Posts Tagged ‘stiklas’

• Stiklas: priduodam, rūšiuojam ar metam į pamiškę?

  Date: 2012.01.05 | Category: Lietuviška vartojimo istorija | Response: 1

  Ką tik pasitikome Naujuosius metus, šventę, kurios, ko gero, daugelis neįsivaizduoja be taurės šampano. Po jų konteineriai, o deja ir gatvės akivaizdžiai prisipildė didesne dalimi stiklo taros. Todėl šią “Lietuviškos vartojimo istorijos” temą skiriame stiklui ir jo rūšiavimo ypatybėms papasakoti.

  Gaminti stiklą pradėjo egiptiečiai

  Interneto enciklopedijoje rašoma, kad pirmąją stiklo dirbtuvę archeologai rado Tel el Amarnoje (Egipte), 1370 m. pr. m. e. Pasirodo  jau senovės egptiečiai skyrė didelį dėmesį butelių formai, darydami juos žmogaus ar kokios nors daržovės formos. O Kryžiaus žygių metu, stiklo gaminių gamyba atkeliavo ir į Europą.

  Taip stiklo gaminių tradicijos pasiekė ir Lietuvą. Archeologiniai tyrimai liudija, jog Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje stiklas buvo lydomas jau XI – XIII a. 1547 m. Didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas suteikė privilegiją Vilniuje steigti stiklo manufaktūrą ir prekiauti stiklo dirbiniais. Tai buvo buvo pirmoji Lietuvos valstybėje stiklo manufaktūra, davusi pradžią kurtis kitoms. Netgi manoma, kad tai seniausia Lietuvos pramonės šaka, kurios atsiradimas užfiksuotas istoriniuose šaltiniuose.

  Tobulėjant stiklo pramonei, buvo atrasta ir kaip išgauti spalvotą stiklą. Žalias, mėlynas ar rudas stiklas gaminamas pridedant į stiklo žaliavos mišinį atitinkamo metalo oksido.

  Sovietiniais laikais stiklinė tara buvo viena pagrindinių priemonių laikyti maisto gaminiams. Pienas, grietinė ir dauguma kitų produktų buvo pilami būtent į stiklinius indus. Tuo pačiu susiformavo ir antrinio jų panaudojimo tradicijos. Vienus indus, pavyzdžiui stiklainius, žmonės išplaudavo ir supildavo naujas uogienes, o kitus, taip lengvai namų buityje nepritaikomus, tokius kaip buteliai nuo gėrimų, nešdavo į taros supirktuves.

  Matyt, dauguma atsimenat kaip būdami vaikais iškraustydavome tėvelio sandėliuką, susirinkdavome butelius ir temdavome juos į taros supirktuvę. O už gautas kapeikas ir rublius prisipirdavome “Paršiuko Čiuko” ir dar kaži kokių saldainių ar lipdukų su mašinytėm.

  Bet net ir tada tas stiklas keliaudavo arba į gamyklas, kur tuos butelius plaudavo ir dezinfikuodavo ir vėl gėrimėlio pripildavo, arba į stiklo perlydymo gamyklas. Juk visi gerai žinome, kad tuos žalius butelius nuo šampano gamina būtent iš perdirbto (perlydyto) stiklo.

  

  

  Stiklo taros gausa skatina antrinį jo naudojimą

  Nors dabar maisto pakuotėms dažniau naudojamas plastikas, tačiau smarkiai išaugęs vartojimas ir gaminių įvairovė nesumažino stiklo taros poreikio. O stiklinių indų patogumo džiaugsmą pakeitė nerimas, kad ne visi žmonės suvokia, kaip elgtis su nebereikalingais ar sudužusiais stiklo gaminiais, bei neatsakingai išmestų jų daroma žala gamtai.

  Tiek gamtoje, tiek mieste galima aptikti didelius stiklo butelių ar jų duženų kiekius. Tokios atliekos ypač pavojingos žmonėms ir gyvūnams, kurie lengvai gali susižaloti. Be kita ko, stiklas gamtoje suyra tik per 900 m. Todėl nepaprastai svarbu tinkamai pasirūpinti tolimesniu nebereikalingų stiklo pakuočių ir gaminių likimu.

  Butelius, tinkamus naudoti antrą (trečią, o gal ir ketvirtą) kartą priima prekybos centrai ar taros supirktuvės. Taip žmogus gali atgauti už tarą sumokėtus pinigus.

  Kitą, sudužusią ar supirkimui netinkančią, stiklo tarą privalu mesti į stiklui skirtus rūšiavimo konteinerius. Iš jų mes ar kiti atliekų vežėjai, surinktą stiklą priduoda į gamyklas, kurios jį išrūšiuoja ir perlydo į naujus gaminius. Taip išvengiama sunkiai yrančių atliekų savartynuose.

  Vieni tvarkingai rūšiuoja, kiti varto konteinerius ir uždarbiauja

  Reikia pastebėti, jog mūsų šalyje egzistuoja ir stiklo dūžio supirkimo punktai. Mes su kitais atliekų vežėjais vienbalsiai sutariam, jog šių punktų atsiradimas paskatino asocialius asmenis niokoti (laužyti, deginti) spalvotus konteinerius bei išrinkti tinkamą pridavimui žaliavą.

  “Jei šie žmonės stiklinius butelius rinktų iš pievų, miškų, parkų tuomet galėtume sakyti, kad jie tikrai daro gerą darbą ir dar tokių būdu užsidirba, - sako Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė, mūsų atstovė spaudai. – Tačiau, kai dėl šio uždarbio yra sugadinami konteineriai, užteršiama aplinka aplink juos, tuomet tai didelė žala konteinerių prižiūrėtojui, atliekų tvarkytojui, teritorijos valytojui ir beabejo tos vietos gyventojams”.

  

  Stiklo rūšiavimo pagrindai

  Šios šventės – gera proga pradėti rūšiuoti stiklą. Šiuo metu jo tikrai itin daug, tad būtinai paeksperimentuokite ir paskaičiuokite, kiek prirūšiuosite.

  Taigi, prieš išmesdami bet kokią stiklinę tarą nepatingėkite ją paskalauti, ypač jei toje taroje buvo kas nors riebaus (aliejaus, grietinės, majonezo).

  Metalinius žiedelius ir kamštelius perdirbimo gamykose atsijos magneto pagalba, o visos popierinės etiketės lydant stiklą sudegs ir suirs, tad didelės būtinybės jas nulupti tikrai nėra.

  Atkreipkite dėmesį, kad į stiklo konteinerius negalima mesti porceliano, krištolo, keramikos šukių, elektros lempučių.

  Na, o kaip vyksta stiklo perdirbimo procesas, siūlome pažiūrėti šiame reportaže.

• Gamtos mokslų mokytojai to nežinojo. O jūs? (faktai)

  Date: 2010.11.02 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija | Response: 11

  

  Buvome pakviesti skaityti paskaitą apie atliekų rūšiavimo faktus, įpročius, mitus ir tikrovę. Pasirodo, jau keleri metai iš eilės Vilniaus mokyklų gamtos mokslų (biologijos, geografijos) mokytojams rengiami kelių dienų seminarai aplinkosaugos klausimais.

  Mes jiems pasakojome apie esamą atliekų sistemą ir atliekų rūšiavimo mitus bei realybę, kiti – apie oro taršą, garso įtaką žmonių sveikatai ir pan.

  Esminis dalykas, kurį supratome per/po šios paskaitos, kad tai, kas mums atrodo savaime aišku, kitiems – net ir gamtos mokslų mokytojams – yra tamsus miškas. Turim mintyje tai, kad, rodos, savaime aišku, ką ir kaip reikia mesti/nemesti į rūšiavimo konteinerį, o, pasirodo, tai didelė paslaptis, ir gyventojams kyla daug neaiškumų.

  Įkvėpti tokio patyrimo norime pasidalinti informacija iš mūsų pranešimo mokytojams.

  Ar žinote, kad per metus Lietuvoje susikaupia apie 1,3 mln. tonų komunalinių atliekų? O vienas Lietuvos gyventojas per metus komunalinių atliekų sugeneruoja apie 400 kg? Internetuose rašo, kad panašiai tiek pajėgūs iškelti tik mūsų Lietuvos galiūnai ☺

  Didžiąją dalį komunalinių atliekų – 83 proc. – sudaro mišrios komunalinės atliekos (jos keliaują į sąvartynus). Antrinės žaliavos, t.y. tos, kurias išrūšiuoja gyventojai ir įmonės, sudaro vos 6 proc. Tiesa, šis skaičius, kai per televizorių kalba koks valdžios vyras, dažnai tampa didesnis, bet visgi oficialiose ataskaitos jis yra tik toks. Likusius procentus sudaro kitokios atliekos, kaip, pavyzdžiui, tekstilė, stambiagabarinės atliekos ir pan.

  

  Panagrinėjus komunalinių atliekų srautą paaiškėja, kad net 44 proc. viso to, ką vilnietis nuleidžia į atliekų šachtą, yra biodegraduojančios atliekos (virtuvės atliekos, augalai, vienkartinės nosinaitės, tualetinis popierius, gyvunų kakučiai ir pan.). Taigi, visos šios gėrybės keliauja į savartyną, ten pūva, genda, į atmosferą meta tonas anglies dioksido, skleidžia nosį riečiančius kvapus. O mes jų vis tiek nerūšiuojam, surinkimo sistemos neturim, vasarą skundžiamės kvapais, įvairiais šachtose gyvenančiai gyviais, bet…. taip esame įpratę.

  Taigi maisto nerūšiuojame, nes neturime tam sąlygų, tačiau skaičiai rodo, kad nesame linkę rūšiuoti ir tų atliekų, kurioms šiokias tokias sąlygas visgi turime. Taigi, skaičiukai rodo, kad net 35 proc. visų komunalinių atliekų sudaro popierius, plastikas, stiklas bei metalas.

  Pabandykim įsivaizduoti, kad visi gyventojai kruopščiai rūšiuoja popierių, plastiką, stiklą, metalą, biodegraduojančias atliekas, tekstilės gaminius, visi atliekų veižėjai viską surenka, surūšiuoja, paruošia perdirbimui, o perdirbėjai perdirba. Tokiu įdealiu atveju mūsų sąvartynuose nugultų ne 83 proc. atliekų, o tik 21 proc.! Įsivaizduojate?! Sąvartynai neskleistų tokio kvapo, galiausiai, ir atliekų kiekiai taip greit nesikauptų.

  Tokie tad mūsų lietuviškį šiukšlių generavimo faktai ir truputis svajonių.

• Šiukšliavežiai irgi skaito tinklaraščius

  Date: 2010.10.11 | Category: Atliekų rūšiavimas, Atrakcijos | Response: 1

  

  Nuo šiol ir mūsų šiukšliavežiai skaito tinklaraščius. Aišku, skaito ne visus, o tik tuos, kurie rašo apie jų darbą. Taigi, jei rašysit apie mūsų darbą, rizikuojate patekti į informacijos lentą

  

  

  Kodėl jie apie mus rašo? Todėl, kad truputį daugiau nei prieš savaitę pas mus lankėsi keturi labai skirtingai įdomūs tinklaraštininkai:Powiukė, Naminis, Rokiškis bei vienas iš Milžinų.

  Šiaip ekskursijų neorganizuojame. Matyt, dėl to, kad duoną sau uždirbame ne iš šios veiklos.

  Tačiau kartais, kai kažkas tikrai domisi ir nori pamatyti, kaip tvarkome į spalvotus konteinerius išmestas surūšiuotas atliekas, pakviečiame į svečius.

  Gal nukambės kažkaip įtartinai, bet tokio nuoširdaus, paprasto, be įtampos pabendravimo neturėjom jau senokai. Ačiū tinklaraštininkams! Daug klausimų, daug atsakymų, kiekvienam savi atradimai, pamąstymai, susirūpinimas vartojimo mąstais.

  Taikliausiai tai, ką veikėme tą šaltą vakarą, aprašė Powiukė, viskas chronologiškai teisinga, daug nuotraukų, šiek tiek filmuotos medžiagos. Naminis ieškojo aludario ir šiukšliavežio sankirtų. Ieškodamas vis užkliūdavo už supresuotų plastikinių butelių

  Daugiausiai egzistencinių apmąstymų apie žmones ir jų generuojamas/gaminamas šiukšles savo šedevraliam straipsnyje aprašė Rokiškis. Vienareišmiškai rekomenduojam jį paskaityti.

  Taipogi, nerealiai fantastiška galimybė - šiukšlių ornamentiką naudoti kompiuterio darbastalio fonui. Beje, tai labai ekologiška! Tokių rudeniškai nuteikiančių vaizdų paruošė tas pats Rokiškis, mes bandysim ateityje padėlioti žiemiškų, o gal ir pavasarinių

  Ačiū Jums už turiningai praleistą laiką. O mes ir toliau skelbiam, kad ekskursijų neorganizuojam, tačiau jau ir vėl laukiam entuziastingai nusiteikusių moksleivių autobuso.

• Geriau jokio konteinerio, nei užminuotas! (video)

  Date: 2010.09.29 | Category: Atliekų rūšiavimas, Krepšinio čempionatas 2010 | Response: 0

  

  Ką gi, po netrumpos pauzės, bet visgi kurpiu paskutinį tekstuką apie bronzinę Turkiją. Paskutinysis - kaip ir priklauso – apie šiukšles. Pauzės priežastis – grįžus Lietuvon sirgimas už Lietuvos rinktinės vyrus komplikavosi į gimtinėje siaučiantį gripą

  Lietuviai pamėgę Turkiją kaip atostogų šalį, todėl niekam ne naujiena, kad ten pakelėse šiukšlių mėtosi gausiai. Prieš 6 metus man teko atostogauti Kemere. Žinoma, viešbučio teritorijoje šiukšlės į akis nekrenta, bet užtenka išeiti už viešbučio ribų…..

  Šįkart Turkijoje laiką leidome tikrai ne 5* viešbučio teritorijoje, todėl jau po kelių dienų masiškai pasigedom šiukšliadėžių. Izmire jų apskritai beveik nebuvo, vietomis galima buvo pamatyti stovinčius nedidelius konteinerius. Stambule situacija kiek kitokia: nedidelės šiukšliadežės prisuktos gan aukštai prie apšvietimo stulpų, didesnėse aikštėse galima išvysti viena kitą konteineriuką.

  Šiukšliadėžių nebuvimo pasekmė – purvinos gatvės, besimėtantys buteliukai nuo vandens, čipsų pakeliai, saldainių popierėliai ir pan.

  

  Visgi ryte už lango būdavo beveik švaru (vadinasi, naktimis jie tvarkydavosi), o, va, po pietų viešbučio prieigose mus pasitikdavo vis didėjančio šiukšlyno peizažai ir valkataujantys katiniukai.

  Vietiniai turkai visgi mus tikino, kad jie yra švarūs žmonės, o ypač švarūs savo namuose. Dėl gatvėse besimėtančių gėrybių problemos jie nedaro, nes tai žymiai geriau nei užminuoti konteineriai ar užsiminavę savižudžiai juose. Su tokiais argumentais negali nesutikti!

  Pirmomis dienomis naiviai bandžiau ieškoti rūšiavimo konteinerių. O kai turkų paklausiau, ar jie rūšiuoja atliekas – švelniai tariant likau nesuprasta. Turkijos didmiesčio gyventojas tokių dalykų nedaro ir tikrai, bent artimiausiu metu, nesiruošia pradėti.

  Izmyre jau kurį laiką gyvenanti lietuvė verslininkė Aušra man pasakojo, kad ir jai, apsigyvenus šioje šalyje, toks klausimas buvo kilęs ir ji juo domėjosi. Esmė labai paprasta – valstybinės politikos šiuo klausimu ten nėra, todėl nėra prasmės vargti ieškant rūšiavimo konteinerių. Nors vėliau prisipažino mačiusi kažkokį spalvotą konteinerį stiklui, tačiau prigrūsta ten buvo bet ko. Tiesa, Stambulo oro uoste rūšiavimo šiukšlių dėžės vis tik yra. Vadinasi, ne viskas taip blogai.

  Tuo, kad ne viskas taip blogai, kaip man atrodė iš pirmo žvilgsnio, įsitikinau, kai mieste sutikau žmogelį su ratukais, vežantį didelį maišą, kupiną kartoninių dėžių ir plastikinių buteliukų.

  Aha, visgi turkai rūšiuoja! Verslininkė Aušra patvirtino, kad atliekų rūšiavimu labiausiai suinteresuoti darbo neturintys, benamiai ir kitaip likimo nuskriausti žmonės.

  

  Jie gatvėmis važiuoja su tais dideliais maišais ant ratukų, kuičiasi konteineriuose, renka gatvėse, prie parduotuvių, gyvenamųjų namų įvairias supirkimui tinkamas atliekas, jas priduoda ir tokiu būdu gauna lirų duonai, kebabui ir kefyrui „Airanui“.

  Beja, Aušra patvirtino, kad savo namuose turkai tikrai labai švarūs ir tvarkingi. Įdomu tai, kad savo sukauptas šiukles jie stato tiesiog už buto durų, patys jų neneša į konteinerius. Pasirodo, tam yra pasamdomas žmogus, kuris laikas nuo laiko praeina per visus laiptinės aukštus ir surenka paliktus maišelius.

  Daugiau apie atliekų subtilybes Turkijoje Aušra papasakojo į kamerą. Kviečiu pažiūrėti.

• Rūšiuoti galima ir dykumoje

  Date: 2010.07.12 | Category: Atliekų rūšiavimas, Pastebėjimai | Response: 1

  

  Šias nuotraukas mums atsiuntė vilnietė Rūta.

  Ir laiškelį parašė:

  “Su šeima gyvename Vilniuje, esame Jūsų klientai, retsykiais paskaitinėju, ką rašote savo blog’e. Rašau Jums ne skundą ar pageidavimą, o tiesiog noriu pasidalinti savo pastebėjimu apie rūšiavimą.

  Mūsų šeima rūšiuoja, vaikai taip pat jau įprato viską dėlioti į skirtingas šiukšliadėžes. Kaip rašėte savo tinklalapyje, kad “17 kartų atliktas veiksmas tampa įpročiu”, tai mes galim drąsiai patvirtinti, kad įprotis rūšiuoti yra labai stiprus.

  Rūšiuojame ne tik namie, bet ir kelionėse, visada ieškome specialios paskirties konteinerių, stengiamės plastikinius buteliukus nuo vandens mesti į tinkamas šiukšliadėžes.

  Šįsyk važiuodama su vyru ir draugais per dykumą iš Los Andželo į Las Vegasą tikrai labai nustebau – vidury dykumos esančioje apžvalgos aikštelėje radome visą rinkinį rūšiavimo konteinerių. Tai, kad rūšiuoti galima miestuose ar gyvenvietėse nieko nestebina, tačiau rūšiuoti dykumose neplanavome

  Taigi tiesiog noriu pastebėti, kad jei žmonės sugeba rūšiuoti atliekas net dykumose (kur karštis gniaužia kvapą ir visi stengiasi kuo mažiau judėti), tai Vilniuje apskritai neturėtų kilti jokių problemų ir šis reiškinys turėtų būti masinis. Deja, mes, rūšiuojantieji, kol kas esame baltos varnos, ir man labai norėtųsi, kad tai kuo greičiau pasikeistų. Todėl siunčiu šias nuotraukas tikėdamasi, kad jos padidins baltų varnų būrį, kad daugiau vilniečių išdrįs „paprakaituoti“ (rašau kabutėse, nes gi baisaus prakaitavimo čia nėr) išplaudami majonezo indelį ir įmesdami į plastiko šiukšledėžę.

  Linkiu gražios vasaros!“

  Dėkojame Rūtai už nuotrauką ir palinkėjimus, mielai laukiame ir daugiau nuotraukų bei jūsų komentarų. Visada įdomu, kas gi dedasi užu Lietuvos sienų.

  P.S. Rekomandacijas, kaip rūšiuoti atliekas, galite rasti čia.

• Rūšiuoja ir gyventojai, ir atliekų vežėjai (video)

  Date: 2010.04.27 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija, Šiukšliavežio nuotykiai | Response: 0

  

  Tęsiam temą apie rūšiavimą.

  p. Marcinkevičius  jau rašė , kad visas iš spalvotų konteinerių surinktas atliekas mes rūšiuojame dar kartelį.

  Ta darome dėl kelių priežasčių. Pirma, rūšiavimo konteineriuose gan didelė dalis atliekų visgi yra visiškai netinkamos perdirbimui (apie tai rašiau vakar), todėl mes turime atskirti tinkamas nuo netinkamų. Antra, tinkamas atliekas, pavyzdžiui, popierių, mes išrūšiuojame pagal tipą ar spalvą, t.y į vieną krūvelę laikraštinis popierius, į kitą – spalvoti žurnalai, į trečią – kartonas ir t.t. Plastiką irgi išrūšiuojam. PET butelius į vieną kruvą, spalvotą plevelę – į kitą, skaidrę, juodą ir t.t. pagal spalvas ir rūšis. Rūšiuotojomis daugiausią dirba moterys (nes jos kruopštesnes už vyrus).

  Šiam darbui turime specialų angarą, kuriame yra įrengta rūšiavimo linija ir presas, supresuojantis ir supakuojantis antrines žaliavas į tokius, kaip kad vilkas iš “Na, palauk!” bandė zuikį supakuoti. (žiūrėkit nuo 5 min.)

  Kai viskas surūšiuojama ir supakuojama, tuomet mūsų įmonės skyrius, atsakingas už antrines žaliavas, pasirūpina, kad jos būtų išvežtos į perdirbimo gamyklas.

  Pavyzdžiui, popierius perdirbamas jums gerai žinomoje “Grigiškių” gamykloje, bet yra ir daugiau įmonių Lietuvoje užsiimančių panašia veikla. Plastiką, plėvelę perdirba, pvz., “Plasta” arba “Pet recycling” ir pan., stiklą – “Kauno stiklas”. Kartais, jei nerandame, kas Lietuvoje galėtų ir norėtų perdirbti, ieškome, kas galėtų perdirbti artimesnėse užsienio šalyse.

  Labai abejojantiems antrinio rūšiavimo procesu, kolkas siūlome pažiūrėti kelias nuotraukas (žemiau), tačiau pinigukarta.lt viską nufilmavo, tad bent gabaliuką žadą parodyti gegužės 18 d. per televizorių.

  Geros dienos visiems, pagalvokit prieš nuleisdami visas savo šiukles į vieną senovinį šachtos vamzdį.

  

• Smagu mesti šiukšles?

  Date: 2010.03.20 | Category: Atliekų rūšiavimas, Atrakcijos, Ekologija | Response: 7

  Žavintos tinklaraštyje aptikome filmuką apie tai, kokios turėtų būti šiukšliadėžės, kad skatintų žmones gausiau rūšiuoti stiklo atliekas.

  O štai įrengus tokias šiukšliadėžes, aplink jas šiukšlių tektų ieškoti su padidinamuoju stiklu:

  Dabar gi panašius garsus girdime, kai į atliekų šachtą išpilamos šiukšlės viršutiniame daugiabučio aukšte. Nereikia nei garso kolonėlių įrenginėti - ne ką silpniau girdisi. Kai kam net ir linksma tokiais kasdieniais garsais džiuginti savo kaimynus. Galbūt todėl šis „fun“ įprotis - baladoti savo šiukšles keliolika metrų žemyn - yra taip stipriai įsitvirtinęs mūsų miegamuosiuose rajonuose.

  Ta proga klausimėlis: ar norėtumėte atsisakyti atliekų šachtos savo daugiabutyje, jei būtų tokia galimybė?

• Rūšiuokite, tai nieko nekainuoja!

  Date: 2010.02.10 | Category: Atliekų rūšiavimas, Ekologija | Response: 4

  

  Pastaruoju metu sulaukiame pasiteiravimų iš vilniečių dėl rūšiavimo konteinerių. Vilniečiai klausia, kiek kainuotų pastatyti antrinių žaliavų konteinerius jiems patogioje (arčiau namų) vietoje.

  Tai nieko nekainuoja! Nekainuoja nei konteineriai (ir jų pastatymas), nei atliekų išvežimas.

  Tiesiog reikia susiderinti vietą (kur galėtume išrikiuoti spalvotus konteinerius) ir susitarti, kad jūs ir jūsų kaimynai rūšiuos ir stengsis laikytis rūšiavimo rekomentacijų.

  Be to, jei rūšiuosite atliekas jūsų buitinių atliekų konteineriai pildysis lėčiau.

  Praktikoje pastebėta, kad apie 60-70 proc. visų gyventojų išmetamų šiukšlių sudaro perdirbimui tinkamos atliekos. Pavyzdžiui, plastikiniai buteliai nuo gėrimų, celofaniniai maišeliai, stikliniai buteliai ar stiklainiai, skardinės nuo įvairių konservuotų produktų ar gėrimų, popierinės ar kartoninės pakuotės.

  Pabandykite bent vieną savaitę iš visų jūsų sugeneruojamų šiukšlių atskirti visas išvardintas pakuotes ir pamatysite, kad jūsų šiukšledėžėje gerokai sumažės šiukšlių (komunalinių atliekų).

  O jei savo bandymus tęsite ilgiau, tai tikrai rizikuojate įgyti gerą įprotį ir realiai sutaupyti šiek tiek pinigėlių bei tausoti ir gerbti mūsų Lietuvos gamtą.

  Sako, kad veiksmas pakartotas 17 kartų, tampa įpročiu.