VSA VIlnius

Posts Tagged ‘VSA VIlnius’

Šiukšliavežė senamiestyje naktimis virsta jaunimo atrakcija

Date: 2012.02.07 | Category: Lietuviška vartojimo istorija | Response: 0

Senamiestis jau nuo senų laikų yra išskirtinis Vilniaus rajonas, taipogi ir atiekų išvežimo reikalaujantis nestandartinio. Jis apima 74 kvartalus su 70-čia gatvių ir skersgatvių, 1487 pastatais, kurių bendras plotas – 1 497 000 m². Visi šie skersgatviai ir poros aukštų namai sujungti siauromis gatvelėmis, todėl ir konteinerių šalia bet kur neįrengsi. Dauguma jų stovi mažyčiuose kiemeliuose, pro kurių arkas vos telpa lengvieji automobiliai, ką jau kalbėti apie didelių gabaritų šiukšliavežę. Tad kokia šių gyventojų atliekų išvežimo specifika?

Anksčiau, kai tik retas, kuris įsigydavo “Žiguli” automobilį, po senamiestį gyventojai vaikščiojo pėsčiomis. Komunalinių atliekų surinkėjai, atvykę pas šio rajono gyventojus duodavo garsinį signalą ir jie išbėgdavo su kibiriukais, kaip ir visur kitur.

Dabar iš senamesčio atliekas vežėjai gali išgabenti tik po darbo valandų, dažnai ir naktį. Dieną ten zuja itin aktyvus eismas, tad visi automobiliai privalo važiuoti net nestabtelėdami. Jei kuris vienas jų sustoja nors minutei, už nugaros iškart nusidriekia ilga nepatenkintų skubėtojų virtinė. Tačiau ir naktį tas stabtelėjimas privalo būti greitas ir operatyvus. Todėl profesionalūs ir apmokyti vežėjai turi savo taktiką.

Kol patyręs vairuotojas laviruoja siaurų gatvyčių labirintais, kurie apsnigti žiemos metu darosi dar sudėtingesni nei įprastai, krovikai sėdi šiukšliavežėje pasiruošę startui. Vos tik mašina sustoja prie reikiamo kiemelio, jie šoka lauk ir bėga prie vartų. Kadangi dauguma jų būna užrakinti, darbininkai lyg kokie “šventieji Petrai” turi raktų bei pultelių šusnį nuo visų reikalingų senamesčio kiemų, ar tai butų apartamentai prie Rotušės, ar gyvenamasis namas su vaizdu į Katedrą. Atsidarę vartus krovikai žaibo greičiu atveža konteinerį, iškrato jo turinį į šiukšliavežę ir vėl nustumia atgal į vietą.

Trečius metus šį išskirtinį rajoną aptarnaujantis vairuotojas Virginijus pasakoja, kad dirbant senamiestyje naktimis atsitinka įvairiausių nuotykių. Būna, kad jaunimas po klubų sumąsto pasivėžinti šiukšliaveže ir užlipa ant krovėjų laiptelių, arba koks išgėręs žmogus kartais net kariasi į kabiną, neaišku pavairuoti ar pasišildyti, todėl p. Virginijus sako nei sekundei negalintis palikti tuščios, neužrakintos automobilio kabinos.

Atliekos konteineriuose irgi parodo senamiesčio gyventojų pragyvenimo lygį. Pasak p. Virginijaus, šios teritorijos konteineriuose ar prie jų kaip niekur gausu televizorių, mikrobangų krosnelių ar kitos buitinės technikos. Gyventojai atsinaujina buitį dažniau ir gausiau, nei standartiniuose Vilniaus rajonuose.

“Pinigų kartos” žurnalistai vieną vėlų šaltos žiemos vakarą kelias valandas pasivažinėję kartu su VSA šiukšliavežiais ir stebėję senamiesčio aptarnavimo specifiką, įsitikino, koks nelengvas jų darbas. O ir gyventojai ne visada būna supratingi. Esama tokių, kurie nuolat pyksta, skundžiasi atliekų išvežimo tvarka, naktimis girdimais garsais. Suprantame, kad iš tiesų girdisi iš konteinerio į šiukšliavežę verčiamos atliekos, bei didelio automobilio burzgiantis variklis, tačiau kaip atliekas galima būtų išvežti visiški be garso? Oro balionu? Kaip vyksta šis procesas, siūlome pasižiūrėti specialiame naktiniame reportaže.
Ar pavyks monopolizuoti ir Vilniaus atliekų rinką?

Date: 2012.01.31 | Category: Pastebėjimai | Response: 0

Ši istorija viešumoje pirmą kartą nuskambėjo 2009 m. vasarą. Tuomet, pasimakalavę po spaudą, televizijas ir radijo laidas, po kurio laiko grįžome prie šiukšlių. Šiandien, prabėgus dvejiems su puse metų, galime stebėti serialo antrojo sezono startą. Dalis aktorių pasikeitė (prarado politinį pasitikėjimą, pralaimėjo rinkimus, kt.), tačiau režisierius liko tas pats, ta pati liko ir jo „Happy End’o“ vizija – absoliučiai monopolizuotas Vilniaus komunalinių paslaugų ūkis.

Mūsų įmonės, užimančios apie trečdalį sostinės atliekų verslo rinkos, strategija, deja, nesutampa su rubikoniniu Happy End’u. Todėl reaguodami į paskutinius Vilniaus m. savivaldybės administracijos grasinimus mūsų įmonės atžvilgiu, kreipėmės į atitinkamą įstaigą:

Sostinės atliekų vežėja bendrovė “VSA Vilnius” kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nusikalstamų veiksmų. Bendrovė įtaria miesto vadovybę korupcija ir piktnaudžiavimu veikiant vienos įmonių grupės naudai.

UAB „VSA Vilnius“ 2011 m. gruodžio 28 d. gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos grasinimą, jog jei bendrovė per 30 dienų nesumokės sąvartynui 3.468.514 Lt, savivaldybė nutrauks viešosios paslaugos sutartį su “VSA Vilnius”. Tuo tarpu “VSA Vilnius” teigia, jog savivaldybės grasinimai yra nepagrįsti, nes krizės metu sustabdyti mokėjimai iš savivaldybės valdomų daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių užkirto kelią bendrovei “VSA Vilnius” laiku padengti privatizuotą skolą savivaldybės valdomam sąvartynui.

“Rinkoje vieša paslaptis, kokios įmonių grupės naudai dirba sostinės vadovybė. Komunalinių paslaugų sektorius sistemingai monopolizuojamas: neabonentinis verslas stumiamas iš sostinės rinkos įvairiais būdais, nežiūrint nei teisės aktų, nei investuotojų, nei vartotojų interesų”, – sakė Jurgita Petrauskienė, UAB “VSA Vilnius” direktorė.

Vakar Vilniaus m. 1-os apylinkės teismas patenkino “VSA Vilnius” prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, uždrausdamas savivaldybei nutraukti sutartį. Dar anksčiau Konkurencijos taryba priėmė sprendimą, kad savivaldybė, nebūdama prievolės tarp UAB „VSA Vilnius“ ir sąvartyno šalimi, negali reikalauti iš atliekų tvarkymo bendrovės sumokėti susidariusią skolą, kuri priklauso tik prievolės šaliai. Konkurencijos taryba pažymėjo, jog savivaldybė negali priimti tokių teisės aktų ar sprendimų, kuriais būtų sprendžiami prievolinių santykių tarp UAB „VSA Vilnius“ ir sąvartyną valdančios UAB „VAATC“ klausimai.

“Kreipimesi į prokuratūrą nurodėme šešias faktines aplinkybes, kurios leidžia įtarti, kad savivaldybės administracija piktnaudžiavo viešojo administaravimo įgaliojimais siekdama pašalinti mūsų įmonę iš sostinės atliekų tvarkymo rinkos”, – sakė J. Petrauskienė.

Visą pranešimo spaudai tekstą galite perskaityti čia. Apie tai, kokios pasekmės laukia vartotojų monopolizuotoje rinkoje, turbūt pasakoti nereikia.

Taigi pašalinti mūsų iš monopolizuojamos rinkos nepavyko: teismas uždraudė savivaldybei nutraukti sutartį. Ginčas persikelia į teismą, galbūt darbo imsis prokurorai, o mes tuo tarpu ir toliau aptarnausime savo klientus. Beje, su dar didesniu entuziazmu.

Serialo antrasis sezonas prasidėjo, kai iš savivaldybės administracijos direktoriaus Valdo Klimantavičiaus sulaukėme šio rašto:

2011 12 22 – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas UAB “VSA Vilnius” – Dėl 2007-05-17 viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje sutarties

View more documents from vsavilnius

Kaip mes sureagavome? Pirmiausia įvertinome, kad:
- Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi jie pažeidžia ir sudarytos viešosios sutarties nuostatas, ir teisės aktus,
- Vilniaus miesto savivaldybei nėra suteikti įgaliojimai būti rinkos reguliatoriumi, tuo labiau svaidytis tokiais grasinimais ir spręsti dviejų bendrovių skolų klausimus, duoti nurodymus kam, kas, kiek ir kada turi mokėti,
- Vilniaus miesto savivaldybė pastaraisiais metais nesiimdavo spręsti trišalio (“VSA Vilnius”, sąvartynas ir savivaldybės namų ūkiai) skolų sudengimo motyvuodama, kad negalinti kištis į savarankiškų ūkio subjektų reikalus,
- Vilniaus miesto savivaldybė neįvardino jokių pažeidimų, kurie galimai būtų susiję su netinkama ar nekokybiška atliekų tvarkymo veikla – t.y. nėra reiškiama ir nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl atliekų neišvežimo, nesurinkimo ir pan.,
- administracijos direktorius Valdas Klimantavičius atsisakė susitikti su mūsų įmonės vadove, per sekretorę perdavęs, jog nemato reikalo.
Ir tuomet dėl visų Vilniaus miesto savivaldybės pažeidimų kreipėmės į Generalinę prokūratūrą, Konkurencijos tarybą, Vyriausybės atstovą ir Aplinkos ministeriją.

Taip pat su ieškiniu kreipėmės ir į Vilniaus m. 1-os apylinkės teismą, kuris preliminariai įvertinęs savivaldybės veiksmus vakar patenkino mūsų prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, uždrausdamas savivaldybei atlikti bet kokius veiksmus, priimti sprendimus ir kitus aktus, kuriais bet kokiu būdu galėtų būti įgyvendinamas viešosios paslaugos sutarties nutraukimas. Savivaldybė toliau negali grasinti, kol teismas nepriims galutinio sprendimo byloje.

Visus mūsų gautus ir siųstus raštus rasite šio įrašo pabaigoje. Žemiau – kreipimasis į prokuratūrą:

2012 01 19 – UAB “VSA Vilnius” raštas LR Generalinei prokūratūrai – Pareikškimas dėl nusikalstamos veikos

View more documents from vsavilnius

Toliau papasakosime apie patį ginčo objektą – mūsų bendrovės skolą sąvartynui.

Kas, kiek ir kodėl skolingi sąvartynui?
- Mes, UAB “VSA Vilnius”, kaip tarpininkas, surenkantis atliekas iš teršėjų ir jas pristatantis sąvartynui (UAB “VAATC”, direktorius Juozas Šiaudinis), skolos fakto sąvartynui neneigiame ir niekuomet neneigėme. Visuomet dėjome pastangas bendradarbiauti ir skolos grąžinimą išdėstyti protingais terminais.
- UAB “VSA Vilnius” skolos sąvartynui suma yra ginčijama šiuo metu nagrinėjamose 6 civilinėse bylose, todėl ne tik Vilniaus m. savivaldybės grasinimai, bet Vilniaus m. savivaldybės reikalaujama grąžinti suma nėra pagrįsta.
- Mūsų skolos sąvartynui istorija prasidėjo dar 2004 m., kai Vilniaus miesto savivaldybė privatiems investuotojams leido privatizuoti tuometinę AB “Vilniaus specialusis autotransportas”. Privatizavimo sutartimi investuotojas ne tik sumokėjo Vilniaus miesto savivaldybei 43.200.000 Lt, bet ir paveldėjo 3,2 mln. Lt skolų sąvartynui bei klientų įsiskolinimų už daugiau nei 6 mln. Lt.
- 2008 m. pabaigoje prasidėjus krizei per trumpą laiką smarkiai išaugo daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių, tarp jų ir savivaldybei priklausančių butų ūkių, skolos bendrovei “VSA Vilnius”. Tais metais spaudoje buvo daug publikacijų apie tai, kokias neigiamas pasekmes jaučia nemokios Vilniaus savivaldybės tiekėjai. Apie savivaldybei priklausiusių būtų ūkių skolas mums, rašėme prieš porą metų.
- Krizės metu sustabdyti mokėjimai iš savivaldybės valdomų daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių užkirto kelią mūsų bendrovei laiku padengti privatizuotą skolą savivaldybės valdomam sąvartynui.
- Vilniaus mieste atliekų surinkimo grandinė realizuojama pagal tokį procesą:
Gyventojas (teršėjas) –> namų administratorius –> “VSA Vilnius” –> sąvartynas

Antroji ir ketvirtoji grandys yra arba buvo (iki daugiabučių gyvenamųjų namų administratorių privatizavimo 2010-2011 m.) kontroliuojamos Vilniaus miesto savivaldybės. Mes, trečioji grandis, neatgaudami pinigų iš namų administratorių, esame spaudžiami sumokėti sąvartynui.
- Vilniaus m. savivaldybė neužtikrina teisės aktuose nustatyto “teršėjas moka” (žr. V.81) principo įgyvendinimo, tačiau grasina imtis sankcijų dėl pasekmių, kylančių iš šio principo neįgyvendinimo.
- Mūsų duomenimis, šiuo įrašo rašymo momentu UAB “VSA Vilnius” sąvartynui yra skolinga 2.794.018,02 Lt. Tuo tarpu šiuo metu Vilniaus miesto atliekų turėtojai bendrovei už atliekų surinkimą ir išvežimą yra skolingi 3,5 mln Lt.
- Pastaruoju metu bendrovė ne tik pilnai dengia kasmėnesinius mokėjimus, tačiau kas mėnesį vidutiniškai sumoka apie 80 tūkst. Lt skolai dengti.
Kai turėsime naujų žinių iš valstybės institucijų, į kurias kreipėmės – pasidalinsime.

Kol kas publikuojame tai, ką turime.

2011 12 22 – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštas UAB “VSA Vilnius” – Dėl 2007-05-17 viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje sutarties

2012 01 04 – UAB “VSA Vilnius” raštas LR Konkurencijos tarybai – Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų

2012 01 16 – UAB “VSA Vilnius” raštas Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje – Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų

2012 01 17 – UAB “VSA Vilnius” raštas LR Aplinkos ministerijos Atliekų departamentui – Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų

2012 01 18 – LR Konkurencijos tarybos atsakymas UAB “VSA Vilnius” – Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmų

2011 11 23 – LR Konkurencijos tarybos raštas UAB “VSA Vilnius” – Dėl atsisakymo pradėti tyrimą. (Susijęs dokumentas su 2012 01 18 LR Konkurencijos tarybos atsakymu)

2012 01 19 – UAB “VSA Vilnius” raštas LR Generalinei prokūratūrai – Pareikškimas dėl nusikalstamos veikos

2012 01 30 – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis
VSA darbuotojas p. Adofas: Tuomet vežėme ir sužeistuosius, ir žuvusius laisvės gynėjus

Date: 2012.01.13 | Category: Lietuviška vartojimo istorija | Response: 0

1991 m. sausio 13 d. į Lietuvos atmintį įsispaudė visam gyvenimui, ypač tiems, kurie tuose įvykiuose dalyvavo. Tą naktį sovietų kariniai daliniai negailestingai šturmavo Vilniaus televizijos bokštą bei radijo ir televizijos komiteto pastatą.

Iki lemtingos nakties 3 paras lietuviai kantriai budėjo, apjuosę televizijos bokštą. Į pagalbą gynybinei sienai statyti gyventojai ir darbo organizacijos pasitelkė įvairias priemones, rikiavo savo turimas transporto priemones, statybinės organizacijos vežė betoninius blokus, armatūras. Su savo didžiaisiais automobiliais stovėjo ir VSA (tuo metu vadinosi “Specialusis Vilniaus autotransportas”) darbuotojai.

Nors tuometinis VSA kolonos viršininkas dvejojo ar leisti darbuotojams su specialiuoju transportu vykti prie bokšto ir dalyvauti sudarant apsauginę juostą, visgi kiek vėliau leidimas buvo gautas, todėl netrukus prie bokšto pajudėjo ir šiukšliavežės, gatvių šlavimo bei laistymo mašinos.

“Šturmo metu sovietų kariai įsakė žmonėms automobilius patraukti, bet niekas transporto nepajudino iš vietos, o žmonės ryžtingai stovėjo susikibę už rankų, – prisimena p. Adofas, ilgametis VSA darbuotojas. – Tikėdamiesi juos palaužti sovietai šaudydami įvairavo tankus tiesiai į gyvą minią ant žmonių ir mašinų”.

Tuomet, sovietiniais laikais, viena iš VSA funkcijų buvo ir mirusiujų kūnų pervežimas. “Šiems tikslams buvo specialūs automobiliai, kuriais tą sausio 13-ios naktį iš 1-os tarybinės poliklinikos VSA vairuotojai pervežė 5 žuvusius laisvės gynėjus, taip pat vežėme ir sužeistuosius,” – graudinosi p. Adolfas. Keletas tą naktį dirbusių vairuotojų iki šiol dirba VSA kompanijoje.

“Pamenu, kaip tą naktį prie bokšto vienas vairuotojas, stovėjęs ant VSA automobilio kapoto nuo tanko smūgio į automobilį nulėkė 20 m. šalin ir buvo itin sunkiai sužeistas. Per tą išpuolį nukentėjo daug žmonių, daug žalos pridaryta ir mūsų mašinoms”, – pasakoja p. Adolfas.

Sausio 13-osios naktį vienas iš didžiųjų automobilių buvo pervažiuotas tanko ir visiškai suplotas. “Buvo suplotas kaip blynas… po visų įvykių nugabenome jį į VSA teritoriją. Visą mėnesį žurnalistai važavo fotografuoti mašinos.” – sakė pašnekovas.

Dabar, nors ir prabėgus 21-eriems metams nuo kruvinųjų įvykių, daugybė žmonių mena tą dieną taip, lyg ji vyko visai neseniai. Daugybė žmonių dalyvavo tuose įvykiuose, daugybė organizacijų (tuomet pavaldžių Sovietų Sajungos centrinėms organizacijoms) nepabijojo remti mūsų tautos Sąjūdį viskuo ką turėjo ir kuo galėjo. Kaži kaip būtų šiais laikais?

P. Adolfo pasakojimą žiūrėkite specialiame Pinigų kartos reportaže.
Švenčių proga daugiau šiukšlių

Date: 2011.12.30 | Category: Lietuviška vartojimo istorija | Response: 0

Kaip žinia, šiukšlių kiekiai šiam pasaulyje yra tiesiogiai susiję su vartojimu. Ne išimtis ir Lietuva. Per šventes vartojame daugiau, perkame daugiau maisto produktų, ir žinoma dovanų sau ir kitiems.

Prekybos centrai kasmet giriasi, kaip gruodžio mėnėsiais žmonės aktyviai perka įvairiausią buitinę techniką, žaislus, žaidimus, žiemos sporto inventorių, na ir žinoma, daug silkės, žuvies, kučiukų ir kitokių maisto gėrybių.

Prekybos centrai daugiau parduoda, mes surenkame daugiau šiukšlių.

Mes paskaičiavome, kad kiekvienų metų gruodžio mėnesiais surenkame dešimtadaliu buitinių atliekų daugiau nei lapkričio mėnesiais. “Šiemet tendencija ta pati”, - sako Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė, mūsų atstovė spaudai.

Tačiau visai kitokia situacija yra su rūšiuojamomis atliekoms: popieriumi, plastiku ir stiklu. Ypatingai dėmesį traukia stiklo taros kiekio augimas. Gruodžio mėnesį stiklo taros iš spalvotų rūšiavimo konteinerių surenkame net 40 proc. daugiau nei lapkričio mėnesį. “Plastiko ir popieriaus pakuotės kiekiai taip pat didėja (apie 5-10 proc.), tačiau ne taip žymiai, kaip stiklo”, - sako Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė.

Apie tai galėsite pažiūrėti „Pinigų kartos“ parengtame reportaže, kurį befilmuojant paaiškėjo, kad švenčių proga žmonės į rūšiavimo konteinerius linkę gausiai mesti ne tik spalvotiems konteineriams skirtas atliekas, bet ir likučius nuo šventinio stalo.

“Šia prasme didžiosios žiemos šventės niekuo neypatingos, jei po Šv. Velykų rūšiavimo konteineriuose randame kiaušinių ir visokių žaislinių zuikučių, vasarą - praėjusio sezono bulvių, rudenį - lapų, po Vėlinių - plastikinių gėlių ar indelių nuo žvakių, tai po Šv. Kalėdų – pasibaigusio galiojimo šokoladinių Advento kalendorių, pyragų, sausainių, eglutės papuošimų, žaisliukų, dovanų pakavimo popieriaus”, - vardina mūsų atstovė.

Tokie štai lietuviški šventinio šiukšlinimo pastebėjimai. Ta proga norisi mums visiems palinkėti, kad 2012 m. rūšiuotume atsakingiau, nebemestume maisto ar kitokių netinkamų atliekų į rūšiavimo konteinerius, o štai rūšiavimui tinkamų pakuočių nebemestume į buitinių atliekų konteinerius. Būkime žalesni, mylėkime ir gerbkime mus supančią aplinką.
Lietuviški maisto atliekų rūšiavimo ypatumai

Date: 2011.12.19 | Category: Lietuviška vartojimo istorija | Response: 1

Artėjant šventėms ir persivalgymo galimybėms, šioje “Lietuviškos vartojimo istorijos” temoje pakalbėsime apie maisto rūšiavimą. Atrodytų kas Lietuvoje gali rūšiuoši maistą, na nebent mano močiutė kaime – kas liko nuo stalo padalina kačiukams, šuniukams, vištoms ir paršiukams, o jau ko jie nebevalgo į duobę arba komposto dėžę supila.

Tačiau, kad ir kaip viskas atrodytų iš pirmo žvilgsnio, Lietuvoje maisto atliekų perdirbimas vykdomas jau dešimtmečiais.

“Maisto atliekos buvo surenkamos dar 1983 m., – pasakoja ilgametis UAB ”VSA” darbuotojas ir mūsų istorijos herojus p. Adolfas – Tuo metu Rytų Vokietijoje gamindavo tokius multikarus – nedideles mašinėles. VSA buvo gavusi tokių mašinelių ir, sulaukusi skambučio iš valgyklų, restoranų, kitų organizacijų, važiuodavo rinkti pasenusių arba kitaip nebetinkamo maisto atliekų gyvulių pašarui.”

Ir nors Sovietų Sąjungos laikais masinio maisto atliekų rūšiavimo nebuvo (kaip ir dabar), tačiau perdirbtų atliekų panaudojimo naudą žmonės jau įžvelgė.

Tai, ką mes vadiname maisto atliekomis, oficialiai tūrėtume vadinti biologiškai skaidžiomis (biodegraduojančiomis) atliekomis, o tai yra bet kokios organinės atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu (dalyvaujant deguoniui) ar anaerobiniu (bedeguoniu) būdu. Buitinių-komunalinių atliekų sraute jas sudaro sodo atliekos, užterštas ar netinkamai perdirbtas popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos.

Perdirbtos biodegraduojančios atliekos gali virsti puikiomis trąšomis, o pūdant jas anaerobiniu būdu, gaminamos biodujos, be to, išvengiama sąvartynuose pūvančių atliekų aplinkai daromos žalos.

Nerūšiuotos biologiškai skaidžios atliekos bedeguonėje sąvartynų aplinkoje tampa šiltnamio efektą sukeliančių metano dujų šaltiniu. Maža to, išskirdamos kenksmingas medžiagas, teršia dirvožemį ir vandenį. Vien dėl šių priežasčių maisto atliekas reiktų pradėti rūšiuoši masiškai.

Šiuo metu įstatymai įpareigoja šias atliekas rūšiuoti tik maisto pramonės dalyvius: maisto gamybos įmones, prekybos centrus, kavines, restoranus. Tačiau daugiabučių ar privačių namų gyventojams tokio įpareigojimo nėra, žinoma nėra ir tam reikalingos infrastruktūros.

UAB “VSA” duomenimis, buitinėse atliekose, surenkamose iš daugiabučių namų apie 44 proc. sudaro biodegraduojančios atliekos, kurios, deja, bet nukeliauja į savartynus. Privačių namų gyventojai ar sodininkai dažnai būna įsirengę komposto dėžes, todėl jų sukaupiamose buitinėse atliekose biodegraduojančių atliekų yra mažiau.

Kaip vyksta maisto atliekų surinkimas ir perdirbimas iš maisto gamybos ar prekybos įmonių mums sutiko papasakoti Lietuvos biodegraduojančių atliekų tvarkytojų asociacijos narės, UAB “Biodegra” komercijos direktorius Aleksandras Kiseliovas.

“Mes patys arba atliekų vežėjai, tokie kaip VSA, surenkame maisto atliekas iš jų turėtojų”, – pasakoja Aleksandras Kiseliovas. Pirminis biodegraduojančių atliekų rūšiavimas vyksta pačiose jų susidarymo vietose. Šios atliekos iš esmės būna dviejų rūšių: gyvūninės kilmės arba augalinės. Aliejai taip pat skaidomi pagal šį principą (gyvūninės kilmės riebalai arba augalinės).

“Gyvūninės kilmės atliekos – tai įvairūs mėsos, žuvies, pieno produktai, taip pat kiaušiniai, – vardina A. Kiseliovas – Augalinės – daržovės, vaisiai, medžiai, lapai, šakos”.

Taigi, restoranuose, viešbučiuose ir kitose maisto gamyba užsiimančiose įmonėse stovi paženklinti konteineriai, nurodantys kokios kilmės produktus į kurį reikia mesti.

Kai taip surūšiuotos atliekos atkeliauja į antrinio rūšiavimo ir perdirbimo bazę, bendrovės “Biodegra” darbuotojai kruopščiai viską perrenka.

Gyvūninės kilmės atliekos yra išpakuojamos (jei to reikia), smulkinamos, pasterizuojamos. Perdirbant šias atliekas taikomi labai griežti reikalavimai.

P. Aleksandras pasakoja, kad jei pas juos iš prekybos centrų atkeliauja, pavyzdžiui, morkų salotos su majonezu, šios jau rūšiuojamos ir perdirbamos kaip gyvūninės kilmės produktas. Taip yra dėl salotų sudėtyje esančio majonezo. “Taisyklė paprasta – jei gaminio sudėtyje yra bent viena dalis gyvūninės kilmės produkto, šiam perdirbti taikomi griežčiausi reikalavimai”, – akcentuoja specialistas.

Sumaišius su struktūrine medžiaga (medžių lapais, smulkiomis šakomis, žolėmis, popieriumi, kartonu) iš augalinių ir gyvūninių atliekų yra gaminamas kompostas.

Kompostavimo metu visos masės temperatūra savaime pakyla, tai galima jausti tiesiog pridėjus ranką. Susidarančio karščio dėka žūsta piktžolių sėklos bei kiti pavojingi organizmai. Gaminant kompostą būtina ji maišyti, tam kad į jį patektų daugiau oro.

Galutinis produktas (kompostas) gaunamas maždaug per pusę metų. Tuomet jis yra sijojamas.

Pasak p. Aleksandro, pagrindiniai komposto produkcijos vartotojai yra ūkininkai, gėlininkai, žmonės, norintys pagerinti savo žemę. Visgi, daugiausia Lietuvoje pagaminto komposto užsisako užsieniečiai. Ilgametė praktika rodo, kad kompostas praturtina dirvožemio derlingumą 30 proc.
Plastiko savybės ir rūšiavimas

Date: 2011.11.28 | Category: Atliekų rūšiavimas, Lietuviška vartojimo istorija | Response: 2

Tęsdami “Lietuvišką vartojimo istoriją” kartu su „Pinigu karta“ šiandien visą dėmesį skiriame plastiko temai.

Tai viena svarbiausių rūšiuotinų atliekų, nes plastiko turimos savybės gali būti ypač kenksmingos žmonėms bei aplinkai, juk išmestas jis nesuyra net iki 500 metų, o kai kur teigiama, kad jam suirti reikia tūkstančio metų.

Vikipedijoje rašoma, kad pirmąjį plastiką − celiulioidą − pagamino 1869 m. Dž. Hajatas iš JAV. Ten taip pat galime sužinoti, kad pagal technologines savybes plastikai skirstomi į termoplastikus ir reaktoplastikus.

Ir termoplastikai, ir reaktoplastikai kaitinami suminkštėja ir tada iš jų formuojamas gaminys. Taip pagaminami įvairiausi mūsų buityje naudojami indeliai, pakuotės, maišeliai ir t.t.

Plastikas plačiai vartojamas dėl žaliavos pigumo, gerų savybių ir ypač dėl paprasto gaminių formavimo, kuris nepriklauso nuo formos sudėtingumo. Be to, perdirbimą lengva visiškai automatizuoti, gaminio papildomai apdirbti nereikia, o plastiko formavimas yra našus ir pigus, rašoma Vikipedijoje. Plastiko išvaizda, savybės ir perdirbimo ypatumai leidžia kurti įvairios formos ir apdailos gaminius, todėl mūsų pamėgti maišeliai būna pačių įvairiausių spalvų.

Ši nuotrauka paimta iš Inhabitat.com tinklalapio. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

Anais, vadinamais, sovietiniais laikais tokio plataus plastiko naudojimo buityje nebuvo. Parduotuvėse vyravo beveik visų produktų deficitas, maistas dažniausiai buvo pilamas į stiklinę tarą ir buvo galima įsigyti tik produktų, jokių pusfabrikačių ar, jau paruoštų, patiekalų, kaip dabar mūsų pamėgtos mišrainės plastiko indeliuose.

Ši nuotrauka paimta iš Facultyfiles.deanza.edu tinklalapio. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

Plastiko puodelių buvo galima aptikti tik Sovietiniuose vandens ir kitų gėrimų aparatuose.

Šios nuotraukos autorė yra Rūta Narmontaitė. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autorės fotoreportažą.

Šios nuotraukos autorius yra Retroalgia. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

Dabar mūsų kasdienybėje pasirodo vis įvairesnių plastikos produktų. Perdirbimo technologijų dėka, stiklui ir metalui neprilygstančios, plastiko pakuotės tapo vsų gyvenimo dalimi. Be plastiko pakuočių nebeįsivaizduojame apsipirkinėjimo, maisto išsinešimui ir kitų rutinos veiklų.

Plastmasės gaminiai plačiai naudojami netgi medicinoje. Jie išsaugo daug gyvybių, talpina visus skysčius: nuo kraujo iki vandens. Tačiau ši inovacija turi ir kitą pusę, todėl su laiku buvo atrasti jos pavojai.

Amerikos vėžinių susirgimų tyrimų asociacija (the American Association for Cancer Research) jau pranešė, kad plastike esančios cheminės medžiagos skatina vėžinių ląstelių augimą.

Tai sudėtinga medžiaga, kuri, kaip minėjome, nesuyra šimtus metų. Kaupimas sąvartynuose, ir netgi plastiko deginimas retai atliekamas saugiai. Kadangi gamtoje plastikas ilgai neyra, jame pasitaikančios medžiagos, kaip dioksinas, deginant greitai plinta ore ir vandenyje.

Plastiko tarša ir poveikis stipriai jaučiamas ne tik žmogaus sveikatai, bet ir gyvūnijos pasauliui. Internetinėje enciklopedijoje rašoma, kad kasmet per 100 000 paukščių, banginių, ruonių ir jūros vėžlių uždusta, nes prekybos centruose naudojami plastikiniai maišeliai, bei milžiniško kito plastiko kiekiai atsiduria vandenyne. Dar šimtai tūkstančių jūros gyvūnų apsinuodija ir apnuodija kitus vandens gyvius valgydami plastiko liekanas, kurios vandenyje tampa vis mažesniais gabalėliais ir supainiojami su maistingais organizmais.

Ramiajame vandenyne iš išmestų į vandenį plastiko atliekų netgi susidarė salos, vadinamos “Trash Islands” (šiukšlių salos), keliančios siaubą žmonėms ir kankinančios vandens gyvūniją.

Socialinė reklama prieš vandenyno užterštumą.

Nors pasak vartojmo isrorijos herojaus p. Adolfo, VSA plastiką pradėjo rūšiuoti palyginus neseniai, tuo pačiu, kai apskritai įvedė rūšiavimo paslaugą, tačiau dabar kompanija aktyviai dirba ne tik rinkdama rūšiuotas atliekas, bet ir skatindama žmones rūšiuoti. Viena iš sėkmingų socialinių akcijų su “Avilio” teatru, kurioje dalyvavo ir VSA, buvo vaikų, iš įvairių Vilniaus mokyklų bei darželių, iš plastiko pagamintas milžiniškas aštunkojis, per sostinę keliavęs iki Seimo. Taip buvo siekiama išmokinti rūpintis gamta ir mažuosius.

Plastiko rūšių yra tikrai daug, tad prieš išmetant plastiko pakuotę į geltonajį konteinerį atkreipkite dėmesį, ar jame buvusi medžiaga nėra pavojinga gamtai (antifrizai, tepalai ir pan.) – tokių pakuočių į rūšiavimo konteinerius mesti negalima. Labai svarbu, kad plastiko pakuotės nuo maisto produktų būtų švarios, nepatingėkite išplauti.

Daugiau apie plastiko rūšiavimo ypatumus paruoštame reportaže pasakoja UAB “VSA” darbuotojas Laurynas Kazlauskas.
VSA direktorė Jurgita Petrauskienė atsako į Jūsų klausimus (tęsinys)

Date: 2011.11.23 | Category: Laisva spauda rašo, Lietuviška vartojimo istorija | Response: 0

Praėjusią savaitę „Pinigų kartos“ portale ir Facebook paskyroje galėjote užduoti mūsų direktorei Jurgitai Petrauskienei Jums ramybės neduodančius klausimus apie atliekų išmetimą bei rūšiavimą. Dalį jų jau išvydote nufilmuotus. Likusius, niekaip netilpusius į video, kaip žadėjome, kartu su „Pinigų karta“ skelbiame raštu:

Vaidas
Stiklainis su popierine etikete pateko rūšiuotojams. Koks popierinės etiketės likimas?  Pundelį popierių per klaidą įmečiau į plastiko konteinerį. Koks popieriaus likimas?

Jei popierių įmetėte į plastiko konteinerį – mūsų darbuotojai jį išrūšiuos. Jei jis bus tinkamas perdirbimui, nukeliaus į presą kartu su kitomis tos rūšies popieriaus atliekomis.
Dėl popierinės etiketės ant popieriaus nereikia pergyventi – stiklo žaliava dėl to nesusigadins, tačiau popierinė etiketė nebus perdirbta kaip popieriaus gaminys, ji bus sunaikinta stiklo perdirbimo metu.

Vita
1. Kokia pieno pakuotė lengviausiai perdirbama – kartoninė, maišeliai ar “stovintys” maišeliai?
2. Ar perdirbate foliją? Jei taip, ar ją mesti ten pat, kur ir metalo atliekas, t.y. prie plastiko?
3. Ar neketinate pradėti sverti kiekvienos laiptinės (daugiabučiuose) buitines atliekas ir pagal svorį apmokestinti?
4. Kokios pakuotės, kurių neįmanoma perdirbti, dažniausiai sumetamos į rūšiavimo konteinerius, t.y. labiausiai trukdo?

1. Kiekviena šių pakuočių turi savo perdirbimo technologiją. Nesame žaliavų perdirbėjai, todėl negalime vertinti kas padaroma paprasčiau, kad sudėtingiau.
2. Nesame perdirbėjai. Jei folija yra švari ją reikėtų mesti į plastikui skirtus konteinerius, tačiau jei kalbate apie buityje jau naudotą foliją, su maisto likučiais, riebaluotą (kepėte pyragą, mėsą ar pan.), tokia folija nėra tinkama, ją reikėtų mesti į buitinių atliekų konteinerius.
3. Toks buitinių atliekų matavimo būdas pareikalautų tam tikrų (nemažų) investicijų, taip pat aptarnavimas truktų ilgiau. Nesame skaičiavę, bet gali būti, kad toks būdas gyventojams būtų net brangesnis.
4. Trukdo visos atliekos, kurios netinkamos perdirbimui, nes mūsų darbuotojai rankiniu būdu turi jas išrinkti. Labai dažnai tai tiesiog buitinės atliekos, nešvarios, neišplautos, pakuotės su maisto likučiais. Šį rudenį popieriaus konteineriuose dažnai aptikdavome lapų, medžių šakų, po vėlinių plastiko konteineriuose – plastikinių gėlių, po Šv. Kalėdų ir Naujų metų rūšiavimo konteineriuose randame Advento kalendorių (dar neišlukštentų su šokolado gabaliukais), pyragų, sausainių. Taigi, ne plastiko, ne popieriaus, ne stiklo tuose spalvotuose konteineriuose tikrai gausu.

Eglė
Mane, kaip tikriausiai ir daugelį, domina rūšiavimas atliekų, kurias 100 procentų nepriskirsi vienai žaliavai, tad norėčiau sužinoti, kokios yra ribos. Pavyzdžiui, ar aš rūšiuoju, jei metu į plastiko konteinerį švarų plastiko maišelį su popierine etikete (lipduku) ar tą patį stiklainį su etikete?

Taip, jūs rūšiuojate, jei plastiko maišelis ar stiklainis yra be maisto atliekų, yra švarus. Žalą daro ne popieriaus etikėtės, o maisto likučiai.

2xyg
Ar nesvarstėte galimybių dabartinius rūšiavimo konteinerius (su tam tikros formos angom) pakeisti į “paprastus”, kai rūšiuojamos atliekos į konteinerį metamos kartu su maišu (tarkim maišas popieriaus, butelių ir pan.). Tokia tvarka šiuo metu yra Vokietijoje ( ar bent keliose jos žemėse). Bent jau man tai atrodo paprastesnis būdas, nei po 1 butelį kišt į konteinerį. Nors turbūt mūsų visuomenė dar iki to “neužaugo”.

Mums iš esmės jokio skirtumo kokio tipo konteineriai, kokio dydžio angos, jei gyventojai rūšiuoja tvarkingai. Lietuviška praktika rodo, kad pastačius “paprastus” konteinerius juose atsiranda žymiai didesnis buitinių atliekų kiekis (arba buitinės atliekos sumaišytos su išrūšiuotomis, kurios tampa netinkamos perdirbimui), nei dabartinio tipo konteineriuose.

Mindaugas
Sveiki, ar yra planu rinkti rusiuotas atliekas is individualiu gyvenamuju namu (ne daugiabuciu)?

Jei individualių namų kvartalų gyventojai išskirtų vietą spalvotų konteinerių rinkiniui, antrines žaliavas tikrai rinktume. Praktikoje matome, kad būtent vieta konteineriams tampa pagrindine kliūtimi.

Blabla
Būtų įdomu sužinoti, ar tinka į plastiko konteinerį pasibaigę tušinukai? Ar tinka aliumininiai dangteliai (nuo grietinės, jogurto)? Kur mesti guminius dalykėlius (nuo tušinukų guminius laikiklius, kamuolius, šiaip gumas), nes nesinori jų mesti į buitines mišrias atliekas. Kiek žinau, tai galima į plastiko konteinerius mesti skardines nuo gėrimų ir konservų ir dar skaičiau, kad galima mesti kepimo skardas, keptuves, bet kaip man juos ten sugrūste, per tokią skylutę? ir paskutinis klausimas – į popieriaus konteinerį netelpa dėžės, pavyzdžiui nuo televizoriaus, o kartą mačiau tokia dėžė buvo padėta prie popieriaus konteinerio, tai atvažiavo mišrios atliekos ir paėmė ją . Ką daryt? (čia turbūt nebus ką patart?..)

Reikia žiūrėti iš kokio plastiko pagamintas tušinukas, bet greičiausiai jį reikia mesti į buitinių atliekų konteinerius. Aliuminio dangtelius – į plastiko konteinerius (aliuminis yra renkamas ir perdirbamas). Guminiai dalykėliai nėra plastikas, todėl jų rūšiuoti į spalvotus konteinerius nedėrėtų. Skardinės nuo gėrimų ar konservų reikia mesti į plastiko konteinerius (bus išrūšiuota ir perdirbta kaip metalas), tačiau skardos, keptuvės priskiriamos prie stambiagabaričių atliekų, be to šiuolaikinės keptuvės dažnai gaminamos ne vien iš metalo. Dėžę nuo televizoriaus reikia suplėšyti, sulanktyti. Taip, žinom, tenka įdėti darbo.

Rimas
Sveiki, gal galėčiau sužinoti kue galėčiau atiduoti panaudota automobilinį tepalą ir visokius ten tosolus ir antifrizus?

Šias atliekas griežtai draudžiama pilti į antrinių žaliavų konteinerius. Tai – pavojingos atliekos. Reikėtų kreiptis į pavojingų atliekų tvarkytojus, mūsų įmonė šia veikla neužsiima.

Artūras   1.

Kokias plastiko rūšis iš geltonojo konteinerio turinio sugebate atrinkti ir parduoti: PET, HDPE, LDPE, PP? 2. Ar Lietuvoje perdirbamas žalio ir rudo butelių stiklo duženos?

1. Dažniausiai, gausiausiai pasitaiko PET, tačiau surenkame visas.
2. Taip, perdirba UAB “Kauno stiklas”.

Ieva
Sveiki, mane domina tokia situacija. Viena pažįstama manęs klausia kam rūšiuoti ,jei visas trys atliekas (stiklą, plastiką ir popierių) surenka ta pati mašina, ir supila į vieną vietą? Aš pati rūšiuoju šias šiukšles, tačiau taip ir nežinau iki galo kaip jos surenkamos, ir koks tolimesnis jų kelias? Ačiū.

Rūšiuoti tikrai verta. Mūsų įmonė plastiko ir popieriaus atliekas renka ta pačia mašina, tačiau ne tuo pačiu metu. Plastiką renkame vieną savaitę, popierių – kitą, stiklas surenkamas kitokia mašina.
Jei matote, kad antrinių žaliavų surinkėjas sumaišo popierių ir plastiką – tame nėra nieko labai blogo, nes greičiausiai jie turi įsirengę antrinio rūšiavimo liniją, kurioje viskas yra atrūšiuojama ir paskirstoma pagal rūšis. Tačiau stiklo konteinerio turinio sumaišymas su kitomis žaliavomis jau gali kelti įtarimų.
Visos atliekos vežamos į antrinių žaliavų rūšiavimo bazę, čia atskiriamos netinkamos atliekos, tinkamos suskirstomos pagal rūšis, supresuojamos ir išvežamos į perdirbimo gamyklas.

Skaiste Elena Marija iš Facebook
ar Lietuvoje verta plauti rūšiuojamą tarą prieš metant į atitinkamą konteinerį?

Būtina.

Rasa Povilionienė iš Facebook
ar teisybė, kad tetrapakus nuo sulčių, pieno ir t.t. galima rūšiuoti kaip plastiką?

Tai nėra plastikas, bet šią pakuotę reikia mesti į plastiko konteinerį. Tik reikėtų pakuotę bent praskalauti.

Irma Rumianceviene iš Facebook
Kokia tara iš kasdienio naudojimo maisto produktų tinka plastmasės konteineriui: pieno butelis su kamšteliu? jogurto, gietinės indeliai, dėžutės nuo tortų ar subproduktų… Juk to plastiko tiek daug, tik ar visas jis tinkamas rūšiuoti?

Viskas priklauso nuo plastiko rūšies, bet viskas kas Jūsų išvardinta tinkama rūšiavimui, tik turi būti švaru, be maisto atliekų.

Agne
Sveiki, ar tiesa, kad rusiuojamas siuksles butina isplauti pries ismetant? Kalbu apie ivairias maisto produktu pakuotes, butelius, sulciu pakelius ir pan.

Taip tiesa.

Kestas

Koks yra išvežamų išrūšiuotų atliekų likimas? Ar verta jas rūšiuoti, kiek jų yra realiai panaudojama; ar neatsiduria viskas sąvartyne?

Rūšiuoti tikrai verta. Visos atliekos vežamos į antrinių žaliavų rūšiavimo bazę, čia atskiriamos netinkamos atliekos, tinkamos suskirstomos pagal rūšis, supresuojamos ir išvežamos į perdirbimo gamyklas. Netinkamos perdirbimui atliekos nukeliauja į sąvartyną.

SVARBUS
Sveiki, turiu svarbų klausimą. Rūšiuojame nuo tada, kai pastatė konteinerius. Likusią dalį sukompostuojame. Taigi neturime ko išvežti į šiukšlyną, bet vis vien privalome mokėti 300Lt į metus už šiukšlių išvežimą, t.y. nieką.  Kaip jaustis, kai šitaip skatinama NErūšiuoti? AR ĮMANOMA ATSISAKYTI PAPRASTO IŠVEŽIMO, SUDARANT SUTARTĮ TIK SU FIRMA, KURI VEŽA RŪŠIUOTAS ŠIUKŠLES? Lauksim ats.

Pagal tai į kokią pakuotę šiandien pakuojamos įvairiausios prekės galime drąsiai teigti, kad didelė dalis ne tik pakuočių, bet ir gaminių nėra perdirbama. Taigi, šiai dienai taip išrūšiuoti, kad neliktų buitinių atliekų faktiškai neįmanoma. Tai, kad jūs rūšiuojate plastiką, popierių, stiklą bei bioatliekas tūrėtų žymiai sumažinti sugeneruojamų buitinių atliekų kiekį. Dėl mažesnio atliekų kiekio jūsų mokestis už buitines atliekas greičiausiai galėtų būti sąlyginai mažesnis, nei nerūšiuojančių žmonių. Dėl sumos tikrai nieko negalim pakomentuoti – nėra aišku nei kur gyvenate, nei kas jus aptarnauja ir pan.

Vaidas
Nežinau ar šiukšlė rūšiuojama ar ne. Ką geriau daryti – mesti prie rūšiuojamų ar mesti prie buitinių atliekų? Margarino indelį ne visai kruopščiai išploviau ir įmečiau į plastiko konteinerį. Koks jo likimas? T.y. bus perdirbtas kaip švarus arba bus tiesiog išmestas kaip buitinė šiukšlė ar dar kas nors? Turiu plastikinį maišelį, ant kurio užklijuota popierinė etiketė. Kaip rūšiuoti? Senukuose nusipirkome polistirolo ir PVC lentelių ar kitokių statybinių plastikinių medžiagų. Kažkiek jų panaudojom, truputis liko. Ar jos irgi prie rūšiuojamų atliekų?

Jei konkreti atlieka Jums akivaizdžiai nepanaši nei į popierių, nei į plastiką, nei į stiklą arba tai mišrios sudėties daiktas/pakuotė – greičiausiai ji nebus perdirbama, meskite į buitines atliekas.
Įsivaizduokit kaip atrodys maisto likučiai po maždaug 2 sav. kai jus išmetate tą atlieką. Mūsų rūšiavimo bazę pasiekia pakuotės su pelėsiais, pūvėsiais, rūgėsiais, tokios atliekos tikrai nėra perdirbamos.
Jei plastikinis maišelis švarus – bus perdirbta kaip plastikas.
Polisterolio ar kitų statybinių atliekų negalima mesti nei į spalvotus konteinerius, nei į buitinių atliekų. Atliekas reikia atvežti į statybinių atliekų aikštelę (Lentvario g. 15) arba užsisakyti tokių atliekų surinkimo paslaugą. Statybinės atliekos yra rūšiuojamos ir perdirbamos.

Saulius Kubertavicius
Laba diena  Turiu toki klausimą, kada perdirbimo kompanijos pradės dalintis pelno marža su surūšiuotą žaliavą pateikiančiais žmonėmis? Plastiko tonos kaina ~500 USD. Metalas ~ 0.5 USD/kg Aliuminis ~0.9 USD/kg Varis ~8 USD/kg ir t.t. Jeigu daugiabučių bendrijai bendrai rūšiuojant kompanija mokėtų pinigus (arba bent jų dalį, būdami socialiai atsakingi) – juos galima būtų panaudoti atnaujinti vaikų žaidimo aikštelėms arba remontuoti laiptinėms. T.y. juk visi suprantame, kad tai yra verslas…ir tikrai jo tikslas nėra švaresnė aplinka

Perfrazuojam Jūsų klausimą: Ar įmonė gyventojams galėtų mokėti, jei šie surinktų toną plastiko (tinkamo perdirbimui)? Taip galėtų. Mokame įmonėms, kurios tvarkingai rūšiuoja ir atgabena tinkama perdirbimui žaliavą. Tai galioja visų rūšių žaliavoms ir visų tipu klientams.

Martynas Ramunis iš Facebook
Paprastas klausimas ar surusiuotas atliekas supilat I viena Masina ir vezat kaip buitines ar vezat I kazkokia imone kur perrusiuojat nes dalis plastiko ar Stiklo sumestu I rusiavimo konteinerius netinkamos tam reikalui jei taip tai kur tai atliekat?

Mūsų įmonė plastiko ir popieriaus atliekas renka ta pačia mašina, tačiau ne tuo pačiu metu. Plastiką renkame vieną savaitę, popierių kitą, stiklas surenkamas kitokia mašina.
Visas atliekas vežame į antrinių žaliavų bazę, kurioje viską perrūšiuojame. Mūsų įmonei priklausanti rūšiavimo bazė yra Lentvario g. 15, Vilniuje.

Rasa
Sveiki, prieš kurį laiką vienoje aplinkosaugai skirtoje TV laidoje buvo kalbama apie tai kur mesti biologines atliekas tokias kaip nupjauta žolė. Buvo užsiminta, kad Vilniuje yra konteinerių tokio tipo atliekoms. Deja, nors ir dirbu aplinkosaugos sektoriuje, niekas apie tokius konteinerius nėra girdėjęs, o tuo labiau matęs. Taigi klausimas: kur mesti tokio tipo atliekas kaip nupjauta žolė, krūmai ir pan. Vilniaus mieste. P.S. Kompostavimas nebūtų tinkamas variantas, nes kompostas nėra reikalingas.

Privačių namų gyventojams visgi rekomenduojame pasigaminti arba įsigyti kompostavimo dėžes.
Jei gyvenate daugiabučiame name, nuplautos žolės, lapų, medžių, krūmų šakų atliekų sutvarkymų turi pasirūpinti teritorijos tvarkytojai.
Vilniuje yra dvi tokioms atliekoms kompostuoti, skirtos aikštelės, į kurias atliekas galima atvežti patiems, galima užsakyti tokią paslaugą pas atliekų vežėjus. Tačiau, kaip minėjome, teritorijų prie daugiabučių namų tvarka turi rūpintis ir tinkamai tvarkyti tai teritorijai priskirti tvarkytojai (jų nereikia painioti su atliekų vežėjais).

Vygantas Vejas iš Facebook
man irgi įdomu ar ir kaip išrūšiuotas atliekas dar kartą perrūšiuojat, nes gi visiems aišku,jog lietuviškas rūšiavimas tikrai nėra preciziškas?

Taip perrūšiuojame, rankytėmis.
Visos atliekos vežamos į antrinių žaliavų perrūšiavimo bazę, čia atskiriamos netinkamos atliekos, tinkamos suskirstomos pagal rūšis, supresuojamos ir išvežamos į perdirbimo gamyklas. Tik netinkamos perdirbimui atliekos nukeliauja į sąvartyną.
Skaidraus verslo reklaminis klipas filmuotas VSA rūšiavimo angare

Date: 2011.11.22 | Category: Atliekų rūšiavimas, Pasiūlymai | Response: 0

Praeitą savaitę pas mus viešėjo ir iniciatyvos pristatymo vaizdo klipą filmavo “Baltoji banga”. Tai skaidraus verslo ženklinimo iniciatyva, kurios pagrindinis tikslas – skatinti skaidrią Lietuvos verslo praktiką.

Iniciatyvos pristatymo klipe kartu su kitomis kompanijomis sudalyvavome ir mes. Vaizdo klipe pamatysite, kaip simpatiška garbanota mergina besišypsodama rūšiuoja popieriaus atliekas.

Pasak „Baltosios bangos” projekto veiklos vystytojos Andželikos Rusteikienės, šio klipo tikslai yra keli. Pirmas, kad apie skaidrų verslą sužinotų ir prie iniciatyvos prisijungtų kuo daugiau žmonių, bei parodyti, kad skaidrus verslas irgi gali imtis priemonių, paviešinti kitą medalio pusę. Antra, kad paprastas Lietuvos vartotojas taip pat susimąstytų, ką perka, ką vartoja, atsižvelgtų, kaip dirba ta įmonė, kurios paslaugomis jis naudojasi.

Tam, kad kompanijos noriai jungtųsi prie “Baltosios bangos” organizacijos, galbūt užtektų nusiųsti joms pasiūlymą, tačiau: “Vienas dalykas yra jungtis, kitas – informuoti visuomenės narius, kad jie gali rinktis” – apie iniciatyvos viešinimo svarbą pasakoja A. Rusteikienė.

Šiuo metu “Baltoji banga” vienija jau 40 įmonių. Po iniciatyvos viešinimo klipo pasirodymo kitą dieną organizacija spėjo gauti ir dar vieną paraišką. “Iniciatyvių įmonių daugėja, bet norėtųsi, kad jų jungtųsi dar daugiau ir tai taptų masine baltąja banga” – džiugiai kalba projekto veiklos vystytoja.

Pasak jos, organizacijai reklamuotis nėra reikalo, jų tikslas, kad kompanijos pačios pamatytų skaidraus verslo viešinimo iniciatyvos svarbą arba sužinotų per partnerius.
Popierius ir jo naudojimo ypatumai

Date: 2011.11.21 | Category: Atliekų rūšiavimas, Lietuviška vartojimo istorija | Response: 2

Bendradarbiaudami su “Pinigų karta” tęsiam Lietuvišką vartojimo istoriją: tada ir dabar. Šiandien panagrinėkime popieriaus atliekas.

Yra manančių, kad popieriaus rūšiavimas prasidėjo prieš kokius 10 metų, t.y. tuomet kai atsirado pirmieji rūšiavimo konteineriai. Visgi popieriaus rūšiavimas ir perdirbimas prasidėjo tikrai ne esamame šimtmetyje ir net ne šiame tūkstantmetyje.

Wikimedia.org informacija

Vikipedijoje rašoma, kad 105 m. kinas Cai Lunas pirmasis aprašė popieriaus gamybą ir yra laikomas šio dabar kasdienio produkto išradėju.

Tuo metu kinai augalinę žaliavą rankiniu būdu trindavo akmeniniuose grūstuvuose su vandeniu. Skystą plaušinę masę semdavo semiamaja forma, ant rėmo ištemptu tinkleliu. Nutekėjus vandeniui, ant tinklelio likdavo plonas susipynusių plaušų sluoksnis. Taip suformuotą popieriaus lapą perkeldavo ant audeklo, nuspausdavo, džiovindavo, lygindavo, pjaustydavo.

Beje, kinai buvo pirmieji popierių pradėję naudoti ir higienos tikslams. Tualetinio popieriaus era prasidėjo 589 m. mokslininko Yan Zhitui dėka. O štai XIV a. Kinijos imperatoriškajai šeimai teko jau 15 000 lapelių vien tik parfumuoto tualetinio popieriaus.

Kitaip tariant popieriaus gaminiai kadaise buvo prabangos reikalas ir ne kiekvienas mirtingasis galėjo sau leisti šį gaminį turėti tualete.

Ok. Grižtam prie rūšiavimo ir perdirbimo

Kada realiai pradėta didesniais mąstais surinkinėti panaudotą popierių ir jį perdirbti, duomenų rasti nepavyksta. Tačiau yra aišku, kad dar XIX a. iš makulatūros pradėtos gaminti kartono bei gofruoto kartono pakuotės. Taigi, antrasis popieriaus gaminio gyvenimas jau tikrai buvo įmanomas prieš kelis šimtmečius.

R.Malaiškos nuotr.

Sovietiniais laikais, nors nebuvo nei vieno rūšiavimo konteinerio, žmonės rūšiavo popierių, rūsiuose kaupdavo nebereikalingas knygas, sąsiuvinius, laikraščius, laukdavo skelbimo ant laiptinės sienos, kad tokią ir tokią dieną atvažiuos mašina ir paims jų makulatūrą mainais į tualetinio popieriaus ruloniukus. Daugelis matyt atsimena, kaip laikraščius ir kitas popieriaus gerybes perrišdavo virvele it kokį tortą ir laukdavo tos makulatūros dienos.

“Gaudavome talonėlius, kuriuos galėdavome išsikeisti į knygas, kurių taip paprastai negalėjome nusipirkti” – pats pridavinėjęs makulatūrą, pasakoja p. Adolfas.

Šiais laikais laukti nebereikia, galima tiesiog kas kart nešant atliekas išrūšiuoti ir popierių. Beje, matyt esminis šių ir anų laikų skirtumas yra ne atliekos atsikratymo būdas, o atliekų kiekis ir įvairovė.

VSA nuotr.

Knygos ir sąsiuviniai buvo deficitas, įmonėse dokumentacijos nedaug (lyginant su dabartiniais laikais) – kiek ten prispausdinsi rankinėmis spausdinimo mašinėlėmis? Šiais laikais nors ir stengiamės būti ekologiški: nespausdinti dokumentų ar naudoti perdirbtą popierių, visvien šiukšliname žymiai žymiai gausiau.

Ši nuotrauka paimta iš Callia.lt tinklalapio. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

Ši nuotrauka paimta iš Callia.lt tinklalapio. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

Na, o į ką pakuojame maisto produktus? Pamenate, tuometinėse krautuvėse pieno produktai buvo parduodami stiklinėje taroje. Ar dabar kas nors galite save įsivaizduoti tempiant pieną, kefyrą ir grietinę stikliniuose buteliuose namo? O mūsų mamos tampydavo ir nesiskųsdavo. Kiek visa tai galėjo sverti? Aišku, dabar į parduotuves važiuojame mašinomis, anais laikais eidavome kojytėmis.

Ši nuotrauka paimta iš Callia.lt tinklalapio. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

Viena vertus, naujai atsiradusių popieriaus ir plastiko pakuočių patogumas akivaizdus – gerokai mažiau sveria. Tačiau, kita vertus, visi tie stiklo indai buvo superkami, plaunami, dezinfikuojami ir vėl naudojami ir naudojami, po keliolika kartų.

Dabar, kai pakuočių turime šitokią įvairovę nerūšiuoti jų turėtų būti tiesiog gėda. Daugelyje kiemų stovi spalvoti rūšiavimo konteineriai, kurių mėlynieji skirti būtent popieriaus atliekoms.

Informaciją, ką mesti ir ko nemesti į šiuos konteinerius galite rasti ir ant konteinerių, bet rekomentacijas idedame ir čia.

VSA Vilnius: rūšiavimo rekomendacijos

Pripildytus popieriaus konteinerius surenka speciali mašina ir veža į rūšiavimo bazę.

Ten atliekų tvarkymo įmonės darbuotojai rankomis dar kartą perrūšiuoja ant linijos važiuojančias popieriaus atliekas. Šis procesas yra labai svarbus, nes kolkas joks, net ir Kinijos mokslininkas nesugalvojo, kaip iš vištos kulšelių, bulvių, kiliminės dangos, ar panaudotų sauskelnių pagaminti popierių.

Kaip su popieriumi žmonės elgėsi anksčiau, o kaip perdirbimo procesas vyksta dabar, kviečiame pasižiūrėti reportaže.
VSA direktorė Jurgita Petrauskienė atsako į Jūsų klausimus

Date: 2011.11.16 | Category: Atliekų rūšiavimas, Lietuviška vartojimo istorija | Response: 1

Praėjusią savaitę “Pinigų kartos” portale ir jų Facebook paskyroje mūsų direktorei Jurgitai Petrauskienei galėjote užduoti Jums rūpimus klausimus apie rūšiavimą bei atliekų išvežimą.

Klausimų ji sulaukė labai daug, todėl nufilmuoti juos visus būtų itin sudėtinga. Pagrindinius nufilmuotus atsakymus publikuojame čia. O likusius „Pinigų kartos“ portale galėsite išvysti per artimiausias porą dienų.