Posts Tagged ‘siuksles’
-
Konfidencialūs dokumentai – po krūmu?
Vaivos Čaplikienės nuotr.
Kasdieną vartant internetinius ir popierinius žiniasklaidos puslapius bei sekant visuomenės aktualijas, vakar pastebėjome mus ypač sudominusią naujieną. „Tarp parke suverstų šiukšlių – oficialūs konsulatų dokumentai”, skelbė „15 min” straipsnio antraštė. Tekste buvo rašoma apie tai kaip Pavilnio regioniniame parke, Ribiškių take praeivė užtiko krūvą besimėtančių oficialių dokumentų iš Lietuvos konsulatų Kaliningrado srityje, Moldovoje bei kitose šalyse.
Tiesa, toks įvykis Lietuvoje pasitaiko nebe pirmą kartą. Pamename, kai praeitais metais spauda rašė apie šiukšlių maišuose prie konteinerių paliktus „Sodros” dokumentus. Tąsyk Vilniaus skyriaus padalinių vadovai atsipirko tik įspėjimais ir paraginimais laikyti duomenų saugumo reikalavimų, tačiau, jei nuo to žmonės būtų nukentėję …
Tokie dalykai mus iš tiesų stebina. Neteisingai tvarkomi dokumentai su žmonių vardais, pavardėmis, asmens kodais ir kita svarbia informacija yra ne tik didelis asmens duomenų tvarkymo pažeidimas, bet ir nusikaltimas gamtai. Keistai atrodo, kai valstybės įstaigos nesilaiko LR įstatymų.
Vaivos Čeplikienės nuotr.
Faktas, kad taip atsikratyti konfidencialiais dokumentais yra pigiau. Na, nereikia mokėti už jų tinkamą sunaikinimą, jų kaip atliekų sutvarkymą. Tačiau jei jau tave prigavo, teks pakloti kokį tūkstantėlį baudai.
Bet ar ne pigiau ir saugiau dokumentus sunaikinti tinkamu būdu? Juk jei nedidelis dokumentų kiekis galima jos sunaikinti tiesiog ofise su specialiu įrenginiu, jei didesnis – galime atvažiuoti į vietą su specialiu dokumentų naikinimo automobiliu, galėsite stebėti visą naikinimo procesą, o be to visas popierius bus naudingai perdirbtas.
Nėra išmestų svarbių dokumentų – nėra ir problemų.
-
Domisi rūšiavimu, pradeda ieškoti gamintojų sąžinės
Visuomenė domisi rūšiavimu vis aktyviau. Džiugu yra tai, kad šiandien informacijos poreikis atsiranda dėl noro suprasti, ką ir kaip daryti teisingai, o ne tam, kad būtų surasti kaltieji dėl pačių sugeneruotų atliekų.
Visai neseniai buvome pakviesti skaityti paskaitą aktyviems jauniems žmonėms, kuriuos vienija socialinis projektas „Ekovirusas“, o šį projektą organizuoja trečioji Rotary lyderystės mokykla kartu su Rotary klubu „Dipolis“. Kaip rašoma jų tinklalapyje, projekto tikslas - atkreipti dėmesį į atliekų rūšiavimo problemą bei sukurti rūšiavimo viziją patrauklią paprastam jaunimui. Manyčiau, jiems visai gerai sekasi, nes problemą jie tikrai gvildena iš visų pusių. Video aukščiau - „Ekoviruso“ žmonių kūrinys.
Toje paskaitoje mes jau beveik ir nekalbėjome apie tai, ką ir į kokį konteinerį reiktų mesti, nes žmonės, dalyvavę paskaitoje, visi rūšiuoja. Todėl dabar mes galėjo diskutuoti apie atliekų kiekius, susikaupiančius Lietuvoje per metus, apie komunalinių atliekų sudėtį (apie tai jau rašėme), apie tai, kokius kiekius potencialiai Lietuva dar galėtų išrūšiuoti.
Šiek tiek paminėjome ir maisto atliekų rūšiavimą, t.y., apkalbėjome tai, jog pagal visokius įstatymus ir reglamentus Lietuva jas turėjo pradėti rūšiuoti dar 2010 m., o iki šiol nėra sistemos, kurį leistų daugiabučių gyventojams jomis atsikratyti atskirai. Pasirodo, keli iš paskaitoje dalyvavusių turi sąlygas atliekų kompostavimui, todėl tą jau daro kelerius metus. Tiesiog įsigijo kompostinę, pasistatė ją savo namo kieme, tad gali visą maistą kompostuoti, o po to kompostu tręšti savo kelias lysves.
Tiesa, nereikia pamiršti įmonių, kurios tikrai rūšiuoja maistą. Pavyzdžiui, visiems gerai žinomas restoranų tinklas „Čili pica“ tą daro jau senokai. Rūšiuoja ir aliejų, ir duoną, ir kitokias maisto atliekas. Apie tai pernai buvo „Pinigų kartos“ reportažas.
Mums patiems staigmena buvo dar ir tai, kad pirmą kartą tokio tipo susitikime nebuvome kaltinami, o priešingai, buvo aiškiai suprasta, kad esame tarpininkai tarp šiukšlių turėtojų ir jų sandėliuotojų, utilizuotojų, perdirbėjų. Šis supratimas leidžia nuosekliai brėžti atliekų kelio grandinę nuo gamintojo iki perdirbėjo/sandėliuotojo.
Ir tik tada, kai suvokiame visą grandinę, į mūsų galvas ateina žinia, kad beveik viskas, ką gamina įvairiausi fabrikai, yra šiukšlės. Net nepradėto vartoti daikto likimas yra būti šiukšle. Tik iš kai kurių gaminių dar įmanoma kažką perdirbti, o iš kitų jau ne. Todėl norom nenorom kalbomis pradėjome klibinti ir gamintojų atsakomybę, kurią jie jaučia/nejaučia prieš gamtą gamindami/pakuodami savo produkciją.
Juk niekam nepaslaptis, kad visokios „traškios“ pakuotės pagamintos iš tūlam piliečiui neaiškios medžiagos nėra perdirbamos arba, kad sauskelnės, net ir nepanaudotos, yra pati didžiausia šiukšlė, kuri suyra per belekiek metų. Apkalbėjome ir kiaušinių dėklus, pagamintus iš medžiagos, liaudyje vadinamos putoplastu. Pasirodo, dauguma jau pastebėjo, kad ekologiškoje kartoninėje pakuotėje galima nupirkti vis mažiau kiaušinių rūšių, o tos rūšys, kurioms tenka kartoninė pakuotė, jau pradėtos vadinti ekologiškomis.
Ir čia dar galima tęsti ir tęsti, bet to nedarysime. Juolab, kad diskusiją su Lietuvos ateitimi tęsėsi tikrai ilgai.
Ačiū „Ekovirusui“ už pagyrimo raštą, pasikabinome garbingoje vietoje. Ačiū už saldainius - buvo skanu
-
„Darom“ radiniai: ne tik lavonai, bet ir šiukšlės
Vienok, tikrai baisu, kai jau tradicine virstanti akcija kasmet parūpina mums ne tik tonas šiukšlių, bet vieną kitą lavoną. Ir dar baisiau, kai visa tai surenka ir randa ne tam skirtos institucijos ar įmonės, o tiesiog vaikai, paaugliai ir jų tėveliai.
Nuotraukoje esančią šiukšlių krūvą surankiojo SOS vaikų kaimo bendruomenė. Šie vaikai rado ir žmogaus kūną. Puiku, kad šioje bendruomenėje yra labai atsakingų žmonių, kurie operatyviai sureagavo, ir vaikai buvo patraukti iš tos vietos, iškviestos atitinkamos tarnybos (filmavom prie „SOS vaikų kaimo“ Šeškinėje, Vilniuje):
Šiemet kaip niekad dažnai iš akcijoje dalyvaujančių savanorių išgirdom klausimą: „Kodėl jau ketvirtus metus mes renkam šiukšles, tempiam iš miškų padangas, o šiukšlių nemažėja, teršėjų niekas nebaudžia?“. Negalim Jums atsakyti, kodėl taip vyksta Lietuvoje. Tiesiog, matyt, vieną kartą per metus rinkti šiukšles yra paprasčiau, nei nuolat gaudyti tuos niekadėjus, nemylinčius mūsų gamtos.
O dabar pažvelkit į tas padangas nuotraukoje. Dalis jų tikrai ne lengvojo automobilio. Kiek gyventojų Vilniuje važinėjasi traktoriais? Tai tik akivaizdus įrodymas, kad mūsuose gamtos nesaugo ne tik eiliniai piliečiai, bet ir žmonės, mėgstantys pasigirti esą verslininkais. Beje, apie tuos auto-verslininkus. Vakar pakelėse buvo tik šiukšlės maišuose, per naktį jos apaugo padangų kalnais. Nė vienas gyvis taip greit nesugeba daugintis, kaip nebereikalingos padangos po „Darom“ akcijos. Ir sutapk gi taip.
„Darom“ proga galima paminėti ir lietuviškus remontų ir statybų ypatumus. Na, kam gi tuos lango stiklus, veidrodžius, senas nulaupytas vonios plyteles ir cemento atliekas, lovas, televizorius kur nors gabenti, pinigus mokėti, jei galima patyliukais į greta esantį miškelį su karučiu nuvežti, po medžiu padėti. O mažu gyvūnai apsidžiaugs arba televizorius staiga virs naudinga traša augalėliams. „Pernai kaimynai - „Darom“ aktyvistai - mano šiukšles surinko, tai ir šiemet sutvarkys. O aš vėl tylomis vešiu, o kaimynai kitais metais vėl surinks“. Taip ir gyvenam. Vieni kaku daro (nepabijokim to žodžio), kiti - tvarko (daro).
Ir taip srėbsim, darysim tol, kol gyvuos tokios akcijos, o nebus baužiami tie, kurie įprato negerbti nei savo kaimynų, nei jų miesto švečių, nei patys savęs, nei mūsų gamtos.
Tvarkingai gyventi reikia nuolat, mylėti gamtą reikia nuolat - viena diena meilės ir tvarkos problemos neišspręs.
Mieli Vilniaus šiukšlintojai, pažiūrėkite šį video, pažiūrėkite į vaikus, savanorius: šie žmonės galbūt ką tik pakėlė būtent jūsų išmestą šiukšlę. Jie tai darys ir kitais metais. O ką darysi tu, šiukšliadary?
-
Kaziuko mugės atliekas vešime naktį, rūšiuosime dieną
Kaziuko mugė Vilnių aplankys jau šį savaitgalį. Kovo 4-6 dienomis Gedimino prospekte, Pilies, Didžiojoje gatvėse, Rotušės aikštėje šurmuliuos prekybininkai ir pirkėjai. Kaip rašoma oficialioje Kaziuko mugės programoje – startas (mugės atidarymas) įvyks penktadienį 12 val. prie Nacionalinio dramos teatro. Penktadienį ir kitomis mugės dienomis galėsite ne tik įsigyti prekybininkų siūlomų gėrybių, bet ir stebėti įvairius teatralizuotus meno kolektyvų pasirodymus, Rotušės aikštėje bus rodomi filmai.
Kaziuko mugės organizatoriai prašo visų dalyvių būti kuo atidesnius, saugoti savo daiktus (kiekvienais metais vagysčių daugėja). O taip pat mugės prekiautojus ragina visas atliekas arba susitvarkyti patiems, arba mesti į tam skirtus konteinerius.
„VSA Vilnius“ darbuotojai visas Kaziuko mugės paliktas atliekas rinks ir išveš jau sutemus, pasibaigus kiekvienos dienos programai.
Dėmesio – šiemet Kaziuko atliekos bus rūšiuojamos!!!
Pernai iš Vilniuje vykusios Kaziuko mugės buvo išvežtos 34 tonos šiukšlių, atliekos nebuvo rūšiuojamos. Šiemet, planuojama, kad atliekų kiekis bus panašus arba netgi didesnis. „Nei mes, nei mugės dalyviai nėra įpareigoti rūšiuoti atliekų, nebuvome įpareigoti ir pernai, tačiau mes prašome šiukšles bent atnešti iki konteinerių, tolesnį darbą padarysime“, – sakė „VSA Vilnius“ logistas Ruslanas.
Visas iš Kaziuko mugės surinktas atliekas „VSA Vilnius“ visų pirma veš į įmonėje specialiai tam paruoštą aikštelę, joje išrūšiuos tinkamą perdirbimui žaliavą ir tik tuomet kitos atliekos nukeliaus į sąvartyną.
Šiemet Kaziuko mugės teritorijoje bus išstatyta žymiai daugiau konteineirių, nei jų buvo pernai. „Pernai mūsų prašė pastatyti 30 konteinerių po 1,1 m3 ir 2 didelius (10 m3) konteinerius, šiemet jų pastatysime dvigubai daugiau“, – pasakojo Ruslanas.
Kovo 4-6 dienomis Kaziuko mugės teritorijoje bus pastatyti keturi 10 m3 talpos konteineriai, 40 vnt. po 1,1 m3, 30 vnt. po 0,24 m3. Konteinerių dydžiai ir atstumai tarp jų buvo parinkti atsižvengiant į pernai metų patirtį.
2011 m. kovo 4-6 d. Kaziuko mugės atliekų konteinerių planas:
View 2011 m. Kaziuko mugė – VSA Vilnius konteinerių planas in a larger map -
Iš „Lietuvos“ iškuopėm 20 tonų šiukšlių. Gal prisijungsite į talką?
Šiandien internetuose paskelbė, kaip režisierė Dalia Ibelhauptaitė užsimojo muzikos pagalba atgaivinti nenaudojamas ir apleistas patalpas. Ta proga Vilniuje atgims buvęs kino teatras “Lietuva”.
Jei kas neseniai ėjote pro šią kadais meilės pasimatymais garsėjusią vietą, žinote, kokie piešiniai dabar ją puošia, ir kokią fauną galima ten sutikti.
Visgi praeitą savaitę ten buvo daug nuveikta – dalis mūsų darbuotojų atsidavę plušėjo vardan tos Lietuvos! O aš iš gabaliukų sudėliojau video apie tai.
Tvarkyta tikrai ne veltui, nes lapkričio 6 d. čia įvyks nerealus koncertas – Dalios Ibelhauptaitės režisuota elektroninė operos fantazija “XYZ”.
Tačiau iki būsimo koncerto dar reikia šį tą nuveikti.
„Man, kaip ir daugeliui kitų, „Lietuvos“ kino teatras kelia daug emocijų ir prisiminimų, nes tai, kas vyko šioje vietoje, prisidėjo prie kelių kartų kultūros vertybių formavimosi. Tačiau tam, kad prikeltume ją naujam gyvenimui, mums reikalinga žmonių pagalba“, – spaudai sakė režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
Mes jau surinkome ir išvežėme 20 tonų statybinių atliekų! Dabar ruošiame šluotas, siurblius, skudurėlius, valiklius bei ploviklius ir šį šeštadienį, spalio 23 d., 12 val. kviečiame visus į talką.
Atgaivinkime prisiminimus!
-
„VSA Vilnius“ remia blogerių deklaraciją. O kaip galima jos neremti?
Mes remiame ir siunčiame linkėjimus visiems tinklaraštininkams!
Blogerio deklaracija
Aš esu blogeris. Tai reiškia, kad dalinuosi savo mintimis, žiniomis, patirtimi ir klaidomis su daugeliu žmonių – visais tais, kurie dėl kokių nors priežasčių aplanko mano blogą. Aš neretai klystu, aš esu tik žmogus, tačiau visvien stengiuosi padaryti kažką gero – bent jau dalintis už dyką su kitais tuo, ką turiu – ta pačia patirtimi, žiniomis, mintimis, klaidomis ir nuomonėmis. Todėl aš skelbiu savo deklaraciją.
Tai ne tik mano deklaracija. Išties, visa ši deklaracija – tai tik mintys, kurias dažnai tenka išgirsti iš kitų blogerių. Tai mintys, kurias išsakė ir didžiausi blogosferos metrai, ir daugybė mažiau žinomų autorių. Tai mintys, kurios kilo iš diskusijų su kitais blogeriais. Tai ir mano mintys. Mintys apie tai, ką gali daryti blogeris, ką jis duoda kitiems, ko jis tikisi iš kitų. Išties gavosi visai nedaug… Vos keletas punktų.
Man svarbios atgalinės nuorodos
Man negaila mano parašytų straipsnių – imkite juos. Galite dėtis į savo interneto puslapius, jei jie jums patiko, jei jie gali būti įdomūs jūsų skaitytojams. Tačiau aš esu aš, aš esu straipsnio autorius, todėl aš noriu kelių paprastų dalykų – nuorodos į savo blogą ir į straipsnio originalą. Tikros pilnavertės nuorodos, o ne kažkur paslėpto parašymo kad “Autorius – Kažkasten Kažkurten”. Aš esu blogeris, tai reiškia, kad aš esu ne Kažkas Kažkur, o konkretus blogeris, kurio blogas turi adresą Internete, kurio straipsnis irgi turi adresą Internete. Todėl nuorodos į mano blogą ir straipsnį iš perpublikuojamo straipsnio – tai besąlygiška sąlyga. Ir ją juk lengva įgyvendinti, tiesa?
Nuorodos straipsnyje – tai straipsnio dalis
Jei aš įdedu nuorodas į kažką savo straipsnyje, noriu, kad ir šios nuorodos būtų išsaugotos tiksliai tokiame pavidale, kokiame buvo. Nuorodos – tai lygiai tokia pat straipsnio dalis, kaip ir kitas tekstas. Jei aš įdedu nuorodą, o ją kažkas pašalina – tas kažkas sugadina mano tekstą. Aš neleidžiu perpublikuoti savo tekstų, jei šalinate iš jų nuorodas, jas keičiate ar pridedate krūvas savų, visiškai disonuojančių su tekstu. Aš leidžiu perpublikuoti savo tekstus tiksliai taip, kaip jie buvo paskelbti mano bloge. Su visomis nuorodomis, nes nuorodos – tai teksto, internetinio teksto dalis.
Straipsnis yra straipsnis, o ne redaktorių žaislas
Taip, man negaila dalinti savo tekstų. Bet aš noriu, kad jie liktų tokie, kokie yra. Neperdaryti į kažin ką, neiškarpyti. Nesumalti į kažką neaiškaus, prisidengiant kažkokiais “mes paredagavome, kad atitiktų VLKK” ar dar kokiais nors išvedžiojimais. Jei aš padariau klaidą – tai mano klaida. Gal būt, netgi sąmoninga. Jei aptikote rašybos klaidą ir galvojate, kad tai mano žiopla klaida, kurią norite pataisyti – žinoma, kad galite tai padaryti. Bet susitikrinkite su manimi, prieš publikuodami. Tai juk paprasta.
Elementarios etikos normos
Ir dar, aš noriu, kad jei jau skelbiate mano tekstus, tai būtų daroma etiškai. Aš neduodu leidimo juos perpublikuoti tiems, kas platina ar reklamuoja pornografiją, greitus kreditus ar SEO “optimizavimus”. Neduodu leidimo ir tiems, kas galvoja, kad gali iš blogerių tyčiotis. Aš duodu leidimą tiesiog normaliems padoriems žmonėms.
Deklaracijos reziume
Tokia paprasta blogerio deklaracija. Tai ne tik mano deklaracija. Aš tik užrašiau tai, kas sukasi daugelio galvose. Jei esate blogeris, su ja sutinkate – imkite ją ir skelbkite. Jei perpublikuojate blogerių straipsnius – laikykitės jos. Juk tai paprasta – dėti atgalines nuorodas, negadinti nuorodų tekste ir patį straipsnį išlaikyti tokį, koks buvo originalas.
***
Deklaracijos signatarai (nuolat atnaujinama):
-
Geriau jokio konteinerio, nei užminuotas! (video)
Ką gi, po netrumpos pauzės, bet visgi kurpiu paskutinį tekstuką apie bronzinę Turkiją. Paskutinysis - kaip ir priklauso – apie šiukšles. Pauzės priežastis – grįžus Lietuvon sirgimas už Lietuvos rinktinės vyrus komplikavosi į gimtinėje siaučiantį gripą
Lietuviai pamėgę Turkiją kaip atostogų šalį, todėl niekam ne naujiena, kad ten pakelėse šiukšlių mėtosi gausiai. Prieš 6 metus man teko atostogauti Kemere. Žinoma, viešbučio teritorijoje šiukšlės į akis nekrenta, bet užtenka išeiti už viešbučio ribų…..
Šįkart Turkijoje laiką leidome tikrai ne 5* viešbučio teritorijoje, todėl jau po kelių dienų masiškai pasigedom šiukšliadėžių. Izmire jų apskritai beveik nebuvo, vietomis galima buvo pamatyti stovinčius nedidelius konteinerius. Stambule situacija kiek kitokia: nedidelės šiukšliadežės prisuktos gan aukštai prie apšvietimo stulpų, didesnėse aikštėse galima išvysti viena kitą konteineriuką.
Šiukšliadėžių nebuvimo pasekmė – purvinos gatvės, besimėtantys buteliukai nuo vandens, čipsų pakeliai, saldainių popierėliai ir pan.
Visgi ryte už lango būdavo beveik švaru (vadinasi, naktimis jie tvarkydavosi), o, va, po pietų viešbučio prieigose mus pasitikdavo vis didėjančio šiukšlyno peizažai ir valkataujantys katiniukai.
Vietiniai turkai visgi mus tikino, kad jie yra švarūs žmonės, o ypač švarūs savo namuose. Dėl gatvėse besimėtančių gėrybių problemos jie nedaro, nes tai žymiai geriau nei užminuoti konteineriai ar užsiminavę savižudžiai juose. Su tokiais argumentais negali nesutikti!
Pirmomis dienomis naiviai bandžiau ieškoti rūšiavimo konteinerių. O kai turkų paklausiau, ar jie rūšiuoja atliekas – švelniai tariant likau nesuprasta. Turkijos didmiesčio gyventojas tokių dalykų nedaro ir tikrai, bent artimiausiu metu, nesiruošia pradėti.
Izmyre jau kurį laiką gyvenanti lietuvė verslininkė Aušra man pasakojo, kad ir jai, apsigyvenus šioje šalyje, toks klausimas buvo kilęs ir ji juo domėjosi. Esmė labai paprasta – valstybinės politikos šiuo klausimu ten nėra, todėl nėra prasmės vargti ieškant rūšiavimo konteinerių. Nors vėliau prisipažino mačiusi kažkokį spalvotą konteinerį stiklui, tačiau prigrūsta ten buvo bet ko. Tiesa, Stambulo oro uoste rūšiavimo šiukšlių dėžės vis tik yra. Vadinasi, ne viskas taip blogai.
Tuo, kad ne viskas taip blogai, kaip man atrodė iš pirmo žvilgsnio, įsitikinau, kai mieste sutikau žmogelį su ratukais, vežantį didelį maišą, kupiną kartoninių dėžių ir plastikinių buteliukų.
Aha, visgi turkai rūšiuoja! Verslininkė Aušra patvirtino, kad atliekų rūšiavimu labiausiai suinteresuoti darbo neturintys, benamiai ir kitaip likimo nuskriausti žmonės.
Jie gatvėmis važiuoja su tais dideliais maišais ant ratukų, kuičiasi konteineriuose, renka gatvėse, prie parduotuvių, gyvenamųjų namų įvairias supirkimui tinkamas atliekas, jas priduoda ir tokiu būdu gauna lirų duonai, kebabui ir kefyrui „Airanui“.
Beja, Aušra patvirtino, kad savo namuose turkai tikrai labai švarūs ir tvarkingi. Įdomu tai, kad savo sukauptas šiukles jie stato tiesiog už buto durų, patys jų neneša į konteinerius. Pasirodo, tam yra pasamdomas žmogus, kuris laikas nuo laiko praeina per visus laiptinės aukštus ir surenka paliktus maišelius.
Daugiau apie atliekų subtilybes Turkijoje Aušra papasakojo į kamerą. Kviečiu pažiūrėti.
-
Izmire vyrams labiausiai trūko sekso, moterims – kavos
Ką tik įsikūrėme Stambule. Atvykome praktiškai be incidentų: vienas iš dviejų mūsų autobusų važiuojant į oro uosto pasibučiavo šonais su turkų vaikinų vairuojamu juodu “Peugeot 206”. Teko sustoti ir aiškintis, kas kaltas. Po 10 minučių paaiškėjo, kad kaltas turkų neapdairumas (vairavom gi ne patys), ir jie išsiaiškins tarpusavy kada nors vėliau. Be mūsų.
Skrendant į Stambulą padariau vietinės reikšmės apklausėlę: kam ko trūko. Vaikinams - trumpai drūtai ir VIENBALSIAI - trūko meilės ir sekso. Jie su pavydu žiūri į tuos, kurie atvykę šeimomis. Nežinia, ar kaltas pavydas, bet jie vis dažniau skambina savo mylimosioms į Lietuvą. Beveik kaip seksas telefonu – 6 lt/min. :-) Vyrai, laikykitės, liko dar 10 dienų!
Mūsų merginoms labiausiai trūko miego ir tos lietuviškos kavos, kai į puodelį dedi du šaukštelius kavos ir užpili verdančiu vandeniu, na ir, žinoma, cukraus pagal skonį. Šią problemą dalis moterų iš dalies išsprendė atradusios “Starbucks”. Kofeino poreikis buvo numalšintas, tačiau lietuviškos kavos ilgesys nedingo.
Maistas Izmire buvo visai geras, nors jau ilgimės tradicinio lietuviško skonio. Tiesa, moterys pasigedom vyno. Toks jausmas, kad vyno jie nevartoja. Kavinėse, žinoma, jo yra, bet nė vienai ragavusiai nepatiko. Keletas mūsų kitą dieną pirko parduotuvėje kažkokį brangų (už 30 lirų, apie 60 litų), sako buvo visai nieko.
Izmire labai pasigedom šiukšliadėžių. Gal ir nepatikėsit, bet jų tiesiog nėra. Prie gyvenamųjų namų ar kavinių vietomis stovi konteineriai, bet į juos ką nors mesti nepatartina, nes gali susilaukti vietinių pakeisnojimų.
Apie rūšiavimą išvis nėra ką kalbėti. Ir nors jie naudoja baisiai daug plastikinių indų ir nuolat maukia vandenį iš plastikinių PET mažų buteliukų, plastikui skirto konteinerio nerasi nė su žiburiu. Ko truks Stambule – apklausą pažadu vėliau.
Dabar Stambule, šalia mūsų viešbučio, vos per kelis metrus, yra kažkoks restoranas - nuotraukoje matote pirmo susidūrimo su padavėjais akimirką. Artimiausios 10 dienų šiam barui garantuoja maksimalias apyvartas. Akivaizdu, kad restorano personalas, pamatęs būrį žaliai-geltonų, savo perspektyvas puikiai suprato. O mes savo ruožtu pamėginsime sutarti dėl nuolaidų - juk ~100 nuostabių klientų nesimėto, ar ne taip?
Gera naujiena - mūsų naujasis viešbutis turi padorų Wi-Fi. Padorų - reiškia tokį, prie kurio gali prisijungti daug lietuvių. Taigi nebereikės dalintis vienu interneto kabeliu kaip Izmire. Todėl šį savaitgalį dalis mūsų išnaudosime tvarkydami darbinius reikalus. Nes nuo antradienio turbūt ne darbai bus galvose.
Vakarykštė pergalė prieš libaniečius buvo saldi, kaip ir tikėjomės. Prieš varžybas visi gausiai dalinome interviu ir filmavomės užsienio televizijoms. Gražu žiūrėti, kaip lietuvaičiai, rišlia anglų kalba vieni per kitus dėsto čempioniškas prognozes ir laido juokelius. Viena Turkijos nacionalinė televizija paprašė, kad paskanduotume ką nors. Ta proga gavo “Ant kalno mūrus” ir “Viens, du, trys, graži Lietuva!”. Po varžybų - vėl interviu užsieniečiams. Toks jausmas, kad Lietuvos rinktinė be Lino Kunigėlio atsivežė dar dešimtis atstovų spaudai. Tik šneka jie visi nesusiderinę oficialios pozicijos - vieni sako, kad pusfinalyje nukalsim amerikiečius, o kiti - kad dar anksti prognozuoti ir būtina neprarasti susitelkimo.
Po pergalės vakar grįžo jėgos, o su jom - ir dainos į mūsų gatvės barą Izmire. Netgi įvyko neįtikėtinas dalykas - nepaisant tebesitęsiančio Ramadano, baro savininkas sutiko paleisti lietuviškų dainų CD, tiesa, ne itin garsiai. Tačiau garso pakako, kad suliptume ant stalų ir oštume pusę nakties kartu su Vytautu Kernagiu, Andrium Mamontovu ir, žinoma, Marijonu Mikutavičium.
O kadangi ošėme, žurnalistai gavo puikių vaizdų. Žybsėjo blykstės, operatoriai sukosi tarp stalų ieškodami kuo geresnių kadrų.
Vakar prie sirgalių prisijungė ir komentatorius Robertas Petrauskas. Jis visada aplanko mus, kokioj šaly bepalaikytume savo rinktinę - labai nuoširdus ir linksmas žmogus. Vienu momentu vienas aistruolis internetuose perskaitė, kad vis tik Lietuvai teks lošti ne su kinais, bet su Puerto Riku. Robertas negalėjo tuo patikėti, greit nubėgo prie viešbučio kompiuterio patikrinti šaltinių, ir grįžęs visiems apskelbė, kad informacija buvo klaidinga - lošime tikrai su kinais.
Dalis sirgalių - tų, kurie po Izmiro keliauja atgal Lietuvon - vakar naktį aplankė Lietuvos rinktinės krepšininkus. Viešbučio priimamajame pasigavo Mantą Kalnietį, o tasai sukvietė visus kitus. Krepšininkai noriai bendravo, fotografavosi, dalijo autografus. Ir visaip kaip dėkojo už palaikymą. Iš tiesų labai gaila, kad Stambule sirgalių gretos praretėjo.
Vakar pašvęsti į mūsų barą atvyko ir Romanas Buršteinas iš krepsinis.net. Puikus žmogus ir šaunus sporto žurnalistas! Sąmoningai nefilmuoja kontroversiškų skanduočių, idant vėliau neturėtų pagundos tų vaizdų panaudoti. Romanas mums atvežė linkėjimus iš trenerio Kęstučio Kemzūros. Čia nufilmavom, kaip jis juos perdavė.
O čia ir patys linkėjimai. Ačiū, treneri!
-
Šiukšliavežio nuotykiai per televizorių ir internete!
Oficialiai “Šiukšliavežio nuotykiai” baigėsi, juos parodė per televizorių, o dabar galima žiūrėti ir internete.
Tačiau p. Marcinkevičiui ir jo kolegoms nuotykiai tęsiasi. Kai tik bus kokių įdomesnių naujienų, būtinai pranešime.
-
Marcinkevičius: šiukšlės – viskas, ko žmogui nereikia?
Šiandien esu nusiteikęs gan filosofiškai. Tokia nuotaika mane užplūdo, perskaičius komentatoriaus Vyr žinutę apie tai, kaip iš konteinerio traukė vienadienius viščiukus. Pašiurpau pats ir bijau net pagalvoji kaip būtų sureagavę mano vaikai.Kas yra šiukšlė? “Šiukšlė – tai viskas, ko žmogui nereikia (todėl privalote viską išvežti)”, beveik kasdien girdžiu iš mūsų gyventojų šį labai paprastą ir universalų apibrėžimą.
Iš pirmo žvilgsnio gal šis teiginys ir teisingas, bet kai tokiais nereikalingais tampa vienadieniai visčiukai arba kačiukai, tai diskutuoti apie atliekų rūšiavimą apskritai yra bergždžias reikalas.
Mes stengiamės nenaudoti žodžio “šiukšlės”, vietoj jo naudojame – “atliekos”. Atrodo, smulkmena, bet vien pakeitę žodį pamatome, kad ne viskas tinka jūsų šiukšlių kibirui.
Žodis “šiukšlė” turi neigiamą prasmę, o, va, “atlieka” yra daug teigiamesnė. Šiukšles pradėję vadinti atliekomis pamatysime, kad yra daiktų, kurie mums lyg ir nebereikalingi, bet dar gali tarnauti kitoms reikmėms arba kitiems žmonėms.
Jums turbūt gerai žinoma situacija, kai prie konteinerių stovi išrikiuoti šaldytuvas, klozetas, spintos ar lovos. Dažnai taip rikiuojami daiktai būna visai neblogos būklės, ir esu įsitikinęs, dar galėtų būti naudojami kitų žmonių.
Taip sakau, nes ir pats esu vieną šaldytuvą nuo laiptinės pasiėmęs. Nuvežiau į kaimą, iki šiol naudojam. Žmonės man dažnai siūlo visokių jiems nereikalingų daiktų. Na, 5 šaldytuvų ar kieno nors naudotų klozetų man nereikia. Bet jei Jūs prieš išmesdami labiau pamąstytumėte, gal surastumėte, kur tą daiktą dar panaudoti.
Mano viena pažįstama pasakojo, kad norėjo atsikratyti didelės senos (bet nesulūžusios) stintos. Iš pradžių galvojo viską išardyti ir pasiegti kaip dauguma daro – pastatyti prie namo konteinerio, tačiau ji visgi paskelbė skelbimą apie dovanojamą daiktą. Ir, ką manot, po dienos atsirado šeima, kuriai tos spintos reikėjo. Mano pažįstama išvengė ardymo darbų ir dar dovanų gavo šampano butelį, o spinta pradėjo naują gyvenimą.
Panašiai galima sakyti ir apie atliekų rūšiavimą. Tai, kad išgertas mineralinio vandens butelis jums yra nebereikalingas, dar nereiškia, kad jis yra šiukšlė. Juk jį lengvai galima perdirbti ir vėl pagaminti naudingą daiktą.
Įmonės oficialus tinklapis
Užsiprenumeruokite
Naujausi komentarai
- Ar pavyks monopolizuoti ir Vilniaus atliekų rinką? | VSA apie Gaila, kad pinigai nekvepia
- Nuo gatvių šlavėjų iki begarsių vakuuminių valytuvų apie Nuo gatvių šlavėjų iki begarsių vakuuminių valytuvų
- Zivile apie Ispanijoje atliekų rūšiavimas prasideda namuose
- Vita apie Ispanijoje atliekų rūšiavimas prasideda namuose
- Leninas ant sienos, dokumento kopija per “kalkę” | VSA apie Popierius ir jo naudojimo ypatumai
- Stiklas: priduodam, rūšiuojam ar metam į pamiškę? apie Plastiko savybės ir rūšiavimas
- Dali.us apie Stiklas: priduodam, rūšiuojam ar metam į pamiškę?
- Stiklas: priduodam, rūšiuojam ar metam į pamiškę? | VSA apie Lietuviška vartojimo istorija: tada ir dabar
- Lietuviški maisto atliekų rūšiavimo ypatumai apie Lietuviški maisto atliekų rūšiavimo ypatumai
- Lietuviški maisto atliekų rūšiavimo ypatumai | VSA apie Lietuviška vartojimo istorija: tada ir dabar
- Komunalinių atliekų surinkimo būdai: tada ir dabar apie Komunalinių atliekų surinkimo būdai: tada ir dabar
- Vankuveryje – lokiai, pas mus katės ir jaunikiai | VSA apie Bernvakaris kartu su šiukšliavežiu
- Naudokis visus metus, mokėk tik už 11 mėn. | VSA apie „VSA Vilnius“ apmokestina tinklaraštį (Balandžio 1-osios pokštas)
- VSA apie Plastiko buteliai pavirto gražia Kauno miesto egle
- Dali.us apie Plastiko buteliai pavirto gražia Kauno miesto egle
Temos
- Atliekų rūšiavimas (45)
- Atrakcijos (22)
- Ekologija (33)
- Krepšinio čempionatas 2010 (12)
- Krepšinio čempionatas 2011 (7)
- Laisva spauda rašo (29)
- Lietuviška vartojimo istorija (13)
- Pasiūlymai (11)
- Pastebėjimai (49)
- Šiukšliavežio nuotykiai (19)
Paskutiniai įrašai
- Ar pavyks monopolizuoti ir Vilniaus atliekų rinką?
- Ispanijoje atliekų rūšiavimas prasideda namuose
- Leninas ant sienos, dokumento kopija per “kalkę”
- Nuo gatvių šlavėjų iki begarsių vakuuminių valytuvų
- VSA darbuotojas p. Adofas: Tuomet vežėme ir sužeistuosius, ir žuvusius laisvės gynėjus
- Stiklas: priduodam, rūšiuojam ar metam į pamiškę?
- Švenčių proga daugiau šiukšlių
- Lietuviški maisto atliekų rūšiavimo ypatumai
- Vankuveryje – lokiai, pas mus katės ir jaunikiai
- Komunalinių atliekų surinkimo būdai: tada ir dabar
- Naudokis visus metus, mokėk tik už 11 mėn.
- Kaip elgtis su stambiagabaritėmis atliekomis?
- Plastiko buteliai pavirto gražia Kauno miesto egle
- Kuo nusikalto gyvūnai?
- Plastiko savybės ir rūšiavimas
Žymos
Skaitome apie Vilnių ir ne tik Vilnių
- Andrius Užkalnis
- Common Sense
- Ežiukas Vilniuje
- Gnomas
- Išmanija
- Kleckas
- Mylimas Vilnius
- Noriu groti
- Pragaro virtuvė
- Rokiškis
- Šūdų kultas
- utyra.lt
- Vidmantas Nuolaida
- Vilniausmeras
Įrašų archyvas
- Sausis (2012) (6)
- Gruodis (2011) (8)
- Lapkritis (2011) (9)
- Spalis (2011) (5)
- Rugsėjis (2011) (8)
- Rugpjūtis (2011) (6)
- Liepa (2011) (4)
- Birželis (2011) (1)
- Gegužė (2011) (1)
- Balandis (2011) (3)
- Kovas (2011) (2)
- Sausis (2011) (1)
- Gruodis (2010) (1)
- Lapkritis (2010) (2)
- Spalis (2010) (3)
- Rugsėjis (2010) (7)
- Rugpjūtis (2010) (5)
- Liepa (2010) (6)
- Birželis (2010) (2)
- Gegužė (2010) (4)
- Balandis (2010) (10)
- Kovas (2010) (5)
- Vasaris (2010) (2)
- Sausis (2010) (2)
- Gruodis (2009) (6)
- Lapkritis (2009) (3)
- Spalis (2009) (2)
- Rugsėjis (2009) (5)
- Rugpjūtis (2009) (6)
- Liepa (2009) (3)