Tarptautinis forumas dėl Baltijos jūros ekologijos problemų, šį mėnesį surengtas Helsinkyje, daugiausia mūsų spaudos dėmesio gavo dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės ten įvykusio susitikimo su Rusijos Premjeru Vladimiru Putinu. Šis politikų pokalbis, vieno apžvalgininko pavadintas „žvalgyba mūšyje„, užgožė pirminį tikslą (spręsti Baltijos jūros ekologines problemas), dėl kurio į Helsinkį vyko šiedu politikai ir dešimtys kitų Europos šalių lyderių.

Kalbėdama Helsinkio forume, Prezidentė D. Grybauskaitė paskatino stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, reguliariai dalytis informacija ir pasiūlymais bei neatidėliojant imtis Baltijos jūros išvalymo nuo sprogmenų. Mūsų šalies vadovė taip pat akcentavo, jog mažinant Baltijos jūros užterštumą ypatingai svarbus yra viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas.

Būtent konkretiems įmonių ir valdžios įstaigų veiksmams šiame forume buvo skirta kaip niekad daug dėmesio. Apie šimtą įvairių Europos nevyriausybinių organizacijų ir verslo įmonių viešai prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, kuriuos vykdydamos konkrečiais darbais prisidės prie Baltijos jūros gelbėjimo.

Forumo metu buvo paskelbti 140 konkrečių projektų-įsipareigojimų. Visų jų tikslas - skatinti Baltijos jūros apsaugą ir pagerinti jos ekologinę būklę. Įsipareigojimai yra labai konkretūs, išmatuojami, o nevyriausybinė organizacija „Baltic Sea Action Group“ stebės, kaip įmonės įgyvendina savo konkrečius pažadus.

Tarp Europos organizacijų, parengusių savo įsipareigojimus, buvo ir 4 bendrovės iš Lietuvos:

• Koncernas „Achemos grupė“
• Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija
• „Klaipėdos vanduo“
• „VSA Vilnius“

Visų įmonių įsipareigojimai surašyti paskelbtoje „Įsipareigojimų knygoje„.

Ką įsipareigojome mes, „VSA Vilnius“?

Įrengti požeminius konteinerius pramogų ir poilsio aikštelėje Vilniaus centre prie Baltojo tilto dešiniajame Neries krante. Ketiname pradėti bendradarbiavimą su Vilniaus m. savivaldybės administracija, įtraukti miesto tarnautojus, gyventojus, miesto svečius siekiant sumažinti taršą toje teritorijoje. Jei tai pavyktų, ir dėl tinkamos infrastruktūros bei gyventojų sąmoningumo į Nerį patektų mažiau šiukšlių, mažiau kenktume ir Baltijos jūrai.

Žinoma, šis mūsų pasiūlytas sprendimas ir prisiimtas įsipareigojimas neišgelbės Baltijos jūros. Tačiau visi kartu, kiekvienas prisidėdamas tuo, kuo galime, išgelbėti savo jūrą turime šansų. Tokia ir buvo pagrindinė Helsinkio forumo idėja, kad Baltijos jūrai reikia ne politikų kalbų, o konkrečių veiksmų.

Konkretumo reikia nepaisant to, kad politikų kalbos visada užgoš tuos smulkius darbelius, kuriuos daro paprasti žmonės ar įmonės.

Į pagalbą Baltijos jūrai originally appeared on VSA on 2010/02/22.