Posts Tagged ‘šachtos’

• Šachtų sistema neskatina rūšiuoti

  Date: 2010.11.05 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija | Response: 1

  

  Tokios išvados vieningai priėjome su Vilniaus gamtos mokslų mokytojais.

  Tam, kad žmogus kažką kažkaip darytų ir tai darytų nuolat, reikalingas įprotis. Ir, kaip žinia, tam, kad formuotųsi įprotis, reikalingos tam tikros sąlygos.

  Kodėl kiekvieną rytą mes valomės dantis? Greičiausiai todėl, kad vaikystėje mama tą liepdavo daryti, stebėjo, kaip jūs valotės, mokė, aprūpino jus dantų šepetėliu, dantų pasta, viskas būvo padėta jums patogioje lengvai prieinamoje vietoje. Ilgainiui jums susiformavo įprotis ir dabar šį veiksmą sėkingai atliekate be jokių klausimų.

  Gal kam ir nuskambės keistokai, bet atliekų rūšiavimas yra toks pats įprotis, kaip ir rytinis dantų valymas. Jei 30 dienų pabandytumėte rūšiuoti atliekas, 31 dieną jums jau nekiltų klausimų ką į kurį konteinerį mesti

  Visgi, įpročiui formuotis reikalingos tam tikros sąlygos. Viena jų – patogi, lengvai prieinama sistema.

  Didžioji dalis vilniečių gyvena sovietinės statybos daugiabučiuose, kuriuose įrengtos atliekų šachtos mums suformavo įprotį atsikratyti šiukšlėmis čia ir dabar. Ir visai mums nesvarbu, ar už lango lyja, ar sninga, ar +30, ar -25, mes paimam šiukšlių kibirėlį, nušlepsim iki šachtos, vienu ypu atsikratom viskuo, ko mums jau nebereikia.

  Be šio patogumo turime ir kitas atrakcijas: vasarą džiaugiamės gendančių maisto atliekų kvapu, rudenį sulaukiame nekviestų ropojančių svečių – tarakonų, auginame bakterinėmis ligomis, alergijomis sergančius vaikus.

  Beje, paskutiniai šiukšlių šachtų tyrimai dėl užterštumo patogeniniais sukėlėjais Vilniaus mieste buvo daryti tik 2001-2002 m. Tuomet buvo ištirti 294 mėginiai ir nustatytas užterštumas askaridžių, spalinių ir mažojo kaspinuočio kiaušiniais. Manoma, kad per pastaruosius 8 metus šachtų užteržtumas tik didėjo.

  Nepaisant patogumo, turime atliekų šalinimo sistemą, kuri neskatina mūsų rūšiuoti.

  Tačiau dalis vilniečių jau atsisakė šio tarybinio patogumo, pasirinko kitokį sprendimą. Jie užvirino savo namo šachtas ir šalia įsirengė įvairių atliekų šalinimo aikštelę. Čia įkasti kelių rūšių konteineriai įgalina ir rūšiuoti, ir atsikratyti buitinių atliekų.

  

  Žinoma, tenka pasivaikščioti. Šių namų gyventojai dėl to nesiskundžia, sako, kad tai proga šiek tiek pajudėti, pakvėpuoti oru, kiti atliekų išnešimą suderino su augintinių vedžiojimu ir pan. Kiekvienas elgiasi savaip, tačiau rūšiuoja kur kas aktyviau.

  Mūsų nuomone, būtent dėl atliekų surinkimo sistemos kitų šalių gyventojai rūšiuoja geriau nei mes.

  Olandija (Amsterdamas):

  

  Barselona (Ispanija):

  

• Šiukšliavežio nuotykiai per televizorių ir internete!

  Date: 2010.05.24 | Category: Atrakcijos, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 0

  Oficialiai “Šiukšliavežio nuotykiai” baigėsi, juos parodė per televizorių, o dabar galima žiūrėti ir internete.

  
  

  Tačiau p. Marcinkevičiui ir jo kolegoms nuotykiai tęsiasi. Kai tik bus kokių įdomesnių naujienų, būtinai pranešime.

• Apie gerus daiktus paliktus netinkamoje vietoje

  Date: 2010.05.10 | Category: Atrakcijos, Laisva spauda rašo, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 4

  Praeitą savaitę mūsų vairuotojas Marcinkevičius „Pinigų kartai“ papasakojo kelias istorijas, nutikusias jo kolegoms. Kaip p. Marcinkevičius sako, istorijos – nei juoktis, nei verkti. Įdomu ir tai, kad abi jos nutiko Šeškinės rajone.

  „Žodžiu, vienas kolega pasakoja, kad prieš kelerius metus atvažiuoja į kažkurį Šeškinės kiemą šiukšlių surinkti, prieina prie šachtos, atidaro ir jau ruošiasi traukti konteinerį. Žiūri, šalia konteinerio maišeliuose tvarkingai sustatyti puodai su kotletais, atskirai duonos, mėsyčių, daržovių visokių papjaustyta, keli buteliai šampano. O, galvoja, neblogos šiukšlės! Turtingi žmonės čia gyvena. Pakraipo galvą nustebęs, apsidairo, ieško, gal kas savo “šiukšlių” pasiges. Žiūri, kiemsargis kiemą šluoja. Vairuotojas pagalvoja, na va žmogeliui sunkus gyvenimas, reik jam tą radinį atiduoti (juolab, kad viskas tvarkingai sudėta). Pakviečia kiemsargi, įteikia šampano butelį, maisto davinį, tuščius puodus sumeta į šiukšliavežę ir ruošiasi išvažiuoti. Ir tuo momentu iš laiptinės išeina du žmonės (vyras ir moteris), jie prieina prie šachtos, atidaro, dairosi, ieško lyg ko netekę, pradeda panikuoti, ginčytis tarpusavyje…  ir kaip paaiškėja vėliau, pasirodo, žmonės į iškylą ruošėsi, visko vienu kartu nunešti į apačią negalėjo, tai du reisus darė, o pirmojo gerybes paliko “saugioje” vietoje palaukti.

  O pasirodė, kad tas šachtos kambariukas ne tokia jau saugi vieta. O, be to, nelabai higieniška maisto atsargas šachtose kaupti.

  Kitas kolega pasakoja irgi panašią istoriją. Kartą atvažiuoja prie Šeškinės daugiabučio, žiūri, prie šachtų pristatyta visokių stiklainių su agurkais, pomidorais, uogienėmis, bulvių maišas, svogūnai ir pan. Galvoja, na, gal žmogus tvarkėsi, ir gal pasenusius, sugedusius produktus nori išmesti. Maišo to labai nenagrinėjo ir jau ima tą maišą ir vieną stiklainį, ir jau mes į šiukšliavežę, tik žiūri – žmogelis iš rūsio paklaikusiomis akimis išlekia, pradeda rėkti, kam jo produktus vagia….“

  Mieli gyventojai, nepalikit gerų daiktų netoli konteinerių, nes tuo metu gali atvažiuoti piktieji šiukšliavežiai ir viską sutvarkyti.

• Rūšiuoja ir gyventojai, ir atliekų vežėjai (video)

  Date: 2010.04.27 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 0

  

  Tęsiam temą apie rūšiavimą.

  p. Marcinkevičius  jau rašė , kad visas iš spalvotų konteinerių surinktas atliekas mes rūšiuojame dar kartelį.

  Ta darome dėl kelių priežasčių. Pirma, rūšiavimo konteineriuose gan didelė dalis atliekų visgi yra visiškai netinkamos perdirbimui (apie tai rašiau vakar), todėl mes turime atskirti tinkamas nuo netinkamų. Antra, tinkamas atliekas, pavyzdžiui, popierių, mes išrūšiuojame pagal tipą ar spalvą, t.y į vieną krūvelę laikraštinis popierius, į kitą – spalvoti žurnalai, į trečią – kartonas ir t.t. Plastiką irgi išrūšiuojam. PET butelius į vieną kruvą, spalvotą plevelę – į kitą, skaidrę, juodą ir t.t. pagal spalvas ir rūšis. Rūšiuotojomis daugiausią dirba moterys (nes jos kruopštesnes už vyrus).

  Šiam darbui turime specialų angarą, kuriame yra įrengta rūšiavimo linija ir presas, supresuojantis ir supakuojantis antrines žaliavas į tokius, kaip kad vilkas iš “Na, palauk!” bandė zuikį supakuoti. (žiūrėkit nuo 5 min.)

  Kai viskas surūšiuojama ir supakuojama, tuomet mūsų įmonės skyrius, atsakingas už antrines žaliavas, pasirūpina, kad jos būtų išvežtos į perdirbimo gamyklas.

  Pavyzdžiui, popierius perdirbamas jums gerai žinomoje “Grigiškių” gamykloje, bet yra ir daugiau įmonių Lietuvoje užsiimančių panašia veikla. Plastiką, plėvelę perdirba, pvz., “Plasta” arba “Pet recycling” ir pan., stiklą – “Kauno stiklas”. Kartais, jei nerandame, kas Lietuvoje galėtų ir norėtų perdirbti, ieškome, kas galėtų perdirbti artimesnėse užsienio šalyse.

  Labai abejojantiems antrinio rūšiavimo procesu, kolkas siūlome pažiūrėti kelias nuotraukas (žemiau), tačiau pinigukarta.lt viską nufilmavo, tad bent gabaliuką žadą parodyti gegužės 18 d. per televizorių.

  Geros dienos visiems, pagalvokit prieš nuleisdami visas savo šiukles į vieną senovinį šachtos vamzdį.

  

• Smagu mesti šiukšles?

  Date: 2010.03.20 | Category: Atliekų rūšiavimas, Atrakcijos, Ekologija | Response: 7

  Žavintos tinklaraštyje aptikome filmuką apie tai, kokios turėtų būti šiukšliadėžės, kad skatintų žmones gausiau rūšiuoti stiklo atliekas.

  O štai įrengus tokias šiukšliadėžes, aplink jas šiukšlių tektų ieškoti su padidinamuoju stiklu:

  Dabar gi panašius garsus girdime, kai į atliekų šachtą išpilamos šiukšlės viršutiniame daugiabučio aukšte. Nereikia nei garso kolonėlių įrenginėti - ne ką silpniau girdisi. Kai kam net ir linksma tokiais kasdieniais garsais džiuginti savo kaimynus. Galbūt todėl šis „fun“ įprotis - baladoti savo šiukšles keliolika metrų žemyn - yra taip stipriai įsitvirtinęs mūsų miegamuosiuose rajonuose.

  Ta proga klausimėlis: ar norėtumėte atsisakyti atliekų šachtos savo daugiabutyje, jei būtų tokia galimybė?

• Spauda rašo “kaina mažės”, bet iš tiesų ji didės

  Date: 2009.07.27 | Category: Laisva spauda rašo | Response: 2

  

  Du dalykai, dėl ko nusprendėme parašyti apie stambiagabarites atliekas:

  1. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas, kurio niuansus pirmoji paskelbė „Vilniaus diena“, o vėliau ir kita žiniasklaida;
  2. praeitą savaitę sulaukėme beveik pusšimčio gyventojų skambučių, kurie teiravosi, kiek gi kainuoja stambiagabaričių atliekų išvežimo paslauga.

  Prieš porą savaičių portalai paskelbė, kad „Šiukšlių išvežimas Vilniuje turėtų pigti 1-5 centais„. Mūsų nuomone, pateikiama informacija yra ne visiškai teisinga, ir tokį faktą skelbiančios antraštės (portalai percitavo BNS pacituotą „Vilniaus dieną“) nors ir džiugina, tačiau visgi klaidina vilniečius.

  Visų pirma, priešingai nei rašoma „Vilniaus dienos“ straipsnyje, dabar stambios ir bešeimininkės atliekos vežamos tik tuomet, kai jos tikrai egzituoja ir yra gyventojų poreikis jas išvežti. Todėl gyventojai iki šiol mokėjo tik tą mėnesį, kurį tokios atliekos buvo surinktos ir išgabentos. O pagal naują tvarką, kuri padės veikti nuo rugpjūčio 1 d., bus skaičiuojami papildomi 3 centai už buto kvadratinį metrą visiškai neatsižvelgiant į realų poreikį. Tai reiškia, kad daugeliui klientų atliekų vežimo kaina – priešingai nei teigiama antraštėse – padidės.

  Kitas aspektas – dėl gyventojų, kurie naudojasi šachtomis. Cituojame „Vilniaus dieną“:

  Mažės ir atliekų surinkimo iš šachtinių konteinerių įkainiai. Tokių daugiabučių namų gyventojai, kurių laiptinėse įrengtos atliekų šachtos, dabar už šiukšlių išvežimą moka iki 50 proc. daugiau, nei įprastais konteineriais besinaudojantys vilniečiai. Pagal naująją tvarką maksimalus tarifas šachtinių konteinerių naudotojams bus keliamas ne daugiau kaip iki 30 proc. reiškia, atliekų tvarkymas jiems atpigs 5 centais nuo buto vieno kv. metro.

  Čia labai svarbu paminėti, kad realybėje yra atvejų, kai papildomą 50 proc. mokestį už atliekų surinkimą iš šachtinių konteinerių taikė tik tos daugiabučius administruojančios bendrovės, kurios turi išskirtines sąlygas. Pavyzdžiui, mūsų žiniomis, „Lazdynų būstas“ (priklauso UAB „City Service“ –> „Rubicon Group“) atliekų surinkimo paslaugas perka iš „Ecoservice“ (kuri irgi priklauso „Rubicon Group“), o kai kurių namų gyventojams, turintiems šachtas, tai kainuoja 0,321 Lt/m2.

  Kiti daugiabučių administratoriai, nesusiję su „Rubicon Group“, paprastai lanksčiau renkasi atliekų vežėją, todėl nemonopolinėje rinkos dalyje šachtinių konteinerių naudotojams kainos paprastai yra minimalaus dydžio – 0,232 Lt/m2, o tas galimas papildomas 50 proc. mokestis netaikomas.

  Tai reiškia, kad daugiabučių namų gyventojai, kurių laiptinėse įrengtos atliekų šachtos, dabar už šiukšlių išvežimą moka tiek pat, kiek įprastais konteineriais besinaudojantys vilniečiai – išskyrus tuos, kurie yra papuolę į monopolinę sistemą. Taigi naujoji savivaldybės tvarka truputėlį pažabos monopolininkų apetitą, tačiau neturės jokios įtakos kainai tiems vartotojams, kurie šiuo metu su jais neturi reikalų. Pastariesiems šiukšlių išvežimas neatpigs, nes ir taip buvo taikomas minimalus.

  Taip pat norime atkreipti dėmesį ir į trečią aspektą. Monopolijų simboliniai suvaržymai yra iš principo teigiamas dalykas rinkai, tačiau savivaldybė, inicijuodama šachtinių konteinerių įkainių mažinimą, tuo skatina žmones ir toliau naudotis šachtomis.

  Šachtos turi neigiamą įtaką gyventojų gyvenimo kokybei, švarai ir sveikatai. Niekam ne paslaptis, kad dar sovietmečiu gamintų šachtų sudėtyje yra asbesto (apie jo poveikį, žmogaus sveikatai galite paskaityti čia, kur pristatoma graži privati iniaciatyva), o nuolat naudojamose šachtose knibžda tarakonai ir sandeliuojasi askaridžių, spalinių bei mažujų kaspinuočių kiaušinėliai.

  Todėl mes manome, kad savivaldybė turėtų skatinti šachtų atsisakymą ir pakeitimą šiuolaikinėmis alternatyvomis. Pavyzdžiui, požeminiais konteineriais. Tuo tarpu panašūs savivaldybės sprendimai skatina žmones ir toliau naudotis šachtomis, kas kertasi su viešuoju interesu gyventi švariai ir sveikai.

  Ir paskutinė detalė, į kurią spauda neatkreipė dėmesio. Vilniaus miesto savivaldybė, pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą iki 2009 m. turėjo užtikrinti, kad Vilniaus mieste veiktų 11 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, į kurias gyventojai galėtų tokias atliekas pristatyti nemokamai. Cituojame šito plano 98.3 punktą:

  98.3. iki 2009 metų užtikrinti, kad būtų įrengta ne mažiau kaip viena didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų, antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių atliekų) surinkimo aikštelė 50000 gyventojų, tačiau ne mažiau kaip viena tokia aikštelė savivaldybės teritorijoje, taip pat šios atliekos surenkamos ir kitokiais būdais (pvz., apvažiuojant turėtojus). Atsižvelgdamos į savivaldybių teritorijų specifiką ir faktinį minėtų aikštelių įrengimo poreikį, savivaldybės gali taikyti griežtesnius didelių gabaritų atliekų aikštelių įrengimo reikalavimus. Didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Klaipėdos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) gyventojams atstumas iki tokių aikštelių turėtų būti ne daugiau kaip 5 kilometrai, o kitų savivaldybių gyventojams – ne daugiau kaip 10 kilometrų.

  Tačiau šiandien tokių aikštelių yra tik viena. Ją valdo „Ecoservice“, ji pagal sutartį su savivaldybe nuo 2009 m. vasario priima didžiąsias atliekas iš Vilniaus miesto gyventojų nemokamai.

  Jei Vilniaus miesto savivaldybė laiku būtų pasirūpinusi reikiamu kiekiu  nemokamų aikštelių, skirtų stambiagabaritėms atliekoms, ko gero, nuo šio rugpjūčio 1 d. nereikėtų gyventojams už tokias šiuksles mokėti papildomai. Mums nebūtų labai etiška spręsti, kas kaltas dėl to, kad tokios nemokamos aikštelės neatsirado, tačiau mes matome šio nesprendimo pasekmes – padidėjusius mokesčius paprastiems gyventojams.