Šiemet atostogų proga išsiilgus nors trupučio saulės pasitaikė proga savaitei pasprukti į Ispaniją. Jos sostinė Barselona garsėja autentišku senamiesčiu su ypač siauromis gatvytėmis. Jos pilnos įvairiausių vintažinių parduotuvių, barų ir kavinukių. Savaime aišku, kad visos šios turistų pamėgtos prekybos vietos prigeneruoja didelius kiekius atliekų. Kas vyksta su jomis?

Ogi visos tos atliekos sukraunamos į įvairiausius maišelius ir sumetamos į krūveles tiesiog lauke prie durų. Naktimis tomis siauromis gatvelėmis vinguruoja didelė, tačiau šiaip ne taip telpanti mašina ir viską surenka. Dirbdama ypač garsiai daugiausia džiaugsmo ji turbūt suteikia pirmų aukštų gyventojams, tokį garsą naktimis teko proga išgirsti ir man.

Gyventojams gatvėse įrengti specialūs rūšiavimo konteineriai. Panašūs kaip pas mus, tačiau vienu tipu daugiau. Pilkieji skirti komunalinėms atliekoms, o rudieji – organinėms. Taigi, ispanai turi galimybę rūšiuoti ir maistą. Toliau, žalieji skirti stiklui, geltonieji – plastikui ir aliuminiui, o mėlynieji be abejo – popieriui ir kartonui. Tokius turime ir mes Lietuvoje.

Bene didžiausią įspūdį paliko konteneriai Ispanijos kaimynystėje Andoroje. Tarp kalnų įsikūrusios mažytės valstybės ypač švarioje ir tvarkingoje to paties pavadinimo sostinėje stovi ne tik rūšiavimui skirti, bet dar ir su iliustruotomis instrukcijomis, kaip teisingai tai daryti, konteineriai. Nepatingėjus žvilgtelėti į piešinuką, neturėtų kilti abejonių, kur ką mesti ir ko negalima. O ir piliečiai rūšiuoti jau turbūt įpratę nuo seno ir abejonių, verta, ar ne jiems turbūt nekyla.

Tarp kitko, internetuose rašoma, kad pačioje Ispanijoje kai kurie žmonės netgi turi rūšiavimo šiukšliadėžes namuose. Jie iš karto atrenka maisto, stiklo, popieriaus ir plastiko aliekas, kurias išnešus belieka tik sumesti į teisingus konteinerius. Pagirtini ispanų įpročiai, taigi, keliaujant galima pasisemti gerų pavyzdžių.

Živilė Maldeikytė

Ispanijoje atliekų rūšiavimas prasideda namuose originally appeared on VSA on 2012/01/25.

Šį kartą “Lietuviška vartojimo istorija” savo dėmesį nutarė skirti ne vartojimui anais laikais ir dabar, o biurų interjerui, jų apstatymui . Pasirausus po atliekų vežėjo VSA darbuotojo p. Adolfo nuotraukų archyvą galima rasti ne tik senųjų šiukšliavežių ar kitos technikos nuotraukų, čia galima rasti daug žmonių veidų, daug švenčių, įvairių renginių, patalpų apipavidalinimo vaizdų. Žinoma, veidai nuotraukose mums nieko nesako, tačiau aplinka gali daug ką papasakoti.

Garsiai tarškanti spausdinimo mašinėlė

Šiais laikais, dirbame moderniai įrengtuose dangoraižių kabinetuose, nuo ryto barškam nešiojamų kompiuterių klaviatūromis, dokumentus mums gamina lazeriniai spausdintuvai. Sąskaitos ir tos – elektroninės, neteršiančios gamtos. Dokumentų archyvus vis dažniau laikome kokiuose tai “klauduose”, savo darbus planuojamės “Ceremuose” ir dar kaži kokių prigalvojome išmaniųjų aparatų, kurie mums leidžia nuo darbų neatitrūkti ir namuose, ir savaitgaliais, ir kai sergam, ir kai atostogaujam.

Žodžiu, viskas labai modernu, viskas greitai ir operatyviai.

“Anais laikai buvo daugiau romantikos, – juokauja p. Adolfas. – mūsų sekretorė, jei tik padarydavo kokią reikšmingą klaidą dokumente, imdavo kitą lapą ir vėl iš naujo garsiai tarškėdavo ta mašinėle”.

Reikia dokumento keliomis kopijomis? Imat “kalkę” ar kelias, štai Jums ir prašom – kopija. Reikia dokumentus surišti? Imat ylą, bedat skyles, imat storą adatą su kaproniniu siūlu ir rišat.

Pramogos ir susirinkimai su Leninu priešakyje

Ar pamenat tas Lenino galvas ant visų sienų “aktų salėse”, susirinkimų ar vadovų kabinetuose? Nesvarbu kokia įstaiga: vaikų darželis, mokykla, darbovietė Lenino prospekte (dabar Gedimino prospektas) ar komunalinių paslaugų organizacija VSA.

Šiais laikais ne tik, kad nebeturim Leninų, mažos įmonės neturi ir posėdžių kabinetų.:)  Didesnės – posėdžių kabinetus turi, bet “aktų salės” – ne. Apie sales su amfiteatrais ir balkonais jau nėr kalbos, apie įstaigos profsajungų valdomas poilsiavietes prie ežerų bei Baltijos jūros irgi nekalbėsim.

“Įmonė pastate turėjo labai gražią salę, kurią net pagyrė pasirodyti atvykęs Maskvos satyros teatro aktorius Spartak Mišulin. Šioje nuotraukoje matosi dar kietos, bet vėliau buvo įrengtos minkštos kėdės, puošnūs balkonai.” – rodydamas nuotraukas pasakoja VSA buvęs darbuotojas p. Adolfas.

“Dirbome dideliame pastate su čia veikiančia įmonės valgykla, sporto sale”, – sako p. Adofas. – Tačiau valdžia rūpinosi ne tik mūsų maitinimu, fiziniu aktyvumu, bet ir teisinga politine orientacija – darbas be nuolatinių agitacinių kompanijos susirinkimų buvo neįsivaizduojamas”.

Tokių dalykų, kaip pietūs mieste pasirinktoje kavinukėje ir platus meniu pasirinkimas, tada nebuvo. Visi tiksliai kaip laikrodis nustatytu laiku savo valgykloje valgė tarybines dešreles su juoda duona bei burokėlių salotomis ir gėrė visą dieną kaitinamą saldintą arbatą.

Menininkas vietoj rinkodaros ir viešųjų ryšių

Tiesa, nepamirškim ir interjero temos. Tik negalvokit, kad interjeras yra šių laikų atradimas, sovietiniais laikais jis irgi buvo, kaip, kad buvo ir dizaineriai.

1961 m. Sovietų Sąjungoje užgimė judėjimas pavadinimu “Dailę buičiai”, tuo metu, beje, Lietuvoje (Vilniaus dailės akademijoje) atsirado ir pirmoji dizaino studijų programa. Šis judėjimas ir naujoji mokslo sritis tapo postūmiu sovietinio interjero permainoms. Tai liudija ir ilgamečio VSA darbuotojo pasakojimai bei išlikusios autentiškos nuotraukos.

Pasak p. Adolfo, įmonės apipavidalinimui buvo skiriamas didelis dėmesys.

“Įmonė turėjo menininko etatą. Žmogus, dirbantis šiose pareigose rašydavo tekstus, kurdavo piešinius, plakatus. Viskas vienaip ar kitaip tūrėjo perteikti profsąjungų, komunistų partijos poziciją”, – pasakoja jis.

“Buvo įrengtos garbės lentos, ant kurių kabindavo nusipelniusių žmonių nuotraukas, rašydavo jų vardus ir pavardes, darbo vietose būdavo paruošti stendai, kuriuose buvo aiškinama kaip padaryti vieną ar kitą užduotį pagal įvairiausius rodiklius, – prisimena pašnekovas. – Gerai pamenu, visokius skelbiamus partijos socialinius įsipareigojimus, būdavo truputį juokinga, nes juos nuolat keisdavo”.

Akivaizdu, kad samdomas menininkas kūrybinės laisvės turėjo nedaug. Be neutralių raštų dažniausiai buvo piešiami Lenino atvaizdai, kuriamos socialistinės agitacijos. Taip buvo stengiamasi kiekvienam įdiegti tų laikų ideologiją. Tokiomis nuotraukomis ir šūkiais darbuotojams buvo brukama nenuginčijama ir teisinga valdžios nuomonė.

“Šefuoti” buvo privaloma

Įdomu ir tai, kad anksčiau kiekvienai didesnei įmonei būdavo priskiriama kokia nors mokykla, kurią jie turėjo remti, rūpintis.

“Sovietų laikais kiekviena įmonė turėjo šefuoti kokią nors mokyklą. Tad, VSA bendradarbiavo su Vilniaus 19-a vidurine mokykla (dabar vadinasi Sirokomlės mokykla). Mes moksleiviams nemokamai išskirdavome autobusą jų ekskursijoms, pirkdavome kanceliarinių prekių ar dar ko nors pagal mokyklos poreikius. Už tokį šefavimą mokylos pionieriai švenčių progomis atsilygindavo koncertais” – kalba p. Adolfas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę pionierių koncertai baigėsi, krito Lenino galvos, garbės lentos ir propogandiniai šūkiai, atsirado erdvės nuoširdžiai kūrybai.

Visgi sunaudojamo popieriaus kalnai užaugo būtent šiais laikais. Apie jo perdirbimo svarbą jau kalbėjome ankstesnėje “Lietuviškos vartojimo istorijos” dalyje. VSA tam turi paruošusi specialias popieriaus atliekoms rūšiuoti skirtas dėžutes. Ar Jūsų įmonė taupiai naudoja biuro popierių, kaip su tuo tvarkosi kiti ofisai?

Leninas ant sienos, dokumento kopija per “kalkę” originally appeared on VSA on 2012/01/24.

Pagaliau sulaukus sniego ir užpusčius kelius bei takelius gatvių teritorijų valymas tapo aktualesnis nei iki šiol. Kol modernios mašinos braukia sniegą nuo kelių ir barsto juos smėliu ar druska, prisiminkime, kaip šis procesas vyko anksčiau.

“Lietuviškos vartojimo istorijos” herojus p. Adolfas, pas mus išdirbęs 30 m. pasakoja: “Sovietiniais laikais mums priklausė tvarkyti visą miestą. Turėjome virš 800 etatų rankinio valymo komandą, ir automatinius barstytuvus. Taip pat patys visai Lietuvai gaminome sniego valytuvus su kaproniniais šepečiais.”

Tokie barstytuvai gelbėjo žmones ir mašinas gatvėse nuo slidžios dangos. Sovietų Sąjungoje populiarių žigulių ir zaporožiečių vairuotojai tik gerai pabarsčius takus galėjo išsiruošti į keliones.

Daugėjant automobilių ir keičiant kelių dangą į geresnę su laiku atrirado kur kas inovatyvesni gatvių valymo sprendimai. Šiandien kai beveik kiekviena šeima turi bent po vieną automobilį, o daugiabučių kiemuose sunkiai berandama vieta jam pastatyti, žiemą gatvėse saugios vairavimo sąlygos ypač svarbios. Todėl paprastą smėlį ar druską pakeitė specialus mišinys, kuris yra paruoštas taip, kad ištirpdytų susidariusį ledą ir neleistų jam sustingti, tačiau nekenktų kelių ar takų dangai. Tokį mišinį dabar naudojame ir mes.

Nors kai kurie su nekantrumu jau laukiame šiltesnio meto ir nutirpusio sniego, tačiau pasibaigus žiemai gatvėse visai nenorime išvysti pravažiuoti trukdančių likusių smėlio krūvų. Vos tik pakilus termometro stulpeliui ir sniegui nutirpus mes ir kiti aplinkos tvarkytojai į darbą paleidžiame gatvių valymo automobilius ir imame šluoti gatves.

P. Adolfas prisimena: “Prie bordiūrų pavasarį likdavo labai daug smėlio. Tam mes turėjom savivartį į kurį jį pakraudavom. Turėjome specialius konteinerius, į kuriuos šlavėjai pildavo nuo gatvių sušluotą smėlį. Taip pat turėjome ir mašinas, kurios automatiškai smėlį, lapus, šukes šluodavo į save.”

Tais laikais rankiniu būdu reikėjo plauti ne tik gatves, bet ir pačias mašinas.

“Gatvių laistymui reikėjo 20 mašinų dieną ir 20 naktį. Mašinas turėjom plauti net lyjant lietui. Neduok dieve, nors vienos trūksta, jau valdžia priekaištauja, – kalba p. Adolfas. – Tokios gatvių laistymo mašinos buvo skolinamos ir apželdinimo trestui. Jie laistė medžius, gėles, gazonus.”

Dabar technologijoms stipriai pažengus į priekį gatvės yra valomos naujų manevringų vakuuminių automobilių pagalba. Ko gero nei vienas miesto gyventojas nenorėtų po savo langais ilgai klausytis kriokiančio gatvių valytuvo variklio. Užtat šie begarsiai automobiliai per valandą išvalo net 11 tūkst. kv. m., nepriekaištingai surinkdami visą pakeliui pasitaikiusį purvą, dulkes, nuorūkas bei kitas šiukšles. Jie tinkami valyti ne tik miesto gatves, bet ir pėsčiųjų takus, trinkelėmis grįstas aikštes, parkų takus, daugiaaukščius parkingus ar turgavietes. Tokius automobilius mums prieš 50 m. būtų buvę sunku net įsivaizduoti.

Nuo gatvių šlavėjų iki begarsių vakuuminių valytuvų originally appeared on VSA on 2012/01/20.

Stopkadras/DELFI.TV /

Prieš kelias dienas per televizijas rodė ir internetuose paplito tikrai komiškas vaizdelis.  Apie mešką lepešką katra nusprendė su šiukšliavežių pasivažinėti ir tuo pačiu papietauti

Pas mus panašiai pietauja katės, o konteinerių krovėjais kelioms valandoms įsidarbina būsimi jaunikiai.

Aušros Barysienės nuotr.

Aušros Barysienės nuotr.

Vankuveryje – lokiai, pas mus katės ir jaunikiai originally appeared on VSA on 2011/12/16.

“Tais laikais buvo dvi atliekų išvežimo sistemos. Viena populiariausių – kai namų laiptinėse kabėdavo šiukšliavežių grafikai, o į kiemą atvykęs vairuotojas duodavo signalą. Bėgdavome visi su kibirais, kad tik suspėtume, na o jei nespėjom, bėgam į kitą kiemą, o jei ir į tą nespėjom laukiam kito karto pagal grafiką”, - pasakoja mūsų “Lietuviškos vartojimo istorijos” herojus p. Adolfas.

Pasak p. Adolfo, anuos laikus palyginus su dabartiniais, atliekų surinkimas labai skiriasi. Esminis skirtumas – vienu šiukšliavežės važiavimu surenkamas atliekų kiekis. Geriausiai tai iliustruoja kitas pavyzdys.

“Mano laikais buvo ir tokios mašinos, kurios atliekas veždavo konteineriais. Ant specialaus automobilio rėmo surikiuodavome 6 (o patobulinus mašinas – konteinerius ir važiuojam. Pilną konteinerį paimam, tuščią pastatom. Įsivaizduojat koks aptarnavimo greitis būdavo, koks surenkamų atliekų kiekis ir kiek tos mašinos kuro sudegindavo” – retoriškai klausia p. Adolfas.

Atliekų tuose konteineriuose niekas nepresuodavo, o tilpdavo į vieną konteinerį tik apie 1 kubinį metrą šiukšlių. Taigi mašina galėdavo paimti tik 6-8 kubinius metrus atliekų ir jau tekdavo vežiuoti į savartyną. Dabar gi visos šiukšliavežės turi presus. Vidutiniškai viena šiukšlevežė šiais laikais gali aptarnauti 40-50 pilnai prikrautų 1 m3 talpos konteinerių, supresavus jų turinį gaunasi apie 16-20 m3 atliekų. Beje, kalbant apie atliekų svorį, apie anuos laikus nieko negalime pasakyti, tačiau kalbant apie dabartinius tiksliai žinome, kad viena pilnai pakrauta šiukšliavėžė gali pavežti apie 8-10 tonų komunalinių atliekų.

Anų laikų atliekų surinkimas turėjo ir kitų įdomybių. “Mobilių telefonų ir kompiuterių nebūdavo, tai ir ryšio visą darbo dieną su vairuotojais neturėdavome. Grįžta jie po visos dienos darbų į bazę tada ir sužinai, kad kažko neaptarnavo, nes nesugebėjo privažiuoti, arba kažkokio adreso nerado, arba visai nespėjo. Žodžiu, išvažiavo vairuotojas į darbą, tai ir gaudyk vėją laukuose”, – juokiasi p. Adolfas ir pripažysta, kad simuliuoti ir prastai dirbti arba nedirbti visai tais laikais buvo didelės galimybės.

“Dabar ne tik mobilius vairuotojai turi, bet ir visose “VSA” mašinose stovi po kompiuterį. Vairuotojai mato visą žemėlapį, tad ir pasiklyti mažiau galimybių, mato kuriame taške koks konteineris turi stovėti, jei aptarnavo konteinerį, turi pažymėti programoje, jei dėl kažkokių priežasčių negali aptarnauti, turi susisiekti su ofiso žmonėmis ir informuoti. Biure dirbantys žmonės stengiasi operatyviai spręsti šitus klausimus”, – šiuolaikinių technologijų ypatumus atliekų surinkime vardina mūsų herojus.

Šių laikų naujiena, kuria naudojasi tik nedidelė dalis Vilniaus gyventojų, tačau visi Druskininkų gyventojai, yra požeminė “Molok” konteinerių sistema. Besivydama atliekų tvarkyme pažengusią Skandinaviją, VSA visoje Lietuvoje pradėjo įrenginėti 4-5 kartus talpesnius konteinerius, 1,5 m. įkasamus po žeme. Ne tik specialistai, bet ir paprasti vartotojai patys pamatė ir įvertino jų privalumus: ši atliekų surinkimo sistema neskleidžia nemalonaus kvapo, neleidžia veistis parazitams, o ir atliekas galima išvežti rečiau, bei pigiau specialia šiukšliaveže.

www.youtube.com/watch?v=199qk086fEs

Komunalinių atliekų surinkimo būdai: tada ir dabar originally appeared on VSA on 2011/12/14.

Artėja Šv. Kalėdos – dovanų metas, ta proga ir mes pagalvojome, kuo galėtume pradžiuginti savo esamus klientus ir galbūt būsimus.

Juk puiku, kai draugams vietoje puodelių, statulėlių, žvakučių yra stengiamasi padovanoti praktiškus dalykus. O kas gali būti praktiškiau už šiukšlių išvežimą? Mes asmeniškai dar nesutikome nei vieno žmogaus, kuris nešiukšlintų…

Taigi, pirmadienį paskelbėme akciją–atrakciją, kurios dalyviams (fiziniams asmenims t.y. gyventojams) dovanosime vieno mėnesio paslaugas. Ir tai tikrai ne balandžio 1-osios pokštas.

Esmė tokia, jei norite visus kitus metus gyventi tvarkingai, bet už atliekų išvežimą mokėti mažiau nei paprastai, tuomet jums reikia iki kitų metų sausio 30 d. sudaryti sutartį su mūsų įmone (jei tokios dar neturite), užpildyti šį dokumentą (akcijos sąlygos), jį pasirašyti ir atsiųsti mums faksu (8 5) 2461477 arba nuskanuoti ir atsiųsti el. paštu vilma.navickiene@vsa.lt, arba tiesiog paprastuoju paštu adresu Lentvario g. 15. Vilnius. Tuomet, per 7 darbo dienas sumokėti 11 mėnesių įmokas.

Jei jau naudojatės mūsų paslaugomis, Jums naujos sutarties sudaryti nereikia, užtenka tik užpildyti sutarties priedą (akcijos sąlygos) ir, kuriuo nors aukščiau išvardintu būdu, atsiųsti jį mums.

Na, o bet tačiau jei kiltų kokių klausimų būtinai paskambinkite mūsų vadybininkei Vilmai (8 618 51136), kol Kalėdų senelis su elniais dar neišskrido dovanų dalinti į Laplandiją.

Naudokis visus metus, mokėk tik už 11 mėn. originally appeared on VSA on 2011/12/14.

“Lietuviškoje vartojimo istorijoje” kartu su „Pinigų karta“ jau aptarėme popieriaus bei plastiko rūšiavimą. Dabar gi, aiškinamės ką reikia daryti su stambių gabaritų atliekomis.  Nagrinėjame tik trečią temą ir vis labiau darosi aišku, kad turime tiek įvairiausių daiktų, jog iš tiesų labai sunku susivokti kaip tų jau nebereikalingų atliekų reikėtų teisingai atsikratyti.

Taigi, stambiagabaritėms atliekoms atliekų vežėjai priskiria įvairius baldus (stalus, kėdes, lovas, spintas ir pan.), vonias, klozetus, taip pat didelius buitinius elektros prietaisus bei visokiausius kitus didelius nereikalingus daiktus.

www.youtube.com/watch?v=UVikN5i7_uU

Vieni žmonės per daug sau galvos nesuka ir tokias atliekas numeta tiesiog šalia konteinerio arba bando jas sugrūsti į rūšiavimo ar buitinėms atliekoms, skirtus konteinerius, kiti jau žino, kad stambiagabaritėms atliekoms mieste yra įrengtos bent kelios aikštelės, kurios visa tai priima.

Kol mūsų vyrai rinko sofas-lovas ir klozetus bei krovė juos į mašiną „Pinigų karta“ pakalbino vieno Naujininkų namo gyventoją Bronių. “Aš turiu priekabą, mašiną ir galiu išsivežti stambiagabarites atliekas, bet yra žmonių, kurie negali.” – sako aktyvus ir švara besirūpinantis vilnietis. Jis pripažįsta, kad ateiti ir numesti jas taip kaip daugelis numeta ir teršia savo kiemą nėra išeitis, tačiau mano, kad šios atliekos tūrėtų būti surenkamos dažniau.

Mūsų atstovė Jūratė Antanaitytė-Voldemarienė pasakojo, kad pastaraisiais metais stambiagabaritės atliekos iš to paties taško (t.y. to paties namo gyventojų) nemokamai yra surenkamos du kartus per metus. “Yra sudaromi grafikai, derinami su butų ūkiais, namų bendrijomis, stengiamasi, kad tokių atliekų surinkimas iš to paties taško vyktų maždaug kas pusmetį” – kalbėjo J. Voldemarienė apie nemokamą stambiagabaričių atliekų surinkimo paslaugą.

Taigi, arba reikia prisiderinti prie sudarytų grafikų, arba galite šią paslaugą užsisakyti už pinigus. Galimi du būdai: galite patys atvežti savo stambiagarites atliekas į surinkimo aikštelę (Lentvario g. 15, Vilnius) arba išsikviesti atliekų vežėjus.  Pastarasis būdas, žinoma jums kainuos daugiau.

Beje, mūsų atstovė atkreipė dėmesį, kad stambiagabaritės atliekos, nėra tiesiog šiukšlės, vežamos į savartyną. Stambiagabaritės atliekos yra rūšiuojamos išrenkant įvairias medines, metalines dalis. Trumpai tariant, ką galima, stengiamasi išrūšiuoti ir tai paversti ne šiukšle, o žaliava.

“Lietuviškos vartojimo istorijos” herojus Adolfas apie ankstesnių laikų įpročius pasakoja: “Viršuliškėse buvo tokia aikštelė, kur priimdavo stambiagabarites atliekas, pvz.: padangas, stiklą, baldus, elektros pretaisus ir ten juos rūšiavo - padangas į atskirą konteinerį, elektros prietaisus į atskirą ir t.t. Buvo nustatyti limitai: vienas žmogus galėdavo atvežti 5 padangas į metus, 300 kg. sienos griovimo atliekų, aparatūra, baldai irgi buvo su apribojimais…

Aš ten porą mėnesių dirbau, turėjau tvarką įvesti. Mes neturėjome teisės apie tai kalbėti ar rašyti, tai buvo laikoma konfidencialia informacija. Teisę aiškinti turėjo tik valdžia. Bet vienas korespondentas pasielgė labai gudriai: įvažiavo į aikštelę su mašina ir pasakė, kad nori priduoti plyteles. Aš pasakiau: “prašau”, kadangi kaip žmogus jis iš karto neprisistatė, kad yra korespondentas, ir pasiūliau jam pagalbą. Tai po to jis parašė į laikraštį tokį didelį straipsnį, palygino mūsų aikštelę, su kita, ir manęs neįvardino, bet paminėjo, kad žmogus, kuris priima stambiagabarites atliekas, pasisiūlė padėt ir mane pagyrė. “

Dabartinė stambiagabaričių sistema nuo senosios smarkiai skiriasi mastais. Anksčiau tokios atliekos būdavo priimamos nemokamai, tačiau labai minimaliais kiekiais. Dabar iš gyventojų jos yra priimamos neribojamai, tačiau už nustatytą mokestį.

Stebiu.lt portalo nuotr.

Tuo pačiu ir stambiagabaričių atliekų yra nepalyginamai daugiau. Nuolat statant namus, keičiant baldus, atnaujinant interjerą, atliekų kiekiai sparčiai auga. Sovietiniais laikais žmonės pasitenkindavo tiesiog stogu virš galvos, o sienų spalvai ar baldų modernumui tiek dėmesio teikiama nebuvo.

Tačiau dabar turime spėti su naujų laikų tempu. Atsinaujinimas kiekvienam reiškia švarą, jaukesnius namus. Iš kiekvieno namo po remontų kasdieną yra išmetama tūkstančiai įvairiausių baldų, elektros prietaisų, kurie dažniausiai nukloja kiemus. Tokie vaizdai ne tik kliūna už kaimynų akių, bet ir sukelia nepatogumų butines atliekas išvežantiems šiukšliavežiams. Svarbiausia atsakingai elgtis su Jums nereikalingais daiktais, ypač didelių gabaritų, bei žinoti tarnybas, kurios jomis gali pasirūpinti. Kaip visa tai vyksta išvysite mūsų reportaže.

www.youtube.com/watch?v=BxhFZrglL4Q

Kaip elgtis su stambiagabaritėmis atliekomis? originally appeared on VSA on 2011/12/05.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Šiemet maloniai nustebino Kauno miestas, pastatydams eglę, pagamintą iš plastiko butelių. Ši idėja priklauso menininkei Jolantai Šmidtienei, kuri Kauno eglutę puošia jau trečius metus.

13 metrų aukščio Kauno eglei sukurti panaudota per 32 tūkst. plastikinių, smaragdo spalvos butelių. Buteliai buvo specialiai formuojami rankomis ir visiškai pakeitė savo formą.

Tomo Raginos ir Artūro Morozovo nuotr. iš "Kauno dienos"

Kaip tik neseniai mūsų rubrikoje “Lietuviška vartojimo istorija” su “Pinigų karta” nagrinėjome plastiko savybes ir rūšiavimą, todėl ši eglutė tapo puikiu įrodymu, kokią naudą netgi miesto mastu gali atnešti į plastiko konteinerius metami ir išrūšiuojami buteliai, užuot šimtmečius trūniję savartynuose.

Kalėdiniu laikotarpiu žmonės linkę ne tik grožėtis pasipuošusiu miestu, bet ir patys apsivalyti namus, atsinaujinti buitį. Taip pat prasideda dovanų ir pakuočių metas. Pastebime, kad kasmet tokiu laiku konteineriai prisipildo žymiai didesniais atliekų kiekiais. Mes aktyviai ruošiamės šiam metui ir raginame gyventojus vartojant bei išmetant prisiminti nuostabią Kauno miesto eglę ir taip atkreipti dėmesį, į kurį kontenerį ta atlieka labiausiai tiktų. Juk kas vienam šiukšlė, kitam – žaliava, o trečiam gali virsti puošmena ar net dovana.

Plastiko buteliai pavirto gražia Kauno miesto egle originally appeared on VSA on 2011/12/05.

Papildyta: šios nuotraukos autorius yra MariukasM. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

Apie rūšiavimą ir antrinių žaliavų perdirbimą jau rašėme nemažai. Šį kartą pagrindinis akcentas yra nuo neatsakingo šiukšlinimo nukenčiantys gyvūnai.

Rūšiavimas padeda sumažinti savartynuose besikaupiančius atliekų kiekius ir prikelia perdirbamas atliekas naujam gyvenimui. Tačiau ne vien finansiniais sumetimais turėtume rūšiuoti ar bent jau mesti atliekas į tam skirtas šiukšliadėžes. Negalvodami gamtoje numetę šiukšlę ar po iškylų palikdami jų krūvas kartais net nesusimąstome, kiek žalos pridarome natūraliai ekosistemai. Neatsakingai išmesti daiktai nesuyra, todėl tampa kliūtimi įvairių gyvūnų gyvenimo būdui.

„Atliekų gali būti įvairaus dydžio, įvairių, rūšių, skirtingos kilmės. Visos jos yra pavojingos, nes gyvūnai, skirtingai nei žmonės, nesuvokia, kad jų gyvenamosiose teritorijose rasti daiktai čia visai nereikalingi” – šia tema rašo „Ozonas”.

Žurnale gamtos gyventojams kenksmingos atliekos suskirstomos į keturias pagrindines grupes. Tai yra: valgomos, toksinės, kietos ir nedylančios bei atliekų sukelti padariniai.

Apie maisto atliekas rašoma, jog nors ir maistas atrodo pati natūraliausia ir suyranti atlieka, tačiau prisiėdę sugedusio maisto gyvūnai tampa plėšrūs, užsikrečia įvairiomis ligomis ir tampa užkratų nešiotojais. Ypač pavojingi pasidaro tie, kurie praranda žmonių baimę ir pradeda brautis į netoliese esančius namus, taip sukeldami grėsmę gyventojams.

Papildyta: šios nuotraukos autorius yra laikraštis „Kėdainių mugė”.

Toksinės atliekos – tai atliekos, kurių sudėtyje yra nuodingų medžiagų, arba kurios pačios yra nuodingos medžiagos, galinčios sutrikdyti organizmų sveikatą, sukelti ligas ar mirtį. Jos atsiranda iš buityje sunaudotų produktų (pavyzdžiui, valymo priemonės, kosmetika), iš žemės ūkio (cheminės trąšos, pesticidai), karo pramonės (branduolinių ginklų bandymai, cheminis ginklas), medicinos įmonių įvairūs medikamentai) veiklų“ – paaiškina „Ozonas”, pabrėždamas, kad jų daroma tiesioginė žala yra pati didžiausia.

Gamtoje besimėtančios cheminės atliekos gali sunaikinti ištisas bandas gyvūnų, net nesiartinusių prie pavojingo šaltinio, kaip pvz., į vandenį ištekėję pavojingi skysčiai. Toksinai, besikaupiantys maiste, yra ypač pavojingi gyvūnams, nes jie valgo tai, ką randa ir ne visada gali atsirinkti rastą maistą.

Nedylančios medžiagos, tokios kaip plastiko buteliai, popierius, stiklas ir kitos panašios atliekos besimėtydamos gamtoje taip pat padaro nemažiau žalos. Labai dažnai gyvūnai jas sumaišo su maistu. Besikliaudami instinktais jie ėda, kas papuola, taip galėdami paspringti, apsinuodyti ar susižaloti.

Papildyta: ši nuotrauka buvo paskelbta Varėnos miškų urėdija tinklapyje.

Negana to kai kurios pavojingos atliekos gamtoje gali sukelti gaisrą. Specialiai padegtų ar pačių užsiliepsnojusių atliekų ugnis gali išplisti nevaldomai ir sunaikinti miškus su visa jų gyvūnija. Siekdami to išvengti, gamtoje su atliekomis visada turime elgtis atsakingai, pagalvoti ne tik apie savo patogumą, bet suprasti, kad aplinkoje gyvename ne vieni.

Papildyta: šios nuotraukos autorius yra http://zverys.blogas.lt/. Spauskite ant nuotraukos, kad pamatytumėte visą autoriaus fotoreportažą.

Kuo nusikalto gyvūnai? originally appeared on VSA on 2011/12/01.

www.youtube.com/watch?v=8wVEYdE1Xcc

Į Jūsų klausimus atsakys mūsų direktorė originally appeared on VSA on 2011/11/10.