Posts Tagged ‘sąvartynas’

• Ar pavyks monopolizuoti ir Vilniaus atliekų rinką?

  Date: 2012.01.31 | Category: Pastebėjimai | Response: 0

  Ši istorija viešumoje pirmą kartą nuskambėjo 2009 m. vasarą. Tuomet, pasimakalavę po spaudą, televizijas ir radijo laidas, po kurio laiko grįžome prie šiukšlių. Šiandien, prabėgus dvejiems su puse metų, galime stebėti serialo antrojo sezono startą. Dalis aktorių pasikeitė (prarado politinį pasitikėjimą, pralaimėjo rinkimus, kt.), tačiau režisierius liko tas pats, ta pati liko ir jo „Happy End’o“ vizija – absoliučiai monopolizuotas Vilniaus komunalinių paslaugų ūkis.

  Mūsų įmonės, užimančios apie trečdalį sostinės atliekų verslo rinkos, strategija, deja, nesutampa su rubikoniniu Happy End’u. Todėl reaguodami į paskutinius Vilniaus m. savivaldybės administracijos grasinimus mūsų įmonės atžvilgiu, kreipėmės į atitinkamą įstaigą:

  Sostinės atliekų vežėja bendrovė “VSA Vilnius” kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nusikalstamų veiksmų. Bendrovė įtaria miesto vadovybę korupcija ir piktnaudžiavimu veikiant vienos įmonių grupės naudai.

  UAB „VSA Vilnius“ 2011 m. gruodžio 28 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos grasinimą, jog jei bendrovė per 30 dienų nesumokės sąvartynui 3.468.514 Lt, savivaldybė nutrauks viešosios paslaugos sutartį su “VSA Vilnius”. Tuo tarpu “VSA Vilnius” teigia, jog savivaldybės grasinimai yra nepagrįsti, nes krizės metu sustabdyti mokėjimai iš savivaldybės valdomų daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių užkirto kelią bendrovei “VSA Vilnius” laiku padengti privatizuotą skolą savivaldybės valdomam sąvartynui.

  “Rinkoje vieša paslaptis, kokios įmonių grupės naudai dirba sostinės vadovybė. Komunalinių paslaugų sektorius sistemingai monopolizuojamas: neabonentinis verslas stumiamas iš sostinės rinkos įvairiais būdais, nežiūrint nei teisės aktų, nei investuotojų, nei vartotojų interesų”, – sakė Jurgita Petrauskienė, UAB “VSA Vilnius” direktorė.

  Vakar Vilniaus m. 1-os apylinkės teismas patenkino “VSA Vilnius” prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, uždrausdamas savivaldybei nutraukti sutartį. Dar anksčiau Konkurencijos taryba priėmė sprendimą, kad savivaldybė, nebūdama prievolės tarp UAB „VSA Vilnius“ ir sąvartyno šalimi, negali reikalauti iš atliekų tvarkymo bendrovės sumokėti susidariusią skolą, kuri priklauso tik prievolės šaliai. Konkurencijos taryba pažymėjo, jog savivaldybė negali priimti tokių teisės aktų ar sprendimų, kuriais būtų sprendžiami prievolinių santykių tarp UAB „VSA Vilnius“ ir sąvartyną valdančios UAB „VAATC“ klausimai.

  “Kreipimesi į prokuratūrą nurodėme šešias faktines aplinkybes, kurios leidžia įtarti, kad savivaldybės administracija piktnaudžiavo viešojo administaravimo įgaliojimais siekdama pašalinti mūsų įmonę iš sostinės atliekų tvarkymo rinkos”, – sakė J. Petrauskienė.

  Visą pranešimo spaudai tekstą galite perskaityti čia. Apie tai, kokios pasekmės laukia vartotojų monopolizuotoje rinkoje, turbūt pasakoti nereikia.

  Taigi pašalinti mūsų iš monopolizuojamos rinkos nepavyko: teismas uždraudė savivaldybei nutraukti sutartį. Ginčas persikelia į teismą, galbūt darbo imsis prokurorai, o mes tuo tarpu ir toliau aptarnausime savo klientus. Beje, su dar didesniu entuziazmu.

  Serialo antrasis sezonas prasidėjo, kai iš savivaldybės administracijos direktoriaus Valdo Klimantavičiaus sulaukėme šio rašto:

  2011 12 22 – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas UAB “VSA Vilnius” – Dėl 2007-05-17 viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje sutarties

  View more documents from vsavilnius

  Kaip mes sureagavome? Pirmiausia įvertinome, kad:

  • Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi jie pažeidžia ir sudarytos viešosios sutarties nuostatas, ir teisės aktus,
  • Vilniaus miesto savivaldybei nėra suteikti įgaliojimai būti rinkos reguliatoriumi, tuo labiau svaidytis tokiais grasinimais ir spręsti dviejų bendrovių skolų klausimus, duoti nurodymus kam, kas, kiek ir kada turi mokėti,
  • Vilniaus miesto savivaldybė pastaraisiais metais nesiimdavo spręsti trišalio (“VSA Vilnius”, sąvartynas ir savivaldybės namų ūkiai) skolų sudengimo motyvuodama, kad negalinti kištis į savarankiškų ūkio subjektų reikalus,
  • Vilniaus miesto savivaldybė neįvardino jokių pažeidimų, kurie galimai būtų susiję su netinkama ar nekokybiška atliekų tvarkymo veikla – t.y. nėra reiškiama ir nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl atliekų neišvežimo, nesurinkimo ir pan.,
  • administracijos direktorius Valdas Klimantavičius atsisakė susitikti su mūsų įmonės vadove, per sekretorę perdavęs, jog nemato reikalo.

  Ir tuomet dėl visų Vilniaus miesto savivaldybės pažeidimų kreipėmės į Generalinę prokūratūrą, Konkurencijos tarybą, Vyriausybės atstovą ir Aplinkos ministeriją.

  Taip pat su ieškiniu kreipėmės ir į Vilniaus m. 1-os apylinkės teismą, kuris preliminariai įvertinęs savivaldybės veiksmus vakar patenkino mūsų prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, uždrausdamas savivaldybei atlikti bet kokius veiksmus, priimti sprendimus ir kitus aktus, kuriais bet kokiu būdu galėtų būti įgyvendinamas viešosios paslaugos sutarties nutraukimas. Savivaldybė toliau negali grasinti, kol teismas nepriims galutinio sprendimo byloje.

  Visus mūsų gautus ir siųstus raštus rasite šio įrašo pabaigoje. Žemiau – kreipimasis į prokuratūrą:

  2012 01 19 – UAB “VSA Vilnius” raštas LR Generalinei prokūratūrai – Pareikškimas dėl nusikalstamos veikos

  View more documents from vsavilnius

  Toliau papasakosime apie patį ginčo objektą – mūsų bendrovės skolą sąvartynui.

  Kas, kiek ir kodėl skolingi sąvartynui?

  • Mes, UAB “VSA Vilnius”, kaip tarpininkas, surenkantis atliekas iš teršėjų ir jas pristatantis sąvartynui (UAB “VAATC”, direktorius Juozas Šiaudinis), skolos fakto sąvartynui neneigiame ir niekuomet neneigėme. Visuomet dėjome pastangas bendradarbiauti ir skolos grąžinimą išdėstyti protingais terminais.
  • UAB “VSA Vilnius” skolos sąvartynui suma yra ginčijama šiuo metu nagrinėjamose 6 civilinėse bylose, todėl ne tik Vilniaus m. savivaldybės grasinimai, bet Vilniaus m. savivaldybės reikalaujama grąžinti suma nėra pagrįsta.
  • Mūsų skolos sąvartynui istorija prasidėjo dar 2004 m., kai Vilniaus miesto savivaldybė privatiems investuotojams leido privatizuoti tuometinę AB “Vilniaus specialusis autotransportas”. Privatizavimo sutartimi investuotojas ne tik sumokėjo Vilniaus miesto savivaldybei 43.200.000 Lt, bet ir paveldėjo 3,2 mln. Lt skolų sąvartynui bei klientų įsiskolinimų už daugiau nei 6 mln. Lt.
  • 2008 m. pabaigoje prasidėjus krizei per trumpą laiką smarkiai išaugo daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių, tarp jų ir savivaldybei priklausančių butų ūkių, skolos bendrovei “VSA Vilnius”. Tais metais spaudoje buvo daug publikacijų apie tai, kokias neigiamas pasekmes jaučia nemokios Vilniaus savivaldybės tiekėjai. Apie savivaldybei priklausiusių būtų ūkių skolas mums, rašėme prieš porą metų.
  • Krizės metu sustabdyti mokėjimai iš savivaldybės valdomų daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių užkirto kelią mūsų bendrovei laiku padengti privatizuotą skolą savivaldybės valdomam sąvartynui.
  • Vilniaus mieste atliekų surinkimo grandinė realizuojama pagal tokį procesą:

  Gyventojas (teršėjas) –> namų administratorius –> “VSA Vilnius” –> sąvartynas

  Antroji ir ketvirtoji grandys yra arba buvo (iki daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių privatizavimo 2010-2011 m.) kontroliuojamos Vilniaus miesto savivaldybės. Mes, trečioji grandis, neatgaudami pinigų iš namų administratorių, esame spaudžiami sumokėti sąvartynui.

  • Vilniaus m. savivaldybė neužtikrina teisės aktuose nustatyto “teršėjas moka” (žr. V.81) principo įgyvendinimo, tačiau grasina imtis sankcijų dėl pasekmių, kylančių iš šio principo neįgyvendinimo.
  • Mūsų duomenimis, šiuo įrašo rašymo momentu UAB “VSA Vilnius” sąvartynui yra skolinga 2.794.018,02 Lt. Tuo tarpu šiuo metu Vilniaus miesto atliekų turėtojai bendrovei už atliekų surinkimą ir išvežimą yra skolingi 3,5 mln Lt.
  • Pastaruoju metu bendrovė ne tik pilnai dengia kasmėnesinius mokėjimus, tačiau kas mėnesį vidutiniškai sumoka apie 80 tūkst. Lt skolai dengti.

  Kai turėsime naujų žinių iš valstybės institucijų, į kurias kreipėmės – pasidalinsime.

  Kol kas publikuojame tai, ką turime.

  2011 12 22 – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas UAB “VSA Vilnius” – Dėl 2007-05-17 viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje sutarties

  2012 01 04 – UAB “VSA Vilnius” raštas LR Konkurencijos tarybai – Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų
  

  2012 01 16 – UAB “VSA Vilnius” raštas Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje – Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų

  2012 01 17 – UAB “VSA Vilnius” raštas LR Aplinkos ministerijos Atliekų departamentui – Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų

  2012 01 18 – LR Konkurencijos tarybos atsakymas UAB “VSA Vilnius” – Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų

  2011 11 23 – LR Konkurencijos tarybos raštas UAB “VSA Vilnius” – Dėl atsisakymo pradėti tyrimą. (Susijęs dokumentas su 2012 01 18 LR Konkurencijos tarybos atsakymu)

  2012 01 19 – UAB “VSA Vilnius” raštas LR Generalinei prokūratūrai – Pareikškimas dėl nusikalstamos veikos

  2012 01 30 – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis

• Padėkite surasti sąvartyno direktorių

  Date: 2009.12.16 | Category: Atrakcijos, Pastebėjimai | Response: 0

  

  Kur slapstosi Vilniaus sąvartyno direktorius? Šis klausimas iškilo, kai gavome raštą iš Vilniaus miesto apylinkės teismo. Pasirodo, teismui nepavyko rasti UAB “VAATC” direktoriaus Gintaro Čukausko nei namie, nei darbovietėje, todėl procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Kaip žinia, esame padavę p. Čukauską į teismą dėl dalykinės reputacijos gynimo; istorija išsamiai aprašyta čia.

  Beje, pasirašyti tarpusavio atsiskaitymų akto nepavyko iki šiol. Savivaldybės kontroliuojami namų ūkių administratoriai turi įsiskolinimų mums, atitinkamai tokiai sumai ir mes turime pradelstų skolų savivaldybės kontroliuojamam „VAATC“. Problemos sprendimas nepajudėjo iš mirties taško, nes p. Čukausko atstovaujamas „VAATC“ priešinasi savivaldybės skolų sudengimui. Mes, savo ruožtu, nekeičiame pozicijos ir neketiname savo įmonės pinigais kredituoti įsiskolinimuose skęstančios Vilniaus savivaldybės.

  Atsakydami į teismo prašymą pasirinkti, kokiu būdu siūlytume įteikti minėtus dokumentus p. Čukauskui, pasirinkome “per antstolį”. Juk viešai paskelbti paiešką galime ir patys, kam apkrauti teismą.

  Taigi visų, kas yra pastaruoju metu bendravę su UAB “VAATC” direktoriumi Gintaru Čukausku, matę jį darbe, gal kokiam posėdyje, gal namo laiptinėje, degalinėje ar parduotuvėje, prašome informuoti apie tai komentaruose. Antstoliai paskaitys ir bus labai dėkingi už suteiktą informaciją.

  Sąvartyno direktorius atrodo štai taip (nuotrauka pasiskolinta iš “15 minučių” pirmojo puslapio):

  

• Rūšiuosime ar deginsime?

  Date: 2009.10.15 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Laisva spauda rašo | Response: 0

  

  Labai įdomus pasirinkimas, ar ne? Tokius variantus, pasirodo, svarsto „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“. Bendrovė, Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu turinti pateikti Vilniaus miesto atliekų tvarkymo projektą.

  Esame girdėję, kad toks projektas bus rengiamas, todėl oficialiai savivaldybei siuntėme raštą, siūlėme projekto rengėjams ir užsakovams sukviesti visus Vilniaus atliekų vežėjus į pasitarimą. Visi turime pasiūlymų, galėtume pasidalinti informacija ir žiniomis, sukauptomis iš ilgametės praktikos. Eilinį kartą likome neišgirsti.

  O dabar niekaip neparengianti šio projekto bendrovė skundžiasi informacijos stoka ir svarsto, kas geriau: ar deginti, ar rūšiuoti? Ir kas neva gyventojams būtų pigiau.

  Pirma, tokie svarstymai arba kvepia visišku neišmanymu ir nekompetencija, arba jie turi kitų paslaptingų planų ir tikslų. Antra, jei ruošiatės viską deginti, tai tikrai negalvojate, kaip taupyti gyventojų pinigus. Mieli skaitytojai, ar Jūsų tai nestebina?

  Iš praktikos galime pasakyti, kad pigiausia viską vežti į sąvartyną, kaupti kalnus šiukšlių, susitaikyti su visom iš to išplaukiančiom pasėkmėm. Nes taip daro ir Bangladeše.

  Kitose, drįstume sakyti, socialiai atsakingose valstybėse paprastai daroma yra taip:

  Pirmiausia, žmonės labai atsakingai stengiasi rūšiuoti atliekas namuose, jas mesti į tam skirtus konteinerius, tuomet tos išrūšiuotos atliekos didžiąja dalimi yra atiduodamos perdirbti. Tokią sistemą, nors ir labai stipriai šlubuojančią, mes turime ir Lietuvoje (šįkart nekalbėsime apie vyraujančius tautinius rūšiavimo ypatumus ir apskritai suvokimą, kam ir kodėl reikia tą daryti).

  Stambiagabaritės atliekos (sofos, stalai, kedės, spintos, kiti baldai, šaldytuvai, unitazai ir kiti panašus daiktai) taip pat yra ardomi, išrūšiuojami, kas įmanoma – perdirbama.

  Antra, kituose kraštuose, pavyzdžiui Skandinavijoje, Olandijoje, Vokietijoje iš komunalinių atliekų atskiriamos ne tik tos mums gerai žinomos antrinės žaliavos (stiklas, popierius, plastikas, metalas), tačiau ir biodegraduojančios atliekos (šiuo metu Lietuvoje beveik pusė – 45 proc. – į savartynus vežamų komunalinių atliekų sudaro biodegraduojančios atliekos). O juk jos galėtų būti panaudojamos energijos, šilumos gamybai. Galiausiai įvairūs maisto likučiai galėtų būti kompostuojami, vėliau gaminamas vertingas kompostas mūsų augalams.

  

  Pavyzdžiui, Švedijoje yra naudojama technologija, kuri leidžia iš biodegraduojančių atliekų galinti gamtines dujas, kuriomis užpildomi atliekų surinkimo mašinų bakai.

  It tik tada tik tai,  kas lieka, galima būtų arba deginti, arba kaupti sąvartynuose.

  Ar ir kada Vilniuje bus statoma deginimo gamykla, neaišku. Tačiau faktas, kad po tokio išrūšiavimo savartynuose atliekų būtų žymiai mažiau, ir sąvartynų “galiojimo laikas” gerokai prasitęstų.

  Kalbant apie pigumą. Deginimas – brangiausias atliekų naikinimo būdas, tačiau manoma, kad tai ekologiškiausias kelias sunaikinti neperdirbamas ar kitaip nepanaudojamas atliekas.

  Ekologiškas gyvenimo būdas niekada nebuvo pigus. Tokia tiesa. Tiesiog darydami tam tikrus veiksmus, keisdami savo įpročius, tą kainą mes galime susimažinti.

  Sako, kad 17 kartų pakartotas veiksmas, tampa įpročiu. Pradžioje išmokime rūšiuoti, rūšiuokime. 18 kartą nešant išrūšiuotas atliekas į konteinerius manysite, kad tai darėte visą gyvenimą.