Posts Tagged ‘viesieji’

• Skaidriausias įstatymas Ukmergėj dar neveikia

  Date: 2010.01.26 | Category: Laisva spauda rašo, Pastebėjimai | Response: 3

  

  Rengdamiesi atliekų surinkimui, investavome ne vieną milijoną litų, esame sukūrę reikalingą materialinę bazę. Gruodžio mėnesį vykusiame konkurse mūsų įmonės pasiūlyta paslaugos pirkimo kaina buvo trečia. Dabar jau aišku, kad ją teks mažinti,“ – pasakė V. Novosiolovas.

  Ponas Novosiolovas dirba įmonėje „Ukmergės versmė“, kuri Ukmergėje ilgus metus tiesia ir remontuoja kelius, prižiūri gatvių apšvietimą, prižiūri miesto kapines ir, žinoma, surinkinėja atliekas.

  Ir štai vieną dieną Ukmergės savivaldybės valdžia sugalvoja surengti naują viešąjį pirkimą ir atrinkti kitą (o gal – tą patį) atliekų vežėją. Užkuriama viešojo pirkimo organizacinė mašina ir, laikantis įstatymo raidės, pradedamos naujo (o gal – to paties) tiekėjo paieškos.

  Konkurse sudalyvavo ir mūsų bendrovė. Išanalizavome pirkimo sąlygas, savo galimybes, paskaičiavome, pateikėme pasiūlymą. Kai 2009 m. gruodžio 4 d. buvo atplėšti vokai su dalyvių siūlymais, paaiškėjo, kad mes pasiūlėme mažiausią kainą – 149,69 Lt už vieną komunalinių atliekų toną.

  Žinant (jei tikėsime Ukmergės naujienų portalu vilkmerge.lt), kad dabar „Ukmergės versmei“ mokama už toną po 225 Lt, abejonių tokių konkursų nauda nebelieka: gyventojai per mėnesį sutaupys vidutiniškai po 100.000 Lt.

  Tiksliau reikėtų sakyti „galėjo sutaupyti“, nes po vokų atplėšimo procedūros įvykiai rutuliojosi tarsi detektyviniame seriale, kurio pabaigos kol kas dar niekas negali nuspėti. Detektyvo siužetas priklausys nuo to, kaip giliai šią istoriją nuspręs pakapstyti STT ir Ūkio ministerija, šiuo metu kelianti Lietuvoje viešųjų pirkimų išskaidrinimo vajų.

  O pakapstyti yra dėl ko. Įvykių chronologija:

  2009-12-04 – atplėšiami vokai, „VSA Vilniaus“ kaina yra mažiausia, esame pirmi, „Ukmergės versmė“ – trečia (iš keturių dalyvių).

  2009-12-14 – bandome savivaldybėje aiškintis, kada bus paskelbti oficialūs konkurso rezultatai – kaip žirniais į sieną, tyla.

  2010-01-06 – gauname raštą iš savivaldybės, kad sprendimas dėl preliminarios laimėtojų eilės dar nepriimtas.

  2010-01-14 – gauname iš savivaldybės faksą apie pirkimo nutraukimą, kuriame nurodyta, jog viešasis pirkimas nutrauktas gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl pasikeitusių ekonominių aplinkybių ir Ukmergės rajono savivaldybės Tarybos sprendimu nukeliamo rinkliavos mokesčio įvedimo. Jokie paaiškinimai ar motyvai pranešime nebuvo nurodyti.

  2010-01-20 – gauname iš savivaldybės atsakymą į savo pretenziją, kad pretenzija atmesta, nes pirkimas nutrauktas gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą pagal galiojančius įstatymus. „Vsio zakono“.

  O dabar dar kartelį paskaitykime ukmergiškio verslininko žodžius, cituojamus įrašo pradžioje. Būtų galima pajuokauti, kad Ukmergėje konkursas bus organizuojamas iš naujo tol, kol atsipirks minėtos investicijos į materialinę bazę. Tačiau juokauti nesinori, prisiminus, kad už atliekas moka ir, kol nesudaryta nauja sutartis, permokės gyventojai. Apie skaidrumą, sąžiningą konkurenciją turbūt neverta nė burnos aušinti. Ten, kur prasideda nusikalstamo protekcionizmo šešėliai, apeliavimas į etiką, moralę ir įstatymus skamba kaip liūdnas anekdotas.

  Beje, ūkio ministras sako, kad mūsiškis naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas yra pats skaidriausias Europoje. Galbūt. Jis toks skaidrus, kad jį pasitelkus galima vykdyti net rinkos tyrimus. Sukvieti visus dalyvius, jie paskaičiuoja ir pateikia siūlomas kainas. Tereikia vokus atplėšti.

  Panašios įmonės į mūsų – neremiančios partijų, nemokančios „otkatų“ ir kitaip iškrentančios iš bendro konteksto – rėmėme ir remsime valdžios pastangas skaidrinti šį juodą viešųjų pirkimų katilą. Užvakar Panevėžio savivaldybė ir „Sodra“, vakar Sveikatos apsaugos ministerija ir Ligonių kasos, šiandien Ukmergė. Detektyvas tęsiasi. Nes mes neturime ką prarasti: nemokėjome vaikščioti į įstaigas pro galines duris, ir nesimokysime.

  Keletas nuorodų į kitus šaltinius ir oficialius dokumentus. Ukmergės žiniasklaida:

  2010-01-21 – „Gimtoji žemė“: Konkursas bus skelbiamas dar kartą

  2010-01-22 – Vilkmerge.lt: Šiukšlės jau antrus metus vežamos be konkurso

  2010-01-25 – „Ukmergės žinios“: Vil­nie­čius at­lie­kų ve­žė­jus pa­pik­ti­no kon­kur­so baig­tis

  Dokumentai:

  2010-01-21 – „VSA Vilnius“ raštas Viešųjų pirkimų tarnybai, Ūkio ministerijai ir Specialiųjų tyrimų tarnybai „Dėl išduoto sutikimo Ukmergės rajono savivaldybės administracijai“ (kartu pateikiama):

  2009-12-29  – „VSA Vilnius“ kreipimasis į Ukmergės rajono savivaldybės administraciją dėl delsiamo sprendimo pateikimo

  2010-01-14 – Ukmergės rajono savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos pranešimas apie pirkimo nutraukimą

  2009-09 – Pirkimo sąlygos

  2009-07-09 – Ukmergės rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės

• Filas teisus: tinklaraštis padeda žaibuojant, bet vien jo nepakanka

  Date: 2009.08.03 | Category: Laisva spauda rašo, Pastebėjimai | Response: 4

  

  Filas iš Dansu.lt pasidalino įžvalgomis, kurios siejasi su mūsų tinklaraščiu.

  Iš vienos pusės yra gerai, kad esant informacinei blokadai, prasiveržti bandoma bent jau taip. Tačiau tai kartu liudija ir kelis didelius trūkumus. Visų pirma, tiek “flyLAL”, tiek “VSA Vilnius” nesugeba suvaldyti situacijos viešuosiuose ryšiuose. Nežinia kas kaltas – ar RsV agentūra, ar mažas RsV biudžetas, tačiau vien tik blogas situacijos nepakeis. Antra, panašu, kad informacinei krizei pasirengta nebuvo ir skyles stengiamasi lopyti bet kokiomis priemonėmis.

  Filas iš dalies teisus – norint „suvaldyti“ situaciją viešuosiuose ryšiuose, reikia turėti svertų. Tokiose situacijose labai praverčia dideli reklamos biudžetai, kartais – tiesioginis susimokėjimas už straipsnius ar jų nebuvimą. Dar gali gelbėti asmeninės pažintys ar giminystė su prodiuseriais, redaktoriais. Dar smagiau, kai esi didelė kompanija, turinti įvairių verslų, taigi ir daugiau skirtingų svertų. Galėdamas jais žongliruoti, gali ir „suvaldyti“.

  Tuo tarpu „VSA Vilnius“ yra paprastas atliekų vežėjas. Net ne monopolininkas… Ir neturėdami visų aukščiau paminėtų svertų situacijai „suvaldyti“, esame priversti naudotis klasikiniu – visų pirma, gražiai elgtis. Negebėjimas to daryti, beje, yra atsakymas į Filo pakabintą klausimą, kodėl tiek nedaug įmonių Lietuvoje pasiryžta tinklaraščiui. O dar ims ir užklaus koks anonimas: „O kodėl už šiukšlių išvežimą imate 0,32 Lt/kv. metrą, kai kita kompanija ima tik 0,23?“. Mes šio klausimo nebijome, nes ne mes renkame po 0,32…

  Beje, tinklaraštį pradėjome rašyti tikrai tuomet, kai trenkė perkūnas. Tiksliau – pradėjo žaibuoti. Iki tol mums atrodė, kad mūsų darbas – rinkti iš gyventojų atliekas (ar norėtumėte skaityti tinklaraštį apie tai, kaip šauniai pakeitėme maršrutą ir dabar per valandą aptarnaujame ne N, bet N+5 aikšteles?). O tokiam darbui, kaip žinia, ryšių su visuomene specialistų nereikia, pakanka sąžiningų vairuotojų ir gerų logistų. Tačiau pradėjus žaibuoti situacija keičiasi.

  Beje, priešingai nei teigia Filas, mes (tinklaraštis) nekeliame sau tikslo tapti „žinomu informacijos šaltiniu“, jei čia turimas minty auditorijos dydis. Mums visiškai pakaktų, jei mus skaitytų keletas kertinių žmonių savivaldybėje, keli apie verslą Vilniuje rašantys korespondentai, na, ir Artūras Račas bei į jį panašūs žmonės, išsiskiriantys nepakantumu korupcijai ir piktnaudžiavimams. Beje, rašome taip pat ir sau, įmonės komandai: kitiems dar gali pameluoti, bet sau nepavyks.

  Kas sieja abu šiuos blogus? Juos sieja tai, kad abi įmonės buvo/yra atsidūrusios tam tikro “informacinio parijo” situacijoje – žiniasklaidoje vyrauja neigiami komentarai, politikai atakuoja, o apsiginti nėra kaip.

  Apsiginti yra kaip, yra! Santykiuose su valdžia viešumas yra geriausias ginklas. Šioje vietoje turime didelį privalumą, nes per 5 veiklos metus taip ir neišmokome tvarkyti reikalų po kilimu. Taigi elgesio keisti mums nereikia, reikia tik išmokti komunikuoti tas vertybes, kuriomis vadovaujamės. Minėti neigiami komentarai žiniasklaidoje yra mūsų susikoncentravimo į atliekas, bet ne į viešumą pasekmė – tai mes pripažįstame ir po truputį keičiame. Neigiamų komentarų bus visada tol, kol bus skirtingų interesų, klausimas, kaip sudedami akcentai. Spauda laisva juos dėti kaip nori (tarkime, palaikyti prasiskolinusią savivaldybę), o mes, natūralu, akcentuosime savąją poziciją.

  Tačiau:

  vien tik blogas situacijos nepakeis.

  Būtent. Tinklaraštis yra tarsi mūsų alibi, kontr-kanalas savivaldybės propagandinei mašinai. Paraleliai susirašinėjame su savivaldybe registruotais laiškais, dalyvaujame dvišaliuose, trišaliuose oficialiuose pokalbiuose. Siūlome sprendimus (daugiausia susijusius su savivaldybės skolomis mūsų įmonei) teisėtais būdais. Taip pat aiškiname besiteiraujantiems gyventojams pasekmes, kurias sukelia vieni ar kiti savivaldybės sprendimai.

  Be to, pradėjome diegti požeminius konteinerius, siekdami suteikti gyventojams geresnę gyvenimo kokybę ir daugiau vertės, investavome į antrinių žaliavų išrūšiavimo infrastruktūrą. Taigi vien žodžiais ar PR’u toli nevažiuosi – norint pakeisti situaciją, reikia daryti ir tam tikrus veiksmus.

  Filas:

  Iš vienos pusės yra gerai, kad esant informacinei blokadai, prasiveržti bandoma bent jau taip.

  Galimybių daug. Tarkime, jei būtumėte politikas, ar meluotumėte spaudai apie ką tik įvykusio susitikimo rezultatus, jei žinotumėte, kad dalyviai gali bet kada paviešinti susitikimo protokolą? O jei būtumėte žurnalistas – ar iškraipytumėte interviu, jei žinotumėte, kad pašnekovas taip pat turi necenzūruoto interviu kopiją (kuri, beje, tinklaraštyje gali atsidurti net anksčiau, nei pasirodys žurnalisto straipsnis)?

  Na, ir, žinoma, esminis klausimas įmonėms, svarstančioms, ar paleisti savo blog’ą: ar leistumėte sau elgtis neskaidriai, nesąžiningai, jei žinotumėte, kad tinklaraščio komentatoriai jus gali bet kada už tai viešai pasmerkti?