Posts Tagged ‘stambiagabaritės’

• Marcinkevičius: šiukšlės – viskas, ko žmogui nereikia?

  Date: 2010.05.11 | Category: Atliekų rūšiavimas, Pastebėjimai, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 3

  Šiandien esu nusiteikęs gan filosofiškai. Tokia nuotaika mane užplūdo, perskaičius komentatoriaus Vyr žinutę apie tai, kaip iš konteinerio traukė vienadienius viščiukus. Pašiurpau pats ir bijau net pagalvoji kaip būtų sureagavę mano vaikai.

  Kas yra šiukšlė? “Šiukšlė – tai viskas, ko žmogui nereikia (todėl privalote viską išvežti)”, beveik kasdien girdžiu iš mūsų gyventojų šį labai paprastą ir universalų apibrėžimą.

  Iš pirmo žvilgsnio gal šis teiginys ir teisingas, bet kai tokiais nereikalingais tampa vienadieniai visčiukai arba kačiukai, tai diskutuoti apie atliekų rūšiavimą apskritai yra bergždžias reikalas.

  Mes stengiamės nenaudoti žodžio “šiukšlės”, vietoj jo naudojame – “atliekos”. Atrodo, smulkmena, bet vien pakeitę žodį pamatome, kad ne viskas tinka jūsų šiukšlių kibirui.

  Žodis “šiukšlė” turi neigiamą prasmę, o, va, “atlieka” yra daug teigiamesnė. Šiukšles pradėję vadinti atliekomis pamatysime, kad yra daiktų, kurie mums lyg ir nebereikalingi, bet dar gali tarnauti kitoms reikmėms arba kitiems žmonėms.

  Jums turbūt gerai žinoma situacija, kai prie konteinerių stovi išrikiuoti šaldytuvas, klozetas, spintos ar lovos. Dažnai taip rikiuojami daiktai būna visai neblogos būklės, ir esu įsitikinęs, dar galėtų būti naudojami kitų žmonių.

  Taip sakau, nes ir pats esu vieną šaldytuvą nuo laiptinės pasiėmęs. Nuvežiau į kaimą, iki šiol naudojam. Žmonės man dažnai siūlo visokių jiems nereikalingų daiktų. Na, 5 šaldytuvų ar kieno nors naudotų klozetų man nereikia. Bet jei Jūs prieš išmesdami labiau pamąstytumėte, gal surastumėte, kur tą daiktą dar panaudoti.

  Mano viena pažįstama pasakojo, kad norėjo atsikratyti didelės senos (bet nesulūžusios) stintos. Iš pradžių galvojo viską išardyti ir pasiegti kaip dauguma daro  – pastatyti prie namo konteinerio, tačiau ji visgi paskelbė skelbimą apie dovanojamą daiktą. Ir, ką manot, po dienos atsirado šeima, kuriai tos spintos reikėjo. Mano pažįstama išvengė ardymo darbų ir dar dovanų gavo šampano butelį, o spinta pradėjo naują gyvenimą.

  Panašiai galima sakyti ir apie atliekų rūšiavimą. Tai, kad išgertas mineralinio vandens butelis jums yra nebereikalingas, dar nereiškia, kad jis yra šiukšlė. Juk jį lengvai galima perdirbti ir vėl pagaminti naudingą daiktą.

• Spauda rašo “kaina mažės”, bet iš tiesų ji didės

  Date: 2009.07.27 | Category: Laisva spauda rašo | Response: 2

  

  Du dalykai, dėl ko nusprendėme parašyti apie stambiagabarites atliekas:

  1. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas, kurio niuansus pirmoji paskelbė „Vilniaus diena“, o vėliau ir kita žiniasklaida;
  2. praeitą savaitę sulaukėme beveik pusšimčio gyventojų skambučių, kurie teiravosi, kiek gi kainuoja stambiagabaričių atliekų išvežimo paslauga.

  Prieš porą savaičių portalai paskelbė, kad „Šiukšlių išvežimas Vilniuje turėtų pigti 1-5 centais„. Mūsų nuomone, pateikiama informacija yra ne visiškai teisinga, ir tokį faktą skelbiančios antraštės (portalai percitavo BNS pacituotą „Vilniaus dieną“) nors ir džiugina, tačiau visgi klaidina vilniečius.

  Visų pirma, priešingai nei rašoma „Vilniaus dienos“ straipsnyje, dabar stambios ir bešeimininkės atliekos vežamos tik tuomet, kai jos tikrai egzituoja ir yra gyventojų poreikis jas išvežti. Todėl gyventojai iki šiol mokėjo tik tą mėnesį, kurį tokios atliekos buvo surinktos ir išgabentos. O pagal naują tvarką, kuri padės veikti nuo rugpjūčio 1 d., bus skaičiuojami papildomi 3 centai už buto kvadratinį metrą visiškai neatsižvelgiant į realų poreikį. Tai reiškia, kad daugeliui klientų atliekų vežimo kaina – priešingai nei teigiama antraštėse – padidės.

  Kitas aspektas – dėl gyventojų, kurie naudojasi šachtomis. Cituojame „Vilniaus dieną“:

  Mažės ir atliekų surinkimo iš šachtinių konteinerių įkainiai. Tokių daugiabučių namų gyventojai, kurių laiptinėse įrengtos atliekų šachtos, dabar už šiukšlių išvežimą moka iki 50 proc. daugiau, nei įprastais konteineriais besinaudojantys vilniečiai. Pagal naująją tvarką maksimalus tarifas šachtinių konteinerių naudotojams bus keliamas ne daugiau kaip iki 30 proc. reiškia, atliekų tvarkymas jiems atpigs 5 centais nuo buto vieno kv. metro.

  Čia labai svarbu paminėti, kad realybėje yra atvejų, kai papildomą 50 proc. mokestį už atliekų surinkimą iš šachtinių konteinerių taikė tik tos daugiabučius administruojančios bendrovės, kurios turi išskirtines sąlygas. Pavyzdžiui, mūsų žiniomis, „Lazdynų būstas“ (priklauso UAB „City Service“ –> „Rubicon Group“) atliekų surinkimo paslaugas perka iš „Ecoservice“ (kuri irgi priklauso „Rubicon Group“), o kai kurių namų gyventojams, turintiems šachtas, tai kainuoja 0,321 Lt/m2.

  Kiti daugiabučių administratoriai, nesusiję su „Rubicon Group“, paprastai lanksčiau renkasi atliekų vežėją, todėl nemonopolinėje rinkos dalyje šachtinių konteinerių naudotojams kainos paprastai yra minimalaus dydžio – 0,232 Lt/m2, o tas galimas papildomas 50 proc. mokestis netaikomas.

  Tai reiškia, kad daugiabučių namų gyventojai, kurių laiptinėse įrengtos atliekų šachtos, dabar už šiukšlių išvežimą moka tiek pat, kiek įprastais konteineriais besinaudojantys vilniečiai – išskyrus tuos, kurie yra papuolę į monopolinę sistemą. Taigi naujoji savivaldybės tvarka truputėlį pažabos monopolininkų apetitą, tačiau neturės jokios įtakos kainai tiems vartotojams, kurie šiuo metu su jais neturi reikalų. Pastariesiems šiukšlių išvežimas neatpigs, nes ir taip buvo taikomas minimalus.

  Taip pat norime atkreipti dėmesį ir į trečią aspektą. Monopolijų simboliniai suvaržymai yra iš principo teigiamas dalykas rinkai, tačiau savivaldybė, inicijuodama šachtinių konteinerių įkainių mažinimą, tuo skatina žmones ir toliau naudotis šachtomis.

  Šachtos turi neigiamą įtaką gyventojų gyvenimo kokybei, švarai ir sveikatai. Niekam ne paslaptis, kad dar sovietmečiu gamintų šachtų sudėtyje yra asbesto (apie jo poveikį, žmogaus sveikatai galite paskaityti čia, kur pristatoma graži privati iniaciatyva), o nuolat naudojamose šachtose knibžda tarakonai ir sandeliuojasi askaridžių, spalinių bei mažujų kaspinuočių kiaušinėliai.

  Todėl mes manome, kad savivaldybė turėtų skatinti šachtų atsisakymą ir pakeitimą šiuolaikinėmis alternatyvomis. Pavyzdžiui, požeminiais konteineriais. Tuo tarpu panašūs savivaldybės sprendimai skatina žmones ir toliau naudotis šachtomis, kas kertasi su viešuoju interesu gyventi švariai ir sveikai.

  Ir paskutinė detalė, į kurią spauda neatkreipė dėmesio. Vilniaus miesto savivaldybė, pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą iki 2009 m. turėjo užtikrinti, kad Vilniaus mieste veiktų 11 didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių, į kurias gyventojai galėtų tokias atliekas pristatyti nemokamai. Cituojame šito plano 98.3 punktą:

  98.3. iki 2009 metų užtikrinti, kad būtų įrengta ne mažiau kaip viena didelių gabaritų atliekų (baldų, statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, pavojingų buitinių atliekų, antrinių žaliavų, biologiškai skaidžių atliekų) surinkimo aikštelė 50000 gyventojų, tačiau ne mažiau kaip viena tokia aikštelė savivaldybės teritorijoje, taip pat šios atliekos surenkamos ir kitokiais būdais (pvz., apvažiuojant turėtojus). Atsižvelgdamos į savivaldybių teritorijų specifiką ir faktinį minėtų aikštelių įrengimo poreikį, savivaldybės gali taikyti griežtesnius didelių gabaritų atliekų aikštelių įrengimo reikalavimus. Didžiųjų miestų savivaldybių (Alytaus, Klaipėdos, Kauno, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus) gyventojams atstumas iki tokių aikštelių turėtų būti ne daugiau kaip 5 kilometrai, o kitų savivaldybių gyventojams – ne daugiau kaip 10 kilometrų.

  Tačiau šiandien tokių aikštelių yra tik viena. Ją valdo „Ecoservice“, ji pagal sutartį su savivaldybe nuo 2009 m. vasario priima didžiąsias atliekas iš Vilniaus miesto gyventojų nemokamai.

  Jei Vilniaus miesto savivaldybė laiku būtų pasirūpinusi reikiamu kiekiu  nemokamų aikštelių, skirtų stambiagabaritėms atliekoms, ko gero, nuo šio rugpjūčio 1 d. nereikėtų gyventojams už tokias šiuksles mokėti papildomai. Mums nebūtų labai etiška spręsti, kas kaltas dėl to, kad tokios nemokamos aikštelės neatsirado, tačiau mes matome šio nesprendimo pasekmes – padidėjusius mokesčius paprastiems gyventojams.