklą, aptarsime šiukšliavežių personalą, jų darbo sąlygas. Taip pat apkeliausime kelias ypatingas Vilniaus vietas, leidžiančias dar ir dabar pajausti kaip gyvenome prieš 30 ir daugiau metų.

  Praeitais metais kartu su „Pinigų karta“ darėme „Šiukšliavežio nuotykių“ eksperimentą. „Lietuviška vartojimo istorija“ bus visiškai  nauja rubrika, padėsianti su atliekų tvarkymo darbo specifika ir pačia kompanija susipažinti iš pagrindų.

  Kadangi esame seniausiai įvairias komunalines paslaugas teikianti įmonė Vilniaus mieste, todėl galime išties įdomiai papasakoti, koks vartojimas buvo praeityje ir kaip jis atrodo dabar.

  Šiuo metu specializuojamės atliekų tvarkymo procesų valdyme, domimės naujovėmis, siūlome Lietuvos rinkai naujus, modernius, atliekų surinkimo, rūšiavimo ir tvarkymo sprendimus, o tuomet – sovietiniais – buvome tarsi universali miesto aptarnavimo tarnyba ir darėme beveik viską, ko tik reikėjo žmonėms. Užsiėmėme ne tik buitinių atliekų tvarkymu, gatvių šlavimu, medžių laistymu, nuotekų išsiurbimu,  bet ir savartyno eksploatavimu, visuomeninių tualetų priežiūra, transporto nuoma įvairioms organizacijoms, geriamojo vandens aprūpinimu gyventojams, valkataujančių gyvūnų gaudymu bei veikla, apie kurią reikia kalbame santūriai, mirusiųjų išvežimu.

  Kaip įmonė įsikūrėme dar 1945 metais. Pradžioje turėjome tik kelis vežimus su arkliais ir porą senų mašinų. Kiekvienais metais jų po kelias daugėjo. Plečiantis reikėjo ir daugiau darbo jėgos. Taigi 1985 m. pas mus dirbo net 1700 žmonių, dauguma jų vairuotojai ir mechanizatoriai (480), remonto ir pagalbiniai darbininkai (170), teritorijų valymo darbininkai, arba kitaip – gatvių šlavėjai (700), tokie skaičiai figūruoja tų metų mūsų lankstinuke, kuriame visi tekstai pateikti lietuvių ir rusų kalbomis.

  

  Mūsų pavadinimas keitėsi aibę kartų: po karo vadinomės “Valymo trestas”, vėliau “Autotransporto kontora”, galiausiai “Vilniaus specialusis autotransportas”, penkerius paskutinius metus “VSA Vilnius”, na, o nuo praeitos savaitės pavadinimą sutrumpinome tiesiog į “VSA”. Vadovybė paliko tą patį pavadinimą, nes mūsų įmonė turi ilgą istoriją.

  Šiais laikais visos minėtos veiklos taip pat yra daromos (žinoma su transformacijomis), įvairias minėtas paslaugas teigia daugybė įmonių. Tačiau tuomet atlikdami garbingas  “Vilniaus specialiojo autotransporto” pareigas visus šiuos darbus suspėdavome mes.

  

  Visą tiesą apie anuos laikus sužinoti mums padės, bene ilgiausiai (net 40 m.) pas mus išdirbęs ir jau į pensiją išėjęs darbuotojas, p. Adolfas.

  

  „Tais laikas baigiau Vilniaus inžinerijos technikos instututą, autotransporto mechanikos inžinieriaus specialybę. Po mokslų pasirinkau šią, tada dar Vilniaus specializuotu autotransportu besivadinusią įmonę, nes tiesiog šalia gyvenau. Įmonės būstinė buvo labai gražoje vietoje, Linkmenų g. 22, o šalia matėsi istorinės Šeškinės kalvos, nuo kurių 1812 m. Napoleonas atkeliavęs į Lietuvą, stebėjo Vilnių. Strategiškai tai buvo labai gera vieta, nes ryte iš centro dirbančios mašinos galėjo išvažiuoti į visas puses”, – pasakojo p. Adolfas.

  

  Dabar mes įsikūrę gerokai toliau nuo centro, bet šiandieninėje modernioje sostinėje su didžiuliu šiukšliavežių autoparku, atliekų rūšiavimo angaru kitaip ir neišeitų.

  Per visą karjerą p. Adolfas dirbo įvairiausiose pareigose: ir techninio skyriaus inžinieriumi, ir kolonos viršininku, ir garažo viršininku.

  Kviečiame pažiūrėti pirmąjį parengtą video reportažą, o kitą pirmadienį rūšiuosime popierių.

• Į Jūsų klausimus atsakys mūsų direktorė

  Date: 2011.11.10 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Pasiūlymai | Response: 0

  Jei norėtumėte rūšiuoti, bet nežinote nuo ko pradėti. Ar galbūt norite sužinoti, kur surūšiuotos šiukšlės nukeliauja. Užduokite klausimą atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės „VSA“ direktorei Jurgitai Petrauskienei „Pinigų kartos“ svetainėje ir po savaitės išgirsite jos patarimus.

• Šiukšliavežio nuotykiai per televizorių ir internete!

  Date: 2010.05.24 | Category: Atrakcijos, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 0

  Oficialiai “Šiukšliavežio nuotykiai” baigėsi, juos parodė per televizorių, o dabar galima žiūrėti ir internete.

  
  

  Tačiau p. Marcinkevičiui ir jo kolegoms nuotykiai tęsiasi. Kai tik bus kokių įdomesnių naujienų, būtinai pranešime.

• Kas neišvežė šiukšlių?

  Date: 2010.04.29 | Category: Atliekų rūšiavimas, Laisva spauda rašo, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 1

  
  

  Pastarosiomis dienomis interneto portaluose, tinklaraščiuose, net per televiziją visi piktinasi, kad kai kuriuose “Darom 10” taškuose liko kalnai šiukšlių. Ir nors akcija jau baigėsi, kalnai auga.

  p. Marcinkevičius kasdien važiuoja per miestą, mato situaciją ir jam pikta.

  Bent Vilniuje, prieš “Darom” akciją ne kartą buvome (visi atliekų vežėjai) susitikę su šios akcijos organizatoriais, pasiskirstėme darbais, kitaip tariant susitarėme kas, kokioje seniunijoje iš kokių taškų surinks atliekas. Taškai (seniūnijos) buvo priskirtos pagal tai koks atliekų vežėjas toje teritorijoje aptarnauja daugiausia klientų.

  Pavyzdžiui, mūsų įmonei buvo priskirtos 4 seniūnijos: Šeškinė, Šnipiškės, Senamiestis, Naujininkai. Apie tai jau esu rašęs. Šiose seniūnijose buvo 67 taškų. Lygiai taip tie taškai ir tos seniūnijos, kurias dar dabar rodo per televizorių, buvo priskirtos kažkam kitam. Tai negi taip sunku paskelbti ir paprašyti, kad tos bendrovės įvykdytų savo įsipareigojimus? Nes kol jos to nepadarė, šiukšlės pilamos ne tik į tuos taškus, bet ir ant visų atliekų vežėjų.

  Tačiau visgi dar gali būti ir kitas paaiškinimas. Realiai, tam kad atliekų vežėjas tą balandžio 17 d. spėtų ne tik surinkti šiukšles, bet ir nugabenti jas į sąvartyną (sąvartynas dirbo iki 18 val.), turėjo pradėti dirbti maždaug nuo 12.30 val. O tai reiškia, kad kai kur galėjo susiklostyti tokia situacija, kad žmonės dar renka, o atliekų vežėjai jau veža. Atvažiavo mašina į tašką 14 val., surinko, išvežė, o 15 val.gyventojai dar maišų pristatė. Va ir pūpso krūvelė.  Taip tikrai galėjo būti.

  Ir visgi nėra tiek svarbu surasti kaltus, svarbu tai, kad kažkieno neapgalvotas ir kažkieno nepadarytas iki galo darbas griauna gražią idėja, metą šešėlį ant visų atliekų vežėjų.

• Esat tikri, kad sauskelnės ir jų turinys yra popierius?

  Date: 2010.04.27 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 2

  
  

  Pinigukarta.lt vakar įdėjo štai tokį mūsų vairuotojo p. Marcinkevičiaus įrašą. Kviečiam paskaityti.

  Šiandien noriu pašnekėti apie antrinių žaliavų rūšiavimą. Taip mes, šiukšlininkai, vadiname išrūšiuotas atliekas.

  Jums tikriausiai gerai girdėtas gandas, kad atliekų vežėjai (tokie kaip mes) atvažiuoja ir visus konteinerius susipila į vieną mašiną.

  Mano kolega Mindaugas Bagavičius, važinėjantis po Vilnių ir surenkantis išrūšiuotas atliekas, gali jums drąsiai pasakyti, kad vienu maršrutu važiuodamas kilnoja tik vienos spalvos konteinerį. Vieną kartą renka tik popierių, kitą kartą – tik plastiką, trečią kartą – tik stiklą.

  Kaip elgiasi kitos atliekas renkančios įmonės, mes nežinome.

  Kita vertus, jei atvažiavusi šiukšliavežė į tą pačią mašiną susipiltų popierių ir plastiką, tame nebūtų jokio kriminalo, nes vistiek šios atliekos yra dar kartelį perrūšiuojamos.  Jei prie popieriaus supiltų stiklą – būtų blogai.

  Kodėl rūšiuojame antrą kartą? (Apie tai plačiau galėsiu papasakoti kitame šio tinklaraščio įraše). Todėl kad, mieli žmonės (tik nesupykit), bet tą daryti privalome, nes ne visi Jūs atliekas rūšiuote teisingai, o kartais to išvis negalima pavadinti rūšiavimu.

  Panagrinėjome 2009 m. duomenis ir pamatėme, kad spalvotų konteinerių turinys, priklausomai nuo jų paskirties, būna užterštas netinkamomis atliekomis nuo 10 iki 80 proc.

  Geriausiai žmonės rūšiuoja stiklą, nes šiam skirtuose konteineriuose netinkamų atliekų būna tik 5-10 proc. Dažniausiai į stiklo konteinerius būna primetama PET butelių, porceliano, keramikos, veidrodžių dūžių.

  Kad ir kaip bebūtų keista, bet ne visi suprantame, kas yra popierius, todėl net 20-40 proc. mėlynų konteinerių turinio sudaro buitinės atliekos.

  Kai kurie žmonės galvoja, kad “Pampersus” su jų leliukų paliktu turiniu arba naudotą tualetinį popierių galima perdirbti. Jus tuo tikri? Popieriui skirtuose konteineriuose randame ir padangų, teko net mašinos bamperį traukti. Įdomu, kuri dalis šių gėrybių yra iš popieriaus….

  Blogiausia situacija plastiko konteineriuose. Juose irgi gausu buitinių atliekų, dažnai randama stiklinių butelių, aliejumi ar tepalais užterštų pakuočių, nedidelių elektros prietaisų. Taigi, ne plastiko geltonuosiuose konteineriuose būna net iki 80 proc.

  Jei taip nuolat vyktų kitose Europos šalyse, gyventojams nuolat būtų rašomos baudos, o, be to, ten šiukšliavežės vairuotojas turi teisę įvertinti konteinerio turinį ir nuspręsti, ką su juos daryti. Mūsų šalthe tokių teisių vairuotojai neturi.

  Rūšiuoti jums nieko nekainuoja. Rūšiavimo rekomendacijas rasite čia.

  Šią temą pratęsime.